- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- eI3-4765-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00363-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas
- Kategorijos
- 17.2Statinio projektas, prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai
- 17.3.4Kiti su statybą leidžiančiais dokumentais susiję klausimai
- 17.5Savavališkos statybos
- 17.7Kiti su statyba susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2020-01-06 sprendimą Nr. (86)-D3-B-2021r-21 nederinti laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto), (duomenys neskelbtini), projekto (toliau – ir ginčijamas sprendimas),
3) priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos išlaidų atlyginimą: 22,5 Eur žyminį mokestį, 500 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ginčijamas sprendimas jai buvo įteiktas 2020-04-03. Nurodo, kad nuosavybės teise valdo 211/729 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini)). Paaiškina, jog 1999 m. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus Palangos miesto savivaldybei suderinus projektą, pastatė kilnojamąjį daiktą laikinąją pavėsinę. Tvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės įgalioti asmenys vadovaudamiesi įstatymu nustatyta tvarka laikinojo statinio naudojimo terminą nuolatos pratęsdavo, padarydami atitinkamą įrašą laikinosios pavėsinės projekte. Paaiškina, jog nesikreipus dėl laikinojo statinio naudojimo termino pratęsimo, 2017-08-24 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą, pagal kurį kultūros paveldo teritorijoje „Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje” (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas II grupės nesudėtingas statinys – medinė stoginė, tam neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Nurodo, kad Inspekcijos 2017-08-29 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įpareigota išardyti savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II grupės statinį – medinę stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomuoju nurodymu pranešta, kad pareiškėja turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2, 5 d.).
Teigia, kad siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, 2018 m. gegužės mėn. gavo Palangos miesto savivaldybės įgalioto asmens patvirtinimą, kad projektiniams pasiūlymams pritarta, projektą teikti per „Infostatyba” statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes jo duomenys nebuvo įregistruoti Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba”, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 27 str. 13, 15 d. Argumentuoja, kad vietoj to Administracijos įgaliotas asmuo 2018-09-21 pranešė, kad nepritaria projektui dėl nesudėtingo, laikino statinio – laikinos pavėsinės (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog buvo informuota, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” konkrečiu atveju yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Pažymi, jog pateiktam projektui atsisakyta pritarti, nes planuojamame žemės sklype yra užfiksuota savavališka statyba, be to jame nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tai nėra susiję su komercinės veiklos vykdymu.
Nurodo, jog 2019-12-18 pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir gavo atsakymą, kuriuo kaip ir 2018 m. atsisakymo pritarti projektui atveju, vadovaujantis tomis pačiomis teisės normomis, buvo informuota, kad privalo gauti leidimą statyti naują statinį.
Mano, kad Administracijos individualus administracinis aktas – atsisakymas suderinti pateiktą laikinojo nesudėtingo statinio projektą neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., 2 d., LVAT 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr.A-502-617-13. Argumentuoja, kad atsakovė 2018 m. suderino pateiktą projektą ir nurodė jį teikti per informacinę sistemą „Infostatyba”, t.y. pripažino, kad jis atitinka įstatymų numatytus reikalavimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau įstatymo numatyta tvarka atsisakė paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba”, kas prilygsta statybą leidžiančio dokumento neišdavimui. Mano, kad atsisakymo derinti pateiktą projektą neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina vien ta aplinkybė, kad tiek 2018 m., tiek 2020 m. atsisakymas buvo grindžiamas iš dalies skirtingais pagrindais, t.y. 2018 m. nesivadovauta statinio netinkamu užstatymo plotu, o 2020 m. vietoj to nurodytas naujas pagrindas – netinkamas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nors abejais atvejais buvo teikiamas tas pats projektas.
Teigia, kad 2020 m. sprendimas nederinti pateikto projekto, nurodant tą patį pagrindą kaip ir 2018 m., t.y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota savavališka statyba, vadovaujantis Laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo 11.5 p., laikini įrenginiai nėra derinami, jeigu NTR yra įregistruotas juridinis faktas, susijęs su daiktinėmis teisėmis ar šių teisių suvaržymais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Paaiškina, kad tame pačiame sprendime atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose ir kt., yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Mano, jog pripažinus, kad būtinas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovė negalėjo taikyti Laikinųjų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2016-03-08 Nr.A1-227, nes jo 2 p. sakoma, kad šis aprašas netaikomas statiniams, kai jų statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad atsakovė vadovavosi akivaizdžiai netinkama teisės akto norma, t.y. 11.5 p., kuris taikomas laikiniems įrenginiams, o statinys to paties Aprašo 3.5 p. priskirtinas nesudėtingiems, laikiniems statiniams, tik patvirtina, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, 5 str. 13 p., numatančio. Pažymi, kad NTR centrinio duomenų banko išrašas patvirtina užfiksuotą kadastro žymą savavališka statyba ir tai nėra juridinis faktas, susijęs su daiktinėmis teisėmis ar šių teisių suvaržymais, kaip to reikalaujama Apraše, nes savavališka statyba neapsprendžia daiktinių teisių pasikeitimo.
