Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotoja N. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas K. Š. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi į antstolį Arminą Naujokaitį (toliau – antstolis) su skundu, nurodydamas, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai užfiksavo iš pareiškėjo išieškotiną 31 888,93 Eur sumą neteisėtai ir nepagrįstai priimdamas 2021 m. kovo 24 d. nurodymą priverstinai išieškoti atitinkamas pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitos. Nurodė, kad dėl antstolio tokio dydžio klaidingai užfiksuotos išieškotinos sumos yra neteisingai apskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Akcentavo, kad dėl antstolio 2021 m. kovo 24 d. priimto nurodymo pareiškėjas, kuris išlaiko mažamečius vaikus, buvo paliktas be pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjo teigimu, antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes antstolis vykdė išieškojimą ir iš sumos neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Be to, antstolio 2021 m. kovo 24 d. nurodymas priverstinai išieškoti pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitos priimtas be išankstinio raginimo pareiškėjui. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. į išieškotojos sąskaitą banke yra pervedęs 25 610,00 Eur sumą bei 2021 m. kovo 2 d. papildomai pervedė 780,00 Eur sumą, todėl pareiškėjo įsiskolinimas išieškotojai negalėjo būti didesnis nei 3 352,00 Eur (28 962,00 Eur – 25 610,00 Eur).

Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. balandžio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir skundą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu dėl skolininko prašymo tenkinimo iš dalies buvo išnagrinėtas skolininko prašymas, perskaičiuota skolos suma, bei vykdymo išlaidų suma pagal skolininko pateiktus duomenis. Kartu su atsakymu į prašymą skolininko atstovui buvo pateikti 2021 m. balandžio 9 d. antstolio priimtas Patvarkymas dėl klaidos ištaisymo, 2021 m. balandžio 9 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bei 2021 m. balandžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Antstolis konstatavo, kad ištaisius klaidą ir perskaičiavus vykdymo išlaidas neliko pagrindo nagrinėti skolininko skunde skundžiamų pirmojo ir antrojo veiksmų, t.y. nepagrįstai užfiksuotos iš pareiškėjo išieškotiną 31 888,93 Eur sumos bei dėl to klaidingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumos. Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą teigia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 dalies nuostata nuostatą, kadangi vadovaujantis LR CPK 733 str. 5 dalimis išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį. Antstolis nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis skolininką (pareiškėją) įpareigojo pateikti informaciją apie gaunamas pajamas, bei turimą turtą, tačiau iki šios dienos, skolininkas (pareiškėjas) jokios informacijos apie gaunamas pajamas, bei turtą nepateikė. Antstolis pažymėjo, kad tuo atveju jei pareiškėjas būtų pateikęs informaciją apie gaunamą darbo užmokestį, bei į kokią sąskaitą yra pervedamos lėšos, pareiškėjui būtų nustatyta laisvai disponuojama suma naudotis gaunamomis lėšomis iš darbo užmokesčio. Antstolis taip pat paaiškino, kad esant periodinėms įmokomos skolininkui raginimas nėra siunčiamas ir antstolis pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui pritaiko apribojimus, todėl pareiškėjo skundo pareiškimas, kad jis nebuvo raginamas dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal N. R. 2021 m. vasario 25 d. prašymą dėl vykdomųjų dokumentų patekimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl išieškojimo iš skolininko K. Š. pagal 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3180-6000/2014 išieškotojos N. R. naudai. Antstolis 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris buvo išsiųstas skolininkui (pareiškėjui) jo gyvenamosios vietos adresu 2021 m. kovo 25 d.. 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją apie skolininkui priklausantį turtą: visas turimas pinigines lėšas, turimas turtines teises ar vertybinius popierius, gaunamą darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, kilnojamąjį turtą, išskyrus turtą iš kurio negali būti išieškoma, nekilnojamąjį turtą. Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjui raginimas geranoriškai vykdyti vykdomąjį dokumentą siųstas nebuvo, antstolis 2021 m. kovo 24 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) 33 889,67 Eur sumai, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias akcijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktu apribojo disponavimo teise turtu. Minėti dokumentai buvo išsiųsti antstolio pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu 2021 m. kovo 25 d. 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į antstolį ir pareikalavo paaiškinti kaip buvo apskaičiuotas skolos dydis ir pagrįsti antstolio patvarkymuose nurodytą 31 888,93 Eur skolos sumą, bei paaiškinti kodėl jam nebuvo siųstas raginimas ir iš karto buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nesudarant skolininkui galimybės sumokėti skolą geruoju arba pasiaiškinti dėl skolos dydžio. Antstolis 2021 m. balandžio 9 d. priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atšaukė savo 2021 m. kovo 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 33 889,67 Eur sumai bei priėmė naują nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė nurašyti pinigines lėšas 717,47 Eur sumai. Antstoliui nustačius klaidą, jis 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta klaidą dėl skolos sumos nurodant teisingą 3 198,96 Eur sumą vietoj nurodytos 31 888,93 sumos. Dėl šios priežasties antstolis 2021 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė 2021 m. kovo 24 d. patvarkymą dėl išskaičiavimų iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų bei perskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje antstoliui iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimus, teismas nagrinėja skundą nepatenkintų pareiškėjo reikalavimų ribose.

