Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Aušrai Čybienei ir Audriui Kvajauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams; 2015 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 2 metams; 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams; 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį;

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama kaltinamųjų G. B. ir K. M. veika, susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Smurtas prieš nepilnametį M. A.

Kaltinamasis G. B. 2016 m. balandžio 8 d., apie 20.36 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje „Norfa“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, M. A. vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis G. B. parodė, kad buvo išgėręs su draugu. Parduotuvėje jo draugas apsižodžiavo su nukentėjusiuoju. Jis pasakė savo draugui, kodėl jis nusileidžia, ir trenkė ranka nukentėjusiajam „į barzdą“. Kažkas nubėgo ir paskambino policijai.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad su draugu Simonu ir drauge Viktorija įėjo į „Norfos“ parduotuvę. Draugas įsidėjo daiktus į spintelę, tuo metu praėjo kaltinamieji. Praeidami jie sustojo, pasakė jam, kad persidažytų plaukus, ir nueidami dar pasakė, kad jei jie vis dar bus toje parduotuvėje, kai kaltinamieji išeis, tai juos sumuš. Kai draugas pasiėmė daiktus, jie ruošėsi išeiti, kaltinamieji labai greitai apėjo praėjimą, už kokių 20 sekundžių priėjo ir vienas iš karto jam trenkė kumščiu į veidą. Draugas iškvietė policiją. Jie abu buvo labai girti, tai suprato iš jų elgesio, žodžių, kažkaip šveplavo, labai sunku buvo suprasti, vinguriavo, negalėjo į akis pažiūrėti.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji su draugais S. ir M. nusprendė užeiti į parduotuvę apsipirkti. Kai susirinko prekes, S. paliko prie kasos užmokėti už viską, nuėjo prie staliuko, skirto prekėms susidėti. Ten stovėjo ir laukė, susirinko savo daiktus iš spintelės. Tuomet į parduotuvę įėjo du vyrai. Vienas iš jų pasakė M., kad jis persidažytų plaukus. M. jiems nieko neatsakė, tik sau panosėje pasakė, kad mėlynai, nes jis anksčiau turėjo mėlynus plaukus. Vienas iš tų dviejų pasakė, kad kai jie išeis iš parduotuvės, ir šie vis dar ten bus, tai sumuš ar juos abu, ar M. Kai S. grįžo, atėjo ir tie, priėjo prie M., kažką sakė ir trenkė jam stipriai kumščiu į burną. Kiek atsimena, trenkė tas vyresnysis, kitas buvo jaunesnis. M. sureagavo labai ramiai, pasakė, kad pasielgė labai neprotingai, nes pačioje parduotuvėje yra kameros. M. iš burnos bėgo kraujas, ji davė jam servetėlę nusivalyti. S. paskambino policijai.

Liudytojas S. V. parodė, kad nuėjo į „Norfos“ parduotuvę Baltijos pr. apsipirkti. Stovėdamas prie kasų pamatė, kad praėjo kažkokie du neaiškūs tipai, panašu, kad neblaivūs. Priėjęs paklausė, kas buvo. Pasakė, kad jei neišeis iš parduotuvės anksčiau nei jie, jie juos sumuš. G. B. trenkė M.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis G. B. smogė nepilnamečiam M. A., patvirtino ne tik nukentėjusysis, paminėti jo draugai S. V. ir V. K., bet ir pats kaltinamasis. Be to, vaizdo įraše iš parduotuvės taip pat matyti, jog G. B. smogia M. A. kumščiu į veidą (b. l. 75–77, t. 1). Alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad G. B. įvykio metu buvo smarkiai išgėręs, jam nustatytas 2,25 prom. girtumas.

Kaltinamasis be jokios dingsties pavartojo smurtą prieš iki šiol jam nepažįstamą nepilnametį M. A., (trenkė kumščiu į veidą), tai jis padarė viešoje vietoje – parduotuvėje, matant tiek nepilnamečio draugams, tiek kitiems piliečiams, užsukusiems į parduotuvę. Taip G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, todėl jis turi atsakyti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Kaltinamieji G. B. ir K. M. 2016 m. gegužės 7 d., apie 17.07 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, viešoje vietoje – Melnragės pirmajame paplūdimyje, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ne mažiau kaip 2 kartus smogė pagaliu ir spyrė ant smėlio sėdinčiam E. M. į galvą, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė ant kairiojo šono gulinčiam E. M. į krūtinės ląstą, į dešinę kūno pusę ir tokiu būdu E. M. padarė muštinę kaktos žaizdą, atvirą įspaustinį skeveldrinį kaktikaulio lūžį, dešinės ausies kaušelio sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės VI–VII–VIII–IX–X šonkaulių lūžius, dešinės pusės pneumohemotoraksą (oras ir kraujas krūtinplėvės ertmėje) ir poodinę emfizemą – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą – ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis G. B. parodė, kad Melnragės paplūdimio kopose jie gėrė alų. K. M. priėjo prie netoliese buvusio E. M., kuris rankose laikė alkoholinio kokteilio skardinę, pasikalbėti. K. jo paklausė, ko jis žiūri. Paskui pamatė, kad jis puola ant K. E. M. pirmas buteliu K. smogė į galvą. Atsistojo ir šoko ant jo, bandė smogti, tačiau nepataikė. Atsimena, kad E. M. pradėjo jį vytis, metė į jį butelį, bet nepataikė. E. M. nusivijo jį iki pat jūros. Prie jo dar vyras pribėgo, klausė, kas čia vyksta. Pasakė, kad jį puola. E. M. metė į jį pagalį, tačiau nepataikė. Paskui priėjo prie jo, jis keiksmažodžiais išprovokavo dar labiau. K. jį apsuko nugara, jis pribėgo, spyrė jam per kojas, E. M. parkrito. Per visą tą įvykį K. gal vieną kitą smūgį jam ir sudavė. Paskui tikrai nemažai smūgiavo tam žmogui, gal 10 gerų smūgių, nes matė, kad nieko nesigauna. Trenkė jam ir su pagaliu, nes nežinojo, ką jis ten rankose laikė. Jam pasirodė, kad peilį.

Kaltinamasis K. M. parodė, kad kopose gėrė alų, sutiko dvi merginas. Kažkur stovėjo E. M., priėjo prie jo pašnekėti, nes jis kažkaip keistai žiūrėjo į juos, tai jiems nepatiko. Paskui nelabai atsimena, tik atsimena, kad jis su buteliu rankose gaudė G. Kai priėjo prie jo, metė pagalį, kad jis jo negaudytų, pataikė į nugarą. E. M. ėjo link jo, o paskui – vėl link G. B.. Paskui E. M. bėgo link pajūrio, gaudė G. B. laikydamas rankose pagalį. Matė jo rankose mažą lenktinį peilį. G. spyrė per kojas. Kai E. M. parkrito, tada G. B. trenkė jam, jis, K. M., gal porą kartų ranka, koja per šonus sudavė gulinčiam E. M.. Su pagaliu E. M. netrenkė. Paskui ta mergaitė pradėjo juos traukti, jie nuėjo link stotelės. Ten juos sulaikė policija.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. po anūko gimtadienio buvo išgėręs, kopose turėjo buteliuką „Mix“ alkoholinio kokteilio. Nuvažiavo prie jūros, praėjo pakrante ir atsisėdo. Šitie vaikinai su merginomis sėdėjo aukščiau kopose ir linksminosi. Jau susiruošė eiti namo, bet K. M. sušuko, klausė kažko. Priėjęs prie jo paklausė, kas yra. Jis pasakė: „ko tu čia sėdi, ko mus stebi, ko žiūri?“ Atsakė, kad nei stebi, nei žiūri, nei jie įdomūs. Antrasis kaltinamasis, G. B., stovėjo toliau, jis įsibėgėjo, mėgino jam iš kelių kartų alkūne pataikyti į galvą. Jis pasilenkė ir jį pastūmė. Jis krito ant kelių, o K. M. tuo metu buvo pasiėmęs pagalį, puolė ant jo. Pagalį turėjo pasiėmęs ir G. B., jam kliuvo su pagaliu per rankas. Atėmė iš K. M. pagalį ir juos išvaikė. Jokio peilio ar kito įrankio neturėjo. Nusileido žemiau, prie jūros. Atsisėdo ir užmiršo apie juos, sėdėjo nuleidęs galvą, kažką galvodamas. Tada po 5–10 minučių pajuto smūgį į galvą. Mano, kad jam smūgiavo K. M., kuris stovėjo už jo arčiau nei G. B.. Mėgino atsistoti, bet negalėjo. Kaltinamieji pradėjo jį daužyti pagaliais. Paskui numetė pagalius, pradėjo jį spardyti į šonus. Kai jie pasitraukė, priėjo mergina, matyt iš tų, kuri su jais kartu sėdėjo. Ji sakė: „bėk iš čia, nes jie tave užmuš“. Ji nuėjo, tada atvažiavo greitoji, sustojo toliau, priėjo daktarai, jį išvežė.

Liudytoja L. J. (buvusi L.) parodė, kad ji su drauge K. L. sėdėjo pajūryje. Būdamos toliau nei už 100 m pamatė, kad 3 jaunuoliai parbloškė vyrą ant žemės ir pradėjo jį spardyti. Spardė jie visi trise. Jos išsigando, nežinojo, ką daryti, pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Tie jaunuoliai gal dar porą kartų spyrė ir liovėsi. Jie patraukė į kopas, o jos iš karto kvietė policiją ir priėjo prie nukentėjusiojo.

Liudytoja V. S. parodė, kad kopose ji buvo su drauge, ten susipažino su kaltinamaisiais. Su jais gėrė alų, vaišino kaltinamieji. Po to jos draugė išėjo, o ji liko. Kažkoks žmogus stovėjo prie medžio. K. M. pasakė, kad eina su juo išsiaiškinti. Nuėjo, jam kažką pasakė, jie susiriejo. Po to pradėjo muštis. Iš pradžių mušėsi tik K. M., o paskui prisijungė ir G. B.. Iš pradžių mušė kumščiais, paskui pagaliu trenkė tarp šonkaulių. Jie lakstė tai pirmyn, tai atgal. Ji buvo labai išsigandusi, net nežinojo, ką daryti, bijojo juos sustabdyti. Tiesiog stebėjo, o jie gainiojo vienas kitą, šūkavo, rėkavo. Nematė, ar tas vyriškis ką nors turėjo rankose. Pagalį B. su M. rado ten gulintį ant smėlio. Paskui kažkaip iš tų kopų jie nusileido žemiau, į paplūdimį. Ten pradėjo tą žmogų spardyti, tada ji pribėgo ir pradėjo juos traukti už marškinėlių, prašė atstoti nuo jo. Paplūdimyje tą žmogų tiesiog sumušė. Jis gulėjo, nesigynė, o jie jį abu spardė. Trečio asmens nebuvo.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. M. padaryti muštinė kaktos žaizda, atviras įspaustinis skeveldrinis kaktikaulio lūžis, dešinės ausies kaušelio sumušimas, krūtinės ląstos dešinės pusės VI–VII–VIII–IX–X šonkaulių lūžiai, dešinės pusės pneumohemotoraksas (oras ir kraujas krūtinplėvės ertmėje) ir poodinė emfizema. E. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 147–148, t.1).

Alkotesterio išraše užfiksuota, kad 2016-05-07 17.58 val. K. M. nustatytas 1,57 promilių girtumas (b. l. 100, t. 2).

Alkotesterio išraše užfiksuota, kad 2016-05-07 17.51 val. G. B. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 160, t. 2).

Kaltinamieji bando sušvelninti savo atsakomybę, teigdami, jog E. M. pirmas pradėjo konfliktą kopose ir netgi vaikėsi juos su peiliu ar buteliu rankose. Tačiau tokia įvykių seka teismas netiki. E. M. parodymai abejonių teismui nekelia, jie yra nuoseklūs. Net kompanijoje su kaltinamaisiais buvusi liudytoja V. S. teismui patvirtino, jog E. M. rankose nieko neturėjo, tuo tarpu kaltinamieji mušė nukentėjusįjį rankomis, spardė, daužė jį pagaliais. Paplūdimyje buvusi L. J. matė, jog nukentėjusysis buvo spardomas. Kita vertus, žymiai vyresnis bei menkesnio kūno sudėjimo E. M. paplūdimyje buvo vienas pats, tad nėra logiška net manyti, jog jis pirmas užpuolė kaltinamuosius.

Taigi darytina išvada, jog kaltinamieji, būdami smarkiai išgėrę, be jokios dingsties viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų prikibo prie netoliese jų kopose buvusio E. M., o paskui paplūdimyje jį smarkiai sumušė, pataikydami pagaliais, kojomis į galvą ir krūtinę. Šiuo atveju nėra svarbu, kiek kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgių nukentėjusiajam: abu suduodami daugybę smūgių į gyvybei pavojingas kūno vietas veikė išvien, siekė sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jų veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nagrinėjamu atveju smurtas tęsėsi viešoje vietoje (kopose ir paplūdimyje), matant poilsiautojams, G. B. ir K. M. elgdamiesi itin įžūliai sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl jie turi atsakyti dar pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Nukentėjusysis E. M. pareiškė 20000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad E. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kaltinamųjų smurto jam lūžo kaukolė, net penki šonkauliai. Kaip nurodė nukentėjusysis, ateityje jam gali reikėti atlikti plastinę galvos operaciją. Tokia operacija yra reali, kadangi teismo medicinos specialisto minimą kaktos įspaudimą matė ir teismas, tokia trauma bjauroja nukentėjusiojo asmens išvaizdą. Taigi, vadovaujantis paminėtais argumentais, teismui neatrodo, jog prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl reikalavimo dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos nemažina. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamieji solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl E. M. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kalti asmenys – G. B. ir K. M..

Nagrinėjant bylą buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš kaltinamųjų išlaidas, susijusias su būtinu gynėjų dalyvavimu baudžiamajame procese. Prašymas dėl G. B. (277,92 Eur) negali būti tenkinamas, kadangi kaltinamasis G. B., kuris kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, buvo suimtas, vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už ankstesnį nusikaltimą, tad jam pasunkėjo galimybė tinkamai pasirūpinti gynyba, todėl valstybė privalo užtikrinti gynėjų dalyvavimą byloje. Kaltinamajam K. M. advokatą paskyrė valstybė, jis mokosi, neturi lėšų, todėl neturi atlyginti išlaidų (208,44 Eur), susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, antras nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Jo atsakomybę dėl 2016 m. balandžio 8 d. veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę G. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. G. B. anksčiau teistas, neseniai 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą, už kurį jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirbo, nors yra dar jauno amžiaus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už sunkiausią nusikaltimą nustatomas artimas bausmės vidurkiui.

K. M. teisiamas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Šiuo metu jis mokosi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jo jauną amžių teismas mano, kad nepaisant to, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą, jam galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti bausmes:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. balandžio 8 d. veikos padarymo – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. gegužės 7 d. veikos padarymo – 1 metus 3 mėn. laisvės atėmimo;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 7 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-08 iki 2016-04-10, nuo 2016-05-07 iki 2016-11-25 bei laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2017 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

K. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu K. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš G. B. ir K. M. priteisti solidariai E. M. 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. B. ir K. M. priteisti solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 764,01 euro už nukentėjusiojo E. M. gydymą.

Pas G. B. asmens apžiūros metu rastus 8,81 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, perduoti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip iš dalies sumokant už gydymo išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.