- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1142-1168/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21024-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, V. B., N. D., T. D., D. P., V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei Registrų centrui, V. B., N. D., T. D., D. P., V. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Proceso dalyvių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pareiškimu, kurį patikslinusi prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 5452/7982 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos, patikėjimo teise valdomos VĮ Turto banko – nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį 319,97 m² bendro ploto administracinį pastatą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 64,50 m² bendro ploto garažą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Administruojant turtą nustatyta, kad šalia VĮ Turto banko valdomo turto yra 79,82 kv. m. bendro ploto garažo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5G1p, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra įregistruota tik viena 25,30 kv. m. negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esanti šiame 79,82 kv. m. bendro ploto garažo pastate, bei privačių asmenų nuosavybės teisės į šį boksą, o daiktinės teisės į likusią šio garažo pastato dalį, išskyrus minėtą boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.
3. Pareiškime be kita ko nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis garažo pastatas yra 1890 m. statybos. Pagal gautus dokumentus garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, o dėl likusių šio garažo pastato dalių privatizavimo dokumentai negauti. Pažymėjo, kad į paliktą pranešimą susisiekti rytinėje pastato dalyje esančio neįregistruoto garažo bokso naudotojams 2025 m. kovo 31 d. atsiliepė restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas V. B., kuris teigė, kad perkant restorano patalpas į pirkimo-pardavimo sutartį šis garažo boksas neįtrauktas, tačiau jam buvo perduoti inventoriniai dokumentai dėl šio garažo, šis garažas naudojamas restorano patalpų nuomininko, įsipareigojo per 1 mėn. pateikti dokumentus VĮ Turto bankui ir informuoti, ar imsis veiksmų dėl turto įteisinimo, atsiuntė el. paštu tik inventorinės bylos ištrauką, kurioje kaip pagalbinis pastatas nurodytas 27,95 kv. m. ūkio pastatas 1G1p, bei statinių (duomenys neskelbtini), išdėstymo plano kopiją, kurioje nuspalvinta rytinė garažų pastato dalis. Į 2025 m. liepos 2 d. Turto banko raštą dėl visų dokumentų pateikimo ir informavimo apie ketinimą imtis veiksmų dėl turto įteisinimo iki 2025 m. liepos 15 d. neatsakė. Taip pat apžiūros metu nustatyta ir susisiekęs 2025 m. kovo 31 d. garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienas iš savininkų nurodė, kad vakarinė pastato dalis yra faktiškai sujungta su garažo boksu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekusio asmens teigimu, pertvaros nėra jau seniai, jie jos negriovė, dokumentų, kokiu pagrindu naudojasi vakarine pastato dalimi, neturi, įsipareigojo per 1 mėn. informuoti, ar imsis veiksmų dėl turto įteisinimo, tačiau jokių duomenų bei dokumentų nepateikė. Į VĮ Turto banko 2025 m. liepos 2 d. raštą T. D. dėl visų dokumentų pateikimo ir informavimo apie ketinimą imtis veiksmų dėl turto įteisinimo iki 2025 m. liepos 15 d. joks atsakymas negautas.
4. VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 19 d. raštu Nr. SP-117887(4.55 Mr) nurodė, kad patikrinę garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų bylose Nr. 13/10112, esančius duomenis ir dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/244792 įrašytus minėtų pastatų duomenis, taip pat patikrinę restorano patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje sukauptus duomenis ir dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/244787 įrašytus duomenis, informuoja, kad dalis garažo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra/nebuvo priskirta prie restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjui nepavyko rasti jokių duomenų apie garažo dalies privatizavimą.
5. Taigi pareiškėjo vertinimu, 79,82 kv. m. pastato - garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, išskyrus jame esančią 25,30 kv. m. ploto negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Šiuo atveju nėra duomenų apie garažo privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis liko valstybės nuosavybe.
6. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas). Dėl šios priežasties patalpų įregistravimas valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
7. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į VĮ Registrų centras nesikreipė dėl nuosavybės teisės įregistravimo, kadangi VĮ Registrų centras nevykdo funkcijos konstatuoti vieno ar kito juridinio fakto buvimą, t.y., savo veiksmais nesukuria šalims teisių ar pareigų, o tik išviešina teismų sprendimuose ar sandoriuose konstatuotas fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises. Šiuo atveju papildomas kreipimasis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės registravimo nesant atitinkamo teismo sprendimo, būtų netikslingas ir pareikalautų papildomų laiko ir pareiškėjo darbuotojų sąnaudų, o pats prašymas būtų atmestas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus. Nurodė, kad su pateiktu pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) yra įregistruotas 79,82 kv. m bendro ploto pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį jokios daiktinės teisės, juridiniai faktai ar žymos neįregistruotos. Taip pat Registre yra įregistruota pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti 25,30 kv. m bendro ploto patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios suformavimo ir įregistravimo pagrindas yra pirminis nuosavybės teisės į šią patalpą atsiradimo dokumentas – 1993 m. birželio 18 d. sutartis, notarinio reg. Nr. 2-2970, kas reiškia kad šis pastatas pradėtas formuoti patalpomis.
9. Remiantis teisiniu reglamentavimu, manytina, kad pareiškėja, kaip faktinė dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų valdytoja turėtų parengti atskirų garažo patalpų, kurias Lietuvos Respublika valdo nuosavybės teise (teismo prašoma nustatyti tokį juridinį faktą) kadastro duomenų bylas arba nesant galimybių to padaryti, nurodyti konkrečią nuosavybės teisės į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri priklauso valstybei ir nesidubliuoja su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančia atskira patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis Nuostatų 104 punktu, įregistruojant Registro informacinėje sistemoje bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkais nurodomi visi bendraturčiai, taip pat nurodomos ir jų nuosavybės teisės dalys. Informacinėje sistemoje įregistruojamos tokios kiekvienam bendraturčiui priklausančios nuosavybės teisės dalys, kokios nurodytos dokumente, kurio pagrindu informacinėje sistemoje įregistruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Jeigu dokumente kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, informacinėje sistemoje įregistruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys. Taigi pareiškime turi būti nurodyta konkreti prašoma nustatyti nuosavybės teisės į garažą, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, o ne abstraktus apibūdinimas „<...> dalių, išskyrus jame esančią 25,30 kv. m ploto negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Atkreipė dėmesį, jog Registrų centras neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, o teismo sprendimas iš esmės neturės jokios įtakos Registrų centro teisėms bei pareigomis.
11. Kiti suinteresuoto asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį 319,97 m² bendro ploto administracinį pastatą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 64,50 m² bendro ploto garažą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Administruodama turtą pareiškėja nustatė, kad šalia VĮ Turto banko valdomo nurodyto turto yra 79,82 kv. m. bendro ploto garažo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5G1p, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra įregistruota tik viena 25,30 kv. m. negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esanti šiame 79,82 kv. m. bendro ploto garažo pastate, bei privačių asmenų nuosavybės teisės į šį boksą, o daiktinės teisės į likusią šio garažo pastato dalį, išskyrus boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Otoliau – ir CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) - buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma - savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).
18. Duomenų apie tai, kad garažo dalis buvo perduotos savivaldybės administracijai, nėra. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 19 d. raštu Nr. SP-117887(4.55 Mr) nurodė, kad patikrino garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų bylose Nr. 13/10112, esančius duomenis ir dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/244792 įrašytus minėtų pastatų duomenis, taip pat patikrino restorano patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje sukauptus duomenis ir dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/244787 įrašytus duomenis bei informavo, kad dalis garažo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra/nebuvo priskirta prie restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Nesant duomenų, kad garažas nebuvo privatizuotas ar grąžintas iki nacionalizacijos buvusiems savininkams, taip pat nepriskirtas savivaldybei ar perduotas teisėtu pagrindu perduotas kitiems asmenims, spręstina, jog vienintelė galima išvada – garažas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išliko valstybės nuosavybe. Kasacinis teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-3-8/2008 taip pat nurodė, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai. Antra vertus, valstybės turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais, ir valstybės nuosavybė gali būti perleista ne bet kaip, o tik pagal įstatymo nustatytą sutartį ar kitokį įstatyme nurodytą sandorį, t. y. valstybės turtu galima disponuoti tik esant įstatymo nustatytam pagrindui.
20. Dėl nurodytų priežasčių tenkinamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 5452/7982 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu ir 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 5452/7982 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos, patikėjimo teise valdomos VĮ Turto banko – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.