Argumentuoja, kad ginčijamame sprendime nurodomas pagrindas, kad nesudėtingi laikini statiniai įrengiami pastoviam ar laikinam naudojimui turi neviršyti 50 kv. m. užstatymo ploto, negali būti taikomas ginčo statiniui, nes toks plotas gali būti nustatytas tik atlikus kadastrinius matavimus, tuo tarpu dėl to, kad laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 27 str. 31 p.), tokie matavimai ginčo statiniui nėra atlikti. Daro išvadą. Kad atsakovė negalėjo nustatyti, kad statinio plotas yra didesnis nei 50 kv. m. Atkreipia dėmesį, kad net jeigu statinio plotas viršytų 50 kv. m. plotą dėl tokio fakto nėra pagrindo nederinti projekto, jeigu jis atitinka Statybos įstatymo 2 str. 30 p. keliamus reikalavimus nesudėtingam statiniui, tarp kurių ir reikalavimas neviršyti 80 kv. m. ploto.
Mano, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr.T2-365 patvirtinto Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano 4.4 skyriaus Palangos miesto centrinė dalis poskyris pavadintas Laikinų statinių ar prekybos įrenginių siūlomos architektūrinės formos bei dydžiai apsprendžia šios teisės normos rekomendacinį, ne imperatyvų pobūdį. Šios teisės normos 2 dalis, kurios 2 p. suformuluota sąlyga nesudėtingam laikinam statiniui neviršyti 50 kv. m. užimamo ploto (ne užstatymo ploto, kaip nurodoma ginčijamame sprendime), taip pat suformuluota siūlymo forma, bet ne imperatyviai, atsižvelgiant į skyriaus pavadinimą.
Daro išvadą, kad pateiktas projektas negalėjo būti nederinamas dėl statinio netinkamo ploto. Mano, kad šią aplinkybę patvirtina Specialiajame plane aptarti laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymo principai, pagal kuriuos laikini statiniai turi būti statomi neatitraukiant jų nuo gatvės linijos. Tvirtina, kad ginčo statinio dislokacija yra (duomenys neskelbtini) (pietinė kraštinė) ir (duomenys neskelbtini) (vakarinė kraštinė) kampas, o tai reiškia, kad statinys turi būti formuojamas pagal dviejų gatvių liniją. Paaiškina, kad atitraukus statinį nuo gatvių linijos būtų pažeistas aukščiau aptartas principas. Daro išvadą, jog linijinis principas apsprendžia, kad siekiant jo laikytis gali tekti pažeisti rekomendaciją neviršyti 50 kv. m. ploto.
Teigia, jog pateikto projekto atitikimą įstatymų reikalavimams patvirtina 2018-07-25 Specialisto išvada (Aktas Nr.18-07/01), kuri atsakovei buvo pateikta kartu su projektu. Pažymi, kad Inspekcijos 2017-08-29 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, išardyti savavališkai pastatytą nesudėtingąjį statinį – medinę stoginę, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę pagal tos pačios institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą vykdo antstolė R.Ž. Nurodo, kad 2020-01-14 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0075/18/00633 antstolė surašė privalomojo nurodymo neįvykdymo aktą.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Patvirtina, kad pareiškėja 2019-12-18 kreipėsi į Administraciją su prašymu suderinti pavėsinės projektą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į šį kreipimąsi yra atsakyta ginčijamu sprendimu, kuris pareiškėjai buvo išsiųstas 2020-01-07 prašyme nurodytais kontaktais ((duomenys neskelbtini)). Paaiškina, kad registruota korespondencija grįžo siuntėjui neįteikta. Pakartotinai atsakymas išsiųstas sužinojus kitą pareiškėjos adresą ir pagal siuntų sekimo išrašus matyti, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjai įteiktas 2020-04-02.
