Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas ūkininku ir vykdydamas ūkinę veiklą (grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas, EVRK kodas 011100), žinodamas finansinę padėtį, t. y. tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, būdamas skolingas valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tokiais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjos, VMI prie FM) interesus.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra ūkininko M. B. (toliau – ir mokesčių mokėtojas, ūkininkas) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 28 d. duomenimis, Mokesčių mokėtojo prievolės biudžetui sudarė 17 644,41 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. sausio 26 d. deklaravus PVM už 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį. 2022 m. balandžio 25 d. teikta patikslinta PVM deklaracija, dėl ko nepriemoka sumažėjo iki 17 644,41 Eur. VMI prie FM, išnagrinėjusi mokesčių mokėtojo 2022 m. kovo 15 d. prašymą išdėstyti 39 856,23 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (23.24-08) 327-25656. Mokesčių mokėtojas „Luminor Bank“ AS turi 3 atsiskaitomąsias sąskaitas, vieną sąskaitą AB SEB banke ir vieną sąskaitą Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijoje. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui, M. B. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Bankų sąskaitų duomenų subendrinta informacija įrodo pažeidimų faktą: M. B. skola valstybės biudžetui 2022 m. sausio 26 d. datai sudarė 39 796,53 Eur. Ūkininko skola valstybės biudžetui 2022 m. kovo 15 d. datai sudarė 39 856,23 Eur. Išlaidos per šį laikotarpį, vertinant banko sąskaitų išrašus, sudarė 100 380,74 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 15 d. ūkininkas pervedė 80 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, mokesčių mokėtojas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 15 d. turėjo mokestinę nepriemoką. Taigi, nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas, būdamas skolingas valstybės biudžetui, per bankų sąskaitas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tokiu būdu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti mokesčių mokėtojui turint mokestinę nepriemoką. Darytina pagrįsta išvada, kad tokių ūkininko veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 15 d. ūkininkas turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais. Taigi, M. B. savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Vadovaujantis išdėstytu, VMI prie FM pareiškime prašoma už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti M. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir M. B. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: paties mokesčių mokėtojo prisipažinimas; VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. B. pateikti duomenys (b. l. 1–4); VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašas (b. l. 5–6); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (balanso duomenys, įplaukos) (b. l. 7–11); M. B. pateiktų kasos knygos, bankų sąskaitų išrašai (b. l. 12–24); Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis pradėti M. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal VMI pareiškimą (b. l. 30–31); VMI išvada dėl M. B. prašymo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus (b. l. 58–59); M. B. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 60); M. B. atlikto lėšų pervedimo VMI nurodymai (2022 m. gegužės 25 d. pervesta 5000 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. pervesta 12 644,41 Eur) (b. l. 63, 73, 74); M. B. pranešimas apie 17 644,41 Eur įsiskolinimo VMI padengimą (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. B., būdamas ūkininku, žinodamas finansinę padėtį, t. y. tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą yra žemiau nei VMI prie FM, o ne su VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas. M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. administracine tvarka yra baustas tik už smulkius administracinius nusižengimus (b. l. 66–68), kad susidariusios mokestinės nepriemokos neignoravo – siekė susitarti dėl jos išdėstymo, kad yra jauno amžiaus, tik nuo 2021 m. birželio 10 d. pradėjo ūkininkauti ir jam akivaizdžiai dar trūksta patirties tvarkant finansinius savo veiklos klausimus, į tai, kad jis gailis dėl padaryto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu padengė turėtą įsiskolinimą valstybės biudžetui, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas pripažįsta, jog šioje byloje ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bus pasiekti M. B. paskyrus pusę straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.