Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir G. B. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas atitinkamai nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. ir nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., taip pat laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

E. M. naudai iš G. B. ir K. M., solidariai priteista 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš G. B. ir K. M., solidariai priteista 764,01 euro už nukentėjusiojo E. M. gydymą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. M., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 8 d., apie 20.36 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), M. A. vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

2. Taip pat G. B. nuteistas už tai, kad kartu su K. M. 2016 m. gegužės 7 d., apie 17.07 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ne mažiau kaip 2 kartus smogė pagaliu ir spyrė ant smėlio sėdinčiam E. M. į galvą, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė ant kairiojo šono gulinčiam E. M. į krūtinės ląstą, į dešinę kūno pusę ir tokiu būdu E. M. padarė muštinę kaktos žaizdą, atvirą įspaustinį skeveldrinį kaktikaulio lūžį, dešinės ausies kaušelio sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės VI–VII–VIII–IX–X šonkaulių lūžius, dešinės pusės pneumohemotoraksą (oras ir kraujas krūtinplėvės ertmėje) ir poodinę emfizemą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą – ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai – nepagrįsti, be to, juos objektyviai paneigia bylos medžiaga.

6.2. BK 135 straipsnyje numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kurio sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Akivaizdu, kad atsakant į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios, savo ruožtu teismas apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Šiuo atveju, tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Taigi, sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kaip minėta, reikalingos specialios žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) išvadomis (įvertinęs jų įrodomąją reikšmę BPK nustatyta tvarka). Minėtų taisyklių pagrindu, ekspertas, darydamas teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (kurią (-į) galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais), įvertinęs kūno sužalojimus, teikia išvadą. Tokiame tyrime pateiktų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas jau yra teismo kompetencija.

6.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio turinio, pripažindamas, jog dėl G. B. ir K. M. bendrų veiksmų nukentėjusiajam E. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismas, nustatydamas bylos faktines aplinkybes, kartu atsižvelgė ir į baudžiamojoje byloje pateiktas išvadas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G 1043/2016(03). Šioje specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad įvykio metu, nukentėjusiajam E. M. padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto-kaktikaulio srities lūžis sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktas), visi kiti sužalojimai (krūtinės ląstos dešinės pusės VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, dešinės pusės pneumohemotoraksas ir poodinė emfizemą, dešinės ausies kaušelio sumušimas) atitinkamai vertinami kaip nesunkūs ir nežymūs. Minėtame taisyklių 6.6.1. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymą, BK 135 straipsnio prasme, sukelia kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai, taigi nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitiko ir šių taisyklių nuostatą. Tokiu būdu, priešingai nei apeliuojama, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ekspertui nustatant nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą, ištiriant pateiktus medicininius dokumentus ir kompiuterinėje laikmenoje fiksuotus duomenis, vadovautasi ir pirmiau minėtų taisyklių nuostatomis, ko pagrindu padarytos pagrįstos ir teisingos išvados dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio, o vėliau ir kaltininkų atsakomybės jiems inkriminuoto straipsnio kontekste. Abejonių dėl BK 135 straipsnio taikymo šioje byloje, teisėjų kolegijai nekyla. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad dėl kaltininkų veikos nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tinkamai vadovavosi byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais bei pritaikė BK 135 straipsnį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam nustatyti kiti sužalojimai, kurie nėra vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi kaip jau minėta, BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra padariniai, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, kas šiuo atveju ir buvo konstatuota.

