- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- 1-1293-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28049-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- J. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
kaltinama, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivi, kai jai nustatytas daugiau, negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2019 m. liepos 3 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MAZDA MPV, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 2,36 prom. neblaivumą. Tokiais veiksmais asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pilnai pripažino. Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. vakare savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė vieną butelį (1 l) alaus ir du butelius (po 1 l) alkoholinio kokteilio „Mix“. Antrą alkoholinio kokteilio butelį išgėrė ne visą, butelį su likusiu alkoholiu įsidėjo į automobilį. Po 22 val., ji savo motinos R. S. automobiliu MAZDA MPV, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų važiavo link (duomenys neskelbtini) ežero. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į pagrindinį kelią, suko į dešinę pusę, bet po ratais buvo smėlis, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esantį nedidelį griovį. Važiavo nedideliu greičiu, apie 30 km/h. Po to mėgino iš griovio išvažiuoti, bet nepavyko. Po to, kai įvažiavo į griovį, susinervino ir išgėrė likusį butelyje alkoholinį kokteilį. Nežino, kas iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, nepamena, ar automobilyje ji buvo viena. Atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas jos neblaivumas. Abu kartus alkoholio matuoklis parodė daugiau nei 2 promiles. Neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio matuoklio kvituose, sutikdama su nustatytu neblaivumu, pasirašė. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 90-91).
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. vakare, po 22 val., važiavo keliu Širvintos-Maišiagala, Maišiagalos kryptimi. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje, t. y. jam po kaire puse, pamatė į griovį įvažiavusį automobilį Mazda, kuris mėgino iš griovio išvažiuoti; nuo jo sklido juodi dūmai ir jautėsi „svylančios“ sankabos kvapas. Jis pribėgo prie automobilio, kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo jam nepažįstama moteris ir bandė išvažiuoti iš griovio. Daugiau automobilyje ir šalia jokių žmonių nebuvo. Jis atidarė keleivio duris, norėdamas pasidomėti, ar viskas gerai, ar reikalinga pagalba. Pamatė, kad moteris yra neblaivi. Tai matėsi iš jos nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, jautėsi nuo jos sklindantis alkoholio kvapas. Tada jis įlindo į automobilį, išjungė automobilio variklį ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktą. Po to paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie įvykį. Po šio skambučio liko įvykio vietoje iki policijos pareigūnų atvykimo. Temo, todėl jis įjungė automobilyje avarines šviesas. Alkoholio butelių automobilyje nematė. Iki policijos atvykimo, minėtą moterį visą laiką matė, ji jokio alkoholio (nuo jo atvažiavimo į vietą iki policijos atvykimo) negėrė. Atvykusiems policijos pareigūnams jis atidavė minėto automobilio raktą (b. l. 43, 46-47).
Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai priklauso automobilis Mazda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi jos dukra J. S.. Ji gyvena su savo sutuoktiniu bei dukra su jos sugyventiniu. J. S. dirba Vilniuje ir kiekvieną dieną šiuo jos automobiliu važinėja į darbą. Iš darbo grįžta skirtingu laiku. Į darbą ji išvažiuoja apie 9 val. 2019 m. liepos 3 d. J. S. taip pat dirbo, į darbą, kaip visuomet, išvažiavo automobiliu Mazda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po šios darbo dienos į namus ji grįžo naktį. Nežino, kelinta tuo metu buvo valanda, bet jau buvo tamsu. Matė, kad ji buvo neblaivi. Nustebo, nes šiaip J. S. alkoholio negeria. Ji jai pasakojo, kad automobilį vairavo kažkoks vaikinas, jai sėdint šalia, kuris įvažiavo į griovį. Tuomet jis, pamatęs policiją, pabėgo, o J. S. susinervinusi išgėrė alkoholinio kokteilio „Mix“, kurio buvo automobilyje. J. S. jai tvirtino, kad būdama neblaivi, automobilio nevairavo ir nežino, kodėl policija paėmė automobilį (b. l. 54-55).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d., apie 22.19 val. iš VPK OVS budėtojo gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), nuo Širvintų važiuojant link Vilniaus, galimai neblaivi vairuotoja įvažiavo į griovį, mėgino išvažiuoti, pranešėjas atėmė raktelius. Atvykus minėtu adresu, buvo rastas automobilis Mazda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo griovyje. Prie jų priėjo pranešėjas G. M., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo automobilį Mazda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja įvažiavo į griovį ir mėgino išvažiuoti iš griovio jo akivaizdoje. Jam priėjus prie vairuotojos jis pastebėjo, kad ji yra neblaivi ir iškart iškvietė policiją. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su transporto priemonės vairuotoja, jis pajuto stiprų alkoholio kvapą sklindantį iš burnos. Vairavusios J. S. paklausus, ar ji tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad gėrė sidrą ir degtinės maždaug prieš dvi valandas. Atlikus blaivumo testą su prietaisu Drager, 22.58 val. J. S. nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, 23.18 val. – 2,36 prom. neblaivumas (b. l. 15).
Alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajai 2019 m. liepos 3 d., 22.58 val., nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, 2019 m. liepos 3 d. 23.18 val. – 2,36 prom. neblaivumas (b. l. 17). Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 16).
2019 m. liepos 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota transporto priemonės Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 25-34).
2019 m. liepos 4 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad transporto priemonė Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenta saugojimui į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 37), o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 30 d. nutarimu grąžinta savininkei, saugojimui (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas konstatuoja, kad J. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – kaltinamosios prisipažinimu ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90-91); liudytojų G. M., R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43, 46-47; 54-55); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu (b. l. 15), alkoholio kiekio matuoklio duomenimis (b. l. 17); neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 16); 2019 m. liepos 4 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 37); 2019 m. liepos 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 25-34). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau, negu 1,51 prom. neblaivumas.
Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji su tokiu prokuroro kreipimusi bei siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 114-116, 118).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į tai, kad ji neteista (b. l. 108-109), paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2015 m. (b. l. 110-111), nedirba (b. l. 112), todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus 51 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamosios motinai R. S. (b. l. 18). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji neblaivi vairavo transporto priemonę su transporto priemonės savininkės žinia ar leidimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymą yra 1 413 Eur (b. l. 36).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilis Mazda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas R. S..
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji neblaivi vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas net 2,36 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajai kartu su bausme, turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Dėl proceso išlaidų priteisimo ir kardomųjų priemonių
Prokuroras prašė priteisti iš kaltinamosios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 102 Eur išlaidas, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (b. l. 122-133). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 105 straipsniu, minėtos 102 Eur išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 4 d. nutarimais kaltinamajai skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą (b. l. 98-99, 103-104), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, nustatyti 6 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. S. transporto priemonės Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 413 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 4 d.
Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš J. S. 102 Eur išlaidas, už transporto priemonės Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.
J. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti R. S. transporto priemonę Mazda, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti nuteistajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.