Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1605-826/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-06
Bylos Nr.: 2A-1605-826/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10430-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Ieškovas: D. L.
Atsakovas: P. L.
Trečiasis asmuo: AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Upė“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1605-826/2014

Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10430-2013-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6; 99.4; 99.5; 99.7; 99.9; 114.4; 114.11; 121.15; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Upė“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovui priteisiant iš ieškovės 54 000 Lt kompensaciją ir įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 4) per vieną mėnesį nuo kompensacijos už buto dalį sumokėjimo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 5) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę – automobilį „Hyundai Galloper“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovės naudai priteisti 4400 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo už ieškovės dalį šiame turte; priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn: minkštą kampą „Liepa“, kurio vertė 700 Lt; ½ dalį sekcijos, 250 Lt vertės, žurnalinį staliuką, 70 Lt vertės, radiją-KD grotuvą, 100,00 Lt vertės, bendra vertė – 1120 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: graižtvinį šautuvą, 2000,00 Lt vertės, sofą-lovą, 500 Lt vertės, penkių durų spintą, 700,00 Lt vertės, ½ dalį sekcijos, 250 Lt vertės, televizorių su skaitmenine antena, 1000 Lt vertės, stacionarų kompiuterį, 300 Lt vertės, kompiuterinį stalą, 200 Lt vertės, buitinę techniką (dulkių siurblį, mėsmalę), 1000 Lt vertės, penkias kėdes, 150 Lt vertės, mažą staliuką, 250 Lt vertės, bendra vertė – 6350 Lt; iš atsakovo priteisti ieškovei 2615,00 Lt kompensaciją už jos dalį kilnojamajame turte; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pusę jos patirtų išlaidų dėl bendrosios nuosavybės išlaikymo – 361,73 Lt; 7) įpareigoti atsakovą įvykdyti prievoles, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, teikiamomis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. sumokėti 316,14 įsiskolinimą AB „Klaipėdos vanduo“, 2634,21 Lt įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“; 397,30 Lt įsiskolinimą AB „Lesto“; 425,01 Lt įsiskolinimą DNSB „Upė“; 8) įpareigoti ieškovę įvykdyti prievoles, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, teikiamomis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. sumokėti 425,01 Lt įsiskolinimą DNSB „Upė“; 1501,63 Lt įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“; 9) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad konfliktai su atsakovu prasidėjo po sūnaus žūties ir atsiradus didelei skolai už butą. Atsakovas problemų nesprendė, nes leido laiką su kitomis moterimis. Ieškovę išvykti į Angliją privertė blogi santykiai su atsakovu ir dideli įsiskolinimai už butą. Ieškovės teigimu, atsakovas yra žiaurus, vartojo smurtą prieš ją, grasino nužudyti, tačiau į policiją dėl grasinimų nesikreipė, atsakovas už nieką nemoka, nesirūpina šeimos gerove, tik du kartus per mėnesį nupirkdavo maisto, vieną kartą yra davęs dukters studijoms 1200,00 Lt, o studijos kainavo 3000 Lt per mėnesį. Atsakovas, dukrai būnant nepilnamete, prie dukters išlaikymo neprisidėjo, į mokyklą pas dukrą neidavo, į renginius nesivesdavo, laisvalaikio kartu su dukra neleisdavo. Ieškovė šiuo metu lankosi pas psichologus, geria vaistus ir dėl to atsakingas yra atsakovas. Su atsakovu gyventi viename bute ji negali, todėl ji sutinka jam sumokėti kompensaciją. Kompensaciją sumokėtų iš atlyginimo arba pasiimtų paskolą. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūlomais priteisti daiktais, nes pastarojo daiktai yra beverčiai. Ieškovė prašo, kad butas būtų priteistas jos asmeninėn nuosavybėn todėl, kad grįžusi iš užsienio į Lietuvą jį parduotų ir pirktų kitą gyvenamąjį būstą, kurio adreso nežinotų atsakovas. 2004 m. ieškovė išvažiavo į Kiprą, o grįžo 2005 m., turėjo užsidirbusi pinigų, kuriuos išleido savo vyro poreikiams tenkinti, 2005 m. ji nupirko savo sutuoktiniui ginklą, o nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. galo ieškovė gyveno ir dirbo Airijoje. 2010 m. ieškovė kartu su atsakovu dirbo Vokietijoje, o po to 2012 m. ieškovė viena pati išvažiavo dirbti į Angliją. Nors 2010 m. santykiai su atsakovu buvo pagėrėję, tačiau tais pačiais metais ieškovė pamatė, kad vyras turi kitą moterį. Kai ji būdavo išvykusi iš Lietuvos, nepilnametė dukra gyveno su atsakovu, dukrą padėjo prižiūrėti giminaitė. Nors ji ginčo bute negyvena ir nesilanko, tačiau nuo 2012 m. iki 2014 m. pradžios visus mokesčius už komunalines paslaugas mokėdavo per internetinę bankininkystę, o nuo 2014 m. pradžios ji mokesčių nebemoka. Santuoka iširo dėl atsakovo agresijos, neištikimybės, atsakomybės neturėjimo, t. y. dėl atsakovo kaltės. Savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia. Ieškovė atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį galėtų sumokėti per šešis mėnesius. Taip pat prašo, ieškovei sumokėjus kompensaciją, per vieną mėnesį iškeldinti atsakovą, atsakovui priteisti automobilį, o ieškovei – kompensaciją už jį, daiktus padalyti patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka. Prievoles prašo paskirstyti pagal pateiktą lentelę, atsižvelgiant į tai, kas buvo sumokėta ieškovės.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė jo kaltę grindžia tik bendro pobūdžio frazėmis, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ieškovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su tariamais atsakovo išpuoliais, agresyviu elgesiu, psichologinio smurto vartojimu ir pan. Jis yra medžiotojas ir visą laiką turėjo leidimą ginklui, ginklą laikė savo namuose, kuriuose gyveno ir ieškovė su tuo metu dar nepilnamete dukra, tačiau ieškovė dėl to neprieštaravo, į policiją dėl agresyvaus atsakovo elgesio ar draudimo atsakovui turėti ginklą nesikreipė, darė išvadą, kad atsakovas ar jo elgesys nekėlė grėsmės nei ieškovės, nei jų nepilnametės dukros saugumui. Atsakovas neneigė, kad 2011-12-24 susistumdė su ieškove, tačiau iš teismo nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ginčą tą dieną išprovokavo ieškovė, priekaištaudama atsakovui dėl tariamos neištikimybės, jis niekada nevartojo psichologinio ar fizinio smurto prieš ieškovę, o 2011-12-24 atsakovas tik gynėsi nuo ieškovės, nes jam ketinant išeiti į medžioklę, ieškovė jo neišleido, priekaištavo dėl tariamos neištikimybės, spardė atsakovą bei jo ginklą, todėl vienu metu atsakovas buvo sugriebęs ieškovę už kaklo ir prispaudęs prie sienos. Jis ieškovei buvo ištikimas, niekada jos neapgaudinėjo, su kitomis moterimis artimai nebendravo, visą laiką rūpinosi šeima tiek, kiek leido jo galimybės, – šeima maitinosi sumedžiotų žvėrių mėsa, dirbdamas staliumi atsakovas pagamino šiuo metu ieškovės dalijamas kėdes ir staliuką, darbo užmokestį skirdavo šeimai. Jis siekia išsaugoti šeimą, tačiau nuo 2012 m. rudens ieškovė yra išvykusi į užsienį, apie ketinamą nutraukti santuoką, kaip ir apie ketinimus išvykti dirbti į užsienį, ieškovė su atsakovu nekalbėjo, galimybių išsaugoti šeimą ieškovė nesvarstė. Ieškovė pati daugiau nei prieš metus paliko atsakovą ir išvyko į užsienį, kur kartu gyvena su dukra. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, prašė ginčo butą po santuokos nutraukimo padalyti natūra, ieškovei priteisiant 53/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 47/100 dalis šio buto, ir nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro paruoštą patalpų padalijimo projektą Nr. 5323256, t. y. ieškovė naudosis kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m), o atsakovas naudosis kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m), kitomis buto patalpomis (70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4) ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlytu kilnojamojo turto padalijimu bei šio turto vertinimu, prašė po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Hyundai Galloper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6000 Lt, ½ dalį sekcijos, kurios vertė 250 Lt, sofą-lovą, kurios vertė 500 Lt; penkių dalių spintos, kurios vertė 233 Lt, dviejų durų dalis; televizorių su skaitmenine antena, vertė 300 Lt, atsakovui tenkančio kilnojamojo turto bendra vertė – 7283 Lt. Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: minkštą kampą „Liepa“, kurio vertė 700 Lt; ½ dalį sekcijos, kurios vertė 250 Lt; penkių dalių spintos, kurios vertė 466 Lt, trijų durų dalis; mėsmalę ir dulkių siurblį, kurių bendra vertė 400 Lt; žurnalinį staliuką, kurio vertė 70 Lt; mažą staliuką, kurio vertė 150 Lt; radijo imtuvą-KD grotuvą, kurio vertė 100 Lt; stacionarų kompiuterį ir kompiuterinį stalą, kurių vertė 500 Lt; 5 kėdes, kurių vertė 150 Lt; DVD grotuvą, kurio vertė 500 Lt. Ieškovei tenkančio kilnojamojo turto vertė – 3286 Lt. Atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkantį turtą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1998,50 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl prievolių kreditoriams padalijimo atsakovas sutiko iš dalies, pripažino, kad nuo 2012 m. rudens ieškovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvena, nes yra išvykusi į užsienį, jis 2013-04-23 DNSB „Upė“ sumokėjo 478,32 Lt. Įvertinus tai, kad iki šios dienos skola DNSB „Upė“ yra 914,84 Lt, iš ieškovės ir atsakovo kreditorės DNSB „Upė“ naudai priteistina po 457,42 Lt. Atsakovas taip pat sutiko, kad prievolės kreditorėms AB „Klaipėdos vanduo“ (316,14 Lt įsiskolinimas) bei AB „LESTO“ (įsiskolinimas 397,50 LTL) būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti skolą kreditorei AB „Klaipėdos energija“ atsakovas sutiko iš dalies, prašė kreditorės AB „Klaipėdos energija“ naudai iš ieškovės priteisti 2132, 36 Lt, o iš atsakovo – 2409,63 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Padalijo santuokos metu įgytą turtą. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise minkštą kampą „Liepa“; ½ dalį sekcijos; žurnalinį staliuką; radiją-KD grotuvą. Atsakovui P. L. asmeninės nuosavybės teise priteisė: sofą-lovą; penkių durų spintą; ½ dalį sekcijos; televizorių su skaitmenine antena; stacionarų kompiuterį; kompiuterinį stalą; buitinę techniką: dulkių siurblį ir mėsmalę; penkias kėdes; mažą staliuką. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei D. L. ir atsakovui P. L. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise, nustatė naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką pagal VĮ Registrų centro parengtą pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 5323256: paskyrė ieškovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis 53/100 buto dalimis, t. y. kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m), o atsakovui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis 47/100 buto dalimis, t. y. kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m), paliko kitas buto patalpas, pažymėtas 70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4, D. L. ir P. L. naudotis bendrai. Priteisė ieškovei D. L. 7015 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo P. L. už didesnę dalį jam tenkančio turto, pripažino, kad 316,14 Lt skola AB „Klaipėdos vanduo“