Dėl skundo argumento, jog raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui nebuvo siunčiamas, teismas pažymi, kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąją raštą išduotą civilinėje byloje patvirtinus tarp ieškovės N. R. ir atsakovo K. Š. sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo mokėti išieškotojai 579,24 Eur (2000 Lt) rentą kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis iki išieškotojos gyvos galvos. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. vietoj kas mėnesį 579,24 Eur sumos pervedus išieškotojai 200,00 Eur sumą, dėl ko susidarė 3 033,92 Eur įsiskolinimas pagal pasirašytą taikos sutartį. Esant šioms aplinkybėms bei taikos sutartyje esant nustatytoms periodinėms išmokoms, jų mokėjimo terminui esant apibrėžtam, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo ir negalėjo būti siunčiamas, todėl pareiškėjo skundo argumentas yra atmestinas.

Dėl kitų Pareiškėjo skundo reikalavimų ir argumentų teismas pažymi, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį imperatyviai reglamentuoja CPK 736 straipsnis. Išieškotų iš skolininko sumų paskirstymo tvarką nustato CPK 753 straipsnis, o jų išmokėjimą išieškotojams – CPK 758 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pagal šio straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimo ribojimai iš fizinių asmenų turto yra nustatyti LR CPK 668 straipsnyje. Pagal LR CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-684/2017). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal LR CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip minėta, kasacinis teismas išaiškino, jog LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo proceso teisės normas, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178, 185 straipsniai). Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo sąskaitą banke, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Antstolis 2021 m. kovo 24 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tada lėšos, iš kurių negalimi išskaitymai, būtų grąžintos skolininkui, o priešingu atveju nurašytos lėšos išmokamos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Taip pat antstolis 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu dėl rentos išieškojimo iš darbo užmokesčio, adresuotu pareiškėjui ir jo darbdaviui (UAB „Sakrusta“), nurodė darbdaviui iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu nr. (duomenys neskelbtini) antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie jam priklausantį turtą. Pareiškėjas neteikė antstoliui informacijos nei apie turimą turtą, nei apie jo kredito įstaigoje esančių ir per PLAIS išieškomų lėšų kilmę. Be to, kaip jau minėta, antstolis, nustatęs vykdymui reikšmingas aplinkybes, atšaukė skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis tenkino pareiškėjo prašymą bei tos pačios dienos nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė ankstesnį nurodymą nurašyti pinigines lėšas 33 889,67 Eur sumai, antstolis skundžiamus 2021 m. kovo 24 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių kredito įstaigose panaikino. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti skundo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo K. Š. 2021 m. balandžio 21 d. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.