Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-03 · Civilinė byla Nr. e2-3666-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
e2-3666-863/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38650-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3666-863/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38650-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja K. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ ieškinį atsakovui A. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 47,36 Eur skolos, 2,50 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2018 m. gruodžio 10 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2018 m. gruodžio 14 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl įrangos nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė priimdama atsakovo prašymą su atsakovu nuomos sutartį sudarė ir perdavė atsakovui pageidautą išnuomoti įrangą bei prekes pagal perdavimo aktą Nr. 700158987. Pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo už jam teikiamas paslaugas atsiskaityti iš anksto arba ne vėliau nei sąskaitos už paslaugas išrašymo dieną. Ieškovė nurodo, jog atsakovas perdavimo akte numatytais terminais įrangos negrąžino, todėl ieškovė atsakovui paskaičiavo numos mokestį iki įrangos grąžinimo datos t. y. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. Už minėtų paslaugų suteikimą ieškovė pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Ieškovė nurodo, kad ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, 2018 m. spalio 24 d. pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo likvidavimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo įsiskolinimą ieškovei nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė už suteiktas įrangos nuomos paslaugas pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 47,36 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnio 1 dalis, 6.534 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 7.1. punkte įtvirtinta atsakovo pareiga laiku nesumokėjus nuomos mokesčio mokėti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Įvertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,50 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 88 dienų laikotarpį taikant 0,03 procentų normą, yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (49,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 52,57 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 67,57 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Cramo“, juridinio asmens kodas 300031995, naudai 47,36 Eur (keturiasdešimt septynių eurų ir 36 euro centų) skolą, 2,50 Eur (dviejų eurų ir 50 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (49,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,57 Eur (šešiasdešimt septynių eurų ir 57 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,58 Eur (penkių eurų ir 58 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja K. L.