Paaiškina, kad Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašas reglamentuoja laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektų Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose derinti teikiamų prašymų nagrinėjimo tvarką. Dėl suderintų projektų vėliau yra teikiami prašymai suteikti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose pagal Leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-18 įsakymo Nr. A1-49 „Dėl Leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 1.1 punktu.
Teigia, kad iš fotofiksacijų matyti, kad žemės sklype sumontuota medinė stoginė, kurioje vykdoma kavinės „(duomenys neskelbtini)” veikla. Nurodo, kad dėl šio statinio Inspekcija 2017-08-29 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170829-00078, kuriuo iki 2018-02-28 privalomai nurodoma nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: išardant savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II grupės statinį – medinę stoginę, (duomenys neskelbtini), dėl kurios surašytas 2017-08-24 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-1700824-00071, ir sutvarkant statybvietę.
Daro išvadą, jog Palangos mieste, turinčiame kurorto statusą (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnis) statiniams jau nuo I grupės yra būtinas leidimas statyti naują statinį. Pažymi, kad būtent šis pagrindinis motyvas yra nurodytas ginčijamame sprendime. Mano, kad siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įgyvendinti privalomąjį nurodymą pareiškėja turi pareigą ne kreiptis į Administraciją dėl tokio projekto suderinimo, tačiau tinkamai parengtą projektą teikti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistemą („Infostatyba”). Pažymi, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus Savivaldybės vyriausiojo architekto suderinimas neįteisins medinės stoginės savavališkos statybos.
Mano, kad pareiškėjos kartu su skundu pridedamas Administracijos 2018-09-21 raštas Nr. (8.6.)-D3-B-1372r-3018 „Dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini)” tik patvirtina, kad jai dar nuo 2018 metų jau buvo žinoma, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektuojamam (fiziškai esančiam) statiniui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipia dėmesį, kad IS „Infostatyba” patikrinus pareiškėjos pateiktą projektą Administracija 2018-06-05 prašymą atmetė, nurodžiusi 10 pastabų, tačiau pakartotinai pagal pateiktas pastabas koreguoto projekto pareiškėja neteikė.
Akcentuoja ir tai, jog Inspekcijos 2017-08-29 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170829-00078 pareiškėja privalėjo įvykdyti dar iki 2018-02-28, tačiau neįvykdė dar ir šiai dienai. Atkreipia dėmesį, jog Administracijos 2018-09-21 raštas Nr. (8.6.)-D3-B-1372r-3018 „Dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini)”, kuriuo pareiškėja informuojama apie pareigą projektuojamam statiniui gauti statybą leidžiantį dokumentą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas.
Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus; yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (t. y. atsisakymas išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas) yra visapusiškai motyvuota. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ž iš esmės yra suprantamos atitinkamų visuomeninių santykių esmė ir turinys, ji identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka geba realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Pažymi, kad vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0729 ha), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nurodo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punktą. Daro išvadą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, turi būti naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o prekybos ar paslaugų teikimo veiklos vykdymas žemės sklype prieštarautų aukščiau minėtoms teisės aktų nuostatoms. Teigia, kad apie tai, jog siekiant projektuojamoje pavėsinėje įrengti kavinę ir vykdyti komercinę veiklą yra būtina visų pirma pakeisti žemės sklypo paskirtį, pareiškėjai buvo žinoma dar Administracijos 2018-09-21 Nr. (8.6.)-D3-B-1372r-3018 „Dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini)”.
Mano, jog nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Akcentuoja, kad iš 2020-04-16 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 8/2020 matyti, kad prašoma sumokėti suma (522,50 Eur) neturi detalaus ir išsamaus apskaičiavimo bei nėra reali.
Atsiliepimas
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iė esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą.
Nurodo, kad Inspekcijoje 2017-07-18 buvo užregistruotas UAB „Palangos vandenys” skundas dėl galimai ant UAB „Palangos vandenys” nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas statinys priklausantis pareiškėjai. Pažymi, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsniu atliko pastatyto statinio patikrinimą vietoje. Teigia, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja kultūros paveldo teritorijoje, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir gretimame valstybinės žemės sklype, savavališkai neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento pastatė II grupės nesudėtingosios kategorijos statinį – stoginę. Nurodo, kad pareiškėjai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka 2017-08-24 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170824-00071, 2017-08-29 surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170829-00077 ir 2017-08-29 surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170829-00078 iki 2018-02-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytą stoginę. Atkreipia dėmesį, kad šiai dienai savavališka statyba nėra pašalinta.
Nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis, kurio 1 dalis. Nurodo, kad įstatymų leidėjas suteikė galimybę savavališkos statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus; tokia galimybė numatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Nurodo, kad savavališkos statybos padariniai šalinami pagal savavališkos statybos padarinių pašalinimo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja pasirinko būtent šį būdą, t.y. įteisinti savavališką statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
Vadovaujasi Statybos įstatymo 27 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” nuostatomis. Pažymi, kad Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo Palangos miesto savivaldybėje tvarkos aprašas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-03 įsakymu Nr. A1-255 (toliau – ir Tvarkos aprašas) detalizuoja Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras Palangos miesto savivaldybėje.
Teigia, jog pareiškėja dėl laikinojo statinio naudojimo termino pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė, o aplinkybės kodėl pareiškėja nesikreipė dėl laikinojo statinio naudojimo termino pratęsimo Inspekcijai nėra žinomos (terminas laikino statinio naudojimui baigėsi 2012 metų rugsėjo mėnesį). Daro išvadą, kad pasibaigus laikinojo statinio naudojimo terminui procedūra dėl statybą leidžiančio dokumento pradedam iš pradžių Statybos įstatymo, Reglamento ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Nurodo, kad patikrinus IS „Infostatyba” duomenis dėl pareiškėjos 2018-06-05 prašymo, nustatyta, kad Administracijos vyriausioji specialistė 2018-06-05 patikrinus prašymą ir privalomus pateikti dokumentus prašymą atmetė nurodžiusi 10 pastabų, o IS „Infostatyba” duomenimis pakartotinis prašymas ar naujas prašymas dėl savavališkos statybos įteisinimo teiktas nebuvo.
Pažymi, kad Administracijos 2018-09-21 sprendimas apskųstas nebuvo.
Nurodo, jog savavališką statybą galima įteisinti, t.y. gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Daro išvadą, jog pareiškėja, siekianti įteisinti savavališką statybą, privalo vadovautis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiuoju planu, kuris patvirtintas Palangos savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-365.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo Administracijai suderinti projektą patenkinimas jokios įtakos pareiškėjos nei teisėms nei pareigos neturės, kadangi projekto suderinimas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Pažymi, kad pareiškėja nenurodo teisės normos, pagal kurią ji teikė prašymą suderinti projektą ir kodėl projekto derinimas, šiuo atveju yra privalomas ar būtinas procedūrinis veiksmas siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą laikino statinio įteisinimui.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės 2020-01-06 sprendimo „Dėl laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projekto nederinimo”, kuriuo nederintas laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projektas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę suderinti projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčijamas sprendimas priimtas 2020-01-06. Pareiškėja į teismą skundu kreipėsi 2020-05-04 (pasirašymo per EPP data: 2020-04-30 16:11:46). Regionų apygardos administracinis teismas 2020-05-06 nutartimi nutarė skundo termino padavimo klausimą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal LVAT praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., LVAT 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, LVAT 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).
Atsakovė atsiliepime į skundą paaiškino, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2020-01-07 pareiškėjos 2019-12-18 prašyme nurodytais kontaktais ((duomenys neskelbtini)), tačiau registruota korespondencija grįžo siuntėjui neįteikta. Pakartotinai atsakymas išsiųstas sužinojus kitą pareiškėjos adresą ir pagal siuntų sekimo išrašus matyti, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjai įteiktas 2020-04-02. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nėra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211/729 dalys nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistravimo pagrindas – Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-07-23 aktas Nr. KPD-RM-833 (Išrašo 7.4 punktas). Aptariamo išrašo 10.1 punkte nurodyta kadastro žyma apie ginčo žemės sklype nuo 2017-08-24 savavališką statybą (nauja statyba).
Administracinėje byloje nustatyta, jog Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, atliko savavališkai pastatyto statinio, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjai, patikrinimą vietoje. Inspekcija pareiškėjai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka surašė 2017-08-24 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170824-00071, kuriame konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja kultūros paveldo teritorijoje, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir gretimame valstybinės žemės sklype, savavališkai neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento pastatė II grupės nesudėtingosios kategorijos statinį – stoginę. Inspekcija priėmė 2017-08-29 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170829-00077 ir 2017-08-29 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170829-00078 iki 2018-02-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytą medinę stoginę. Inspekcijos 2017-08-29 privalomuoju nurodymu pareiškėja informuota apie tai, kad ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2, 5 d.). Šioje administracinėje byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šiuo metu savavališka statyba nėra pašalinta ar įteisinta.
Nustatyta, kad pareiškėja 2019-12-18 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama suderinti laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto), esančios (duomenys neskelbtini), projektą. Ginčijamu sprendimu nederintas Laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projektas. Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovė atsisakė suderinti laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) projektą motyvuotas tuo, jog naujo nesudėtingo statinio statybos atvejais statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje yra privalomas leidimas statyti naują statinį; Administracija 2018 m. gegužės mėn. suderino Laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projekto projektinius pasiūlymus ir nurodė pastabą, kad projektą teikti per IS „Infostatyba” bei gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2018-05-30 pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą per IS „Infostatyba” Laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projektui; projektas buvo patikrintas ir pateiktos pastabos, kurios teikiant projektą pakartotinai turi būti ištaisytos; laikini prekybos įrenginiai sudaro visą kompleksą, todėl pagal įrenginių schemą bei jo parametrus, laikini prekybos statiniai priskiriami nesudėtingiems statiniams, kurie neturi viršyti 50 kv. m. užstatymo ploto; žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota savavališka statyba.
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Viena iš Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas STR 1.05.01:2017), kiti teisės aktai.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad savavališkos statybos padarinių statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisinės pasekmes nustato Civilinio kodekso 4.103 straipsnis Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis). Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė savavališkos statybos padarinius šalinti kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Iš nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių spręstina, kad pareiškėja siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, gaudama statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka yra įtvirtinta Statybos įstatymo 27 straipsnyje, Reglamento nuostatose. Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis); jeigu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotų asmenų prašymu, o laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalis). Reglamento 5 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai Reglamente nurodytas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statybos užbaigimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūras atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba”. Reglamento 8 skirsnyje detalizuojama laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarka. Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras Palangos miesto savivaldybėje, detalizuoja Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-03 įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo Palangos miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas, be kita ko, yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Reglamento 3 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose įtvirtinta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais, statant tiek I grupės nesudėtingąjį statinį, tiek II grupės nesudėtingąjį statinį yra privalomas leidimas statyti naują statinį: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą– statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines); mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsniu kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.
Apibendrinus anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog įteisinant ginčo statinius (duomenys neskelbtini), yra privaloma teikti per IS „Infostatyba” tinkamai parengtą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja dėl laikinojo statinio naudojimo termino pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė. Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2018-07-31 atsakovei pateikė prašymą dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini) derinimo. Pareiškėjai 2018-09-21 pateiktas atsakymas „Dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini)”, kad projektas derinimui turi būti pateiktas per IS „Infostatyba”; nurodyta, kad projektas neatitinka Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-08 įsakymu Nr. A1-227, bei žemės sklypo naudojimo būdo. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės 2018-09-21 atsakymas „Dėl nesudėtingo, laikino statinio (duomenys neskelbtini)” įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. gegužės mėnesį pateikė prašymą dėl statybos leidimo išdavimo per IS „Infostatyba”. Administracinėje byloje pateiktos IS „Infostatyba” vidinio posistemio pastabos patvirtina, jog minėtas pareiškėjos prašymas 2018-06-05 atmestas, nurodant 10 pastabų. Pareiškėja į bylą neteikia duomenų, jog teikė pakartotinį prašymą, naują prašymą dėl savavališkos statybos įteisinimo arba įstatymų nustatyta tvarka skundė 2018-06-05 prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nederino ginčo statinio projekto, kadangi įteisinant statinius (duomenys neskelbtini), yra privaloma teikti per IS „Infostatyba” tinkamai parengtą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog atsisakymo derinti pateiktą projektą neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina vien ta aplinkybė, kad tiek 2018 m., tiek 2020 m. atsisakymas buvo grindžiamas iš dalies skirtingais pagrindais, pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčijamas sprendimas, o ne 2018 metais priimti individualūs aktai, todėl dėl šių individualių administracinių aktų teisėtumo nepasisakytina. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama įteisinti ginčo statinius, neteikė per IS „Infostatyba” tinkamai parengto projekto, nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai atlikus minėtas procedūras, bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) projekto derinimo, jo atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepaneigė atsakovės ginčijamame sprendime išdėstytų argumentų, kurių pagrindu atsisakyta derinti Laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini), projektą, nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nederino Laikinos pavėsinės (kilnojamojo daikto) (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinus byloje esamus duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Kadangi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.