Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo to laiko, kai atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia, situacija nepasikeitė, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdamas pats auginti dukrą, yra nusišalinęs. Pastaruosius dvejus metus neatvažiuoja aplankyti dukters, jai nepaskambina, nepasveikina švenčių proga, priteisto išlaikymo netekia. Nuo 2021 m. vidurio atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas ieškovei išsakė poziciją, kad mergaitei yra gerai ir jis šioje situacijoje nenori nieko keisti, tai jai būtų per didelė trauma. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad mergaitė yra gabi, jos būtiniausių poreikių patenkinimui priteisto išlaikymo neužtenka. Atsakovas yra dirbantis, daugiau išlaikytinių neturi, tad yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai.

5. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovė S. L. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad R. K. į šeimyną pasiėmė kai jai buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas dukrą aplankė keletą kartų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini). Du kartus per savaitę autobusu važiuoja į treniruotes (duomenys neskelbtini). Per mėnesį tai kainuoja 40 Eur. Lanko (duomenys neskelbtini), pusmečiui kainuoja 38 Eur. Pasirodymams reikia ruoštis, apmokėti keliones į varžybas. Sveikatos problemų neturi, bet reikės odontologinių paslaugų. Šeimynoje gyvena trys nepilnamečiai, tarpusavyje vaikai sutaria. Nurodė, kad ji mergaitei paaiškino, kad ji kviečiama į teismo posėdį, bet ji atvykti nepanoro, pradėjo verkti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

6. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

7. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

8. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusi R. K. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-964/2016 neterminuotai apribota motinos valdžia G. B. bei laikinai, t. y. vienerių metų terminui, apribota tėvo valdžia atsakovui dukters R. K. atžvilgiu, iš tėvų priteistas išlaikymas dukrai, mergaitės nuolatiniu globėju paskirta (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas rodė iniciatyvą auginti dukrą, pasiimti ją į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir dirba, tad yra objektyvių duomenų, jog atsakovas įgyvendins pažadus realiai rūpintis vaiku. 2019 m. vasario 8 d. Globojamo vaiko aplankymo akte pažymėta, kad mergaitė palaiko ryšį su tėvu, bet retai, o priežastys, dėl kurių jai nustatyta nuolatinė globa, nėra išnykusios. 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. Globojamo vaiko aplankymo aktuose, 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. spalio 28 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. Vaiko globos peržiūros aktuose konstatuota, kad nėra jokių duomenų apie teigiamus pokyčius tėvo šeimoje, stebimas visiškas, piktybiškas vaiko ignoravimas, nesidomėjimas dukra, ryšio nebuvimas. Tėvo sukurti lūkesčiai vaikui nebuvo realizuoti. Tėvas visiškai neteikia išlaikymo dukrai, nesistengia su ja palaikyti ryšio, visiškai nerodo iniciatyvos domėtis dukra. Stebima, kad mergaitei pokalbis apie tėtį yra sunkus, nejaukus ir skausmingas. 2021 m. lapkričio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė su tėvu nebendrauja. Tėtis jai nepaskambina, neparašo, jau apie dvejus metus nebuvo atvykęs jos aplankyti. Mergaitei dėl to skaudu, ji su tėčiu gyventi nenorėtų, ant jo pyksta.

9. Teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas jau ilgą laiką yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, visiškai juo nesirūpina, neprižiūri, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, globėjų neklausia apie vaiko gyvenimą, neteikia išlaikymo. Požymių, kad situacija keistųsi, nuo 2016 m. nėra, todėl teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovui neterminuotai apribotina jo, kaip tėvo, valdžia nepilnametei dukrai R. K. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

11. Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.

12. Pažymėtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-964/2016 R. K. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniu globėju paskirta (duomenys neskelbtini), todėl klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, kaip tai numatyta CPK 406 straipsnio 2 dalyje, nesprendžiamas.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo)

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

14. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-964/2016 iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai R. K. – po 160 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2016 m. vasario 4 d. iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo pačiu sprendimu iš mergaitės motinos priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį.

15. Tiek ieškovė, tiek trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą vaikui nevykdė. Teismui nekyla abejonių, kad 2016 m. priteista išlaikymo suma neatitinka nepilnamečio vaiko, šiuo metu (duomenys neskelbtini) amžiaus bei aktyviai dalyvaujančio popamokinėje veikloje, poreikių. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), du kartus per savaitę vyksta į (duomenys neskelbtini) treniruotes, dalyvauja varžybose, taip pat lanko (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Taip pat yra pasikeitusi ekonominė situacija, dėl kurios priteista iš atsakovo išlaikymo 160 Eur suma nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Taigi poreikis didinti priteisto išlaikymo dydį objektyviai egzistuoja.

16. Ieškiniu prašoma padidinti R. K. priteistą išlaikymą iš atsakovo nuo 160 Eur iki 230 Eur. Atsakovas tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo, savo atsikirtimų neteikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra gana jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų neįgalumą. Dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – apie 1 700 Eur, neatskaičius mokesčių (2021 m. rugsėjo mėn. duomenys). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu išieškojimai nėra vykdomi. Nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė „Audi 80“, 1994 m. gamybos. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, taip pat turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

17. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užtikrinti R. K. bent minimalių poreikių tenkinimą, jai priteistas išlaikymas turi būti padidintas. Atsakovui iš esmės neprieštaraujant dėl tokio ieškovo prašymo, taip pat pagal bylos duomenis atsakovui esant pajėgiam teikti prašomo 230 Eur dydžio išlaikymą savo dukteriai, šis ieškovo reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo jo dukters išlaikymui priteisiamas 230 Eur išlaikymas, mokamas kartą per mėnesį. Taip pat tokio dydžio išlaikymas iš atsakovo, įvertinus ir iš motinos šiuo metu priteisto išlaikymo dydį (100 Eur), taip pat pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos dydį (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur), atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį priteistino išlaikymo dydį – minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra 518 Eur. Išlaikymas padidintinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 23 d.). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 17,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukters R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-964/2016 iš atsakovo S. K. priteisto išlaikymo nepilnametei R. K. dydį ir priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.