6.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti, ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Tokios nuostatos laikomasis ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012, 2K-682/2012, 2K-83/2013). Remdamasis BPK 286 straipsnio 7 dalimi, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui, jeigu įvertina ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą. Ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti tyrimą iš medicininių dokumentų bei atsakyti į klausimus apie E. M. padarytus sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 145-146). Tyrimui atlikti, ekspertui buvo pateikta informacija apie įvykį bei medicininiai dokumentai kartu su kompiuterinėje laikmenoje fiksuotais duomenimis, o 2016 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauta ir teismo medicinos specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1043/2016(03) (t. 1, b. l. 147-148), teisėjų kolegijos nuomone, yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas atsižvelgus tiek į pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, tiek objektyviai išanalizavus ir įvertinus medicininių dokumentų, laikmenoje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia specialisto išvada, pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę byloje, nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei G. B., nei jo interesus atstovavęs gynėjas, prašymo skirti ekspertizę teismo posėdyje nepareiškė. Iš esmės tokio pobūdžio prašymas nebuvo pareikštas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tiek apeliantui, tiek jo gynėjui nurodant, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas nereikalingas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvada Nr. G 1043/2016(03) atitinka jai keliamus įstatymų reikalavimus, todėl ji teisėtai pripažinta leistinu įrodymu, kuriuo teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas G. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti vyresniojo teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, 43 metų ekspertinio darbo stažą, aukščiausią kategoriją ir kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, surašiusio išvadas dėl E. M. padarytų sužalojimų pobūdžio, kompetencija. Tokiu būdu, apelianto skunde nurodomi argumentai, nelaikytini pakankamais specialisto išvadai dėl sveikatos sutrikdymo masto pagrįstumui paneigti.

6.5. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo G. B. nusikalstamus veiksmus sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo bausmė nuteistajam G. B. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tas pats pasisakytina ir dėl nuteistajam skirtų bausmių pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. nepagrįstai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl žalos atlyginimo solidariai. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismui nusprendus iš jo ir kito nuteistojo K. M. (šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta) padarytą turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai, nebuvo nurodyta, kokią konkrečiai dalį žalos turi atlyginti kiekvienas iš kaltininkų.

7.1. Pasisakydama dėl šio nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso principams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai nukentėjusiam asmeniui žalą padarę asmenys atsako solidariai. Ši taisyklė taip pat įtvirtinta ir CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kuria nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

7.2. Nagrinėjamu atveju, byloje kaltais dėl nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu padarytų nusikaltimų buvo pripažinti G. B. ir K. M.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas (žala) buvo padarytas dėl bendrų šių nuteistųjų veiksmų, t. y. pastariesiems veikiant kartu kaip bendrininkams. Bendrai žalą padarę asmenys prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai. Tokiu būdu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad G. B. ir K. M., tyčiniais veiksmais padarytą žalą kito asmens sveikatai, įvertinant ją pinigine išraiška, bei išlaidas susijusias su šio asmens gydymu, turi atlyginti solidariai, ko pagrindu atitinkamai iš pastarųjų priteisė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti 764,01 euro turtinę žalą, o nukentėjusiajam 20 000 eurų neturtinę žalą. Aptariamu aspektu, prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma į dalis, nors ir yra keli skolininkai. Nustačius nuteistiesiems solidariąją atsakomybę, civiliniam ieškovui priteistą sumą nuteistiesiems padalinti lygiomis dalimis galimybės nėra, nes tai prieštarauja pačiai solidariosios atsakomybės prigimčiai ir tikslui (CK 6.6 ir 6.279 straipsniai). Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, o galimybės nustatyti prievolės dalis kiekvienam iš nuteistųjų, kai nustatyta solidari atsakomybė, įstatymas nenumato. Kartu pažymėtina, kad solidarioji prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pasibaigia tik tada, kai ji tinkamai įvykdoma, t. y., kai vienas ar visi žalą padarę asmenys sumoka visą priteistos žalos dydį (visiškai ją atlygina). Tokiu atveju, jei vienas iš kaltininkų atlygina visą bendrininkų veiksmais padarytą turtinę žalą, žala laikoma atlyginta, o žalą atlyginęs asmuo, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikalauti iš kito bendrininko (-ų), kad šis (-ie) jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitus asmenis.

7.3. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti nuteistojo G. B. skundą šioje dalyje nėra pagrindo.

8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis nuteistojo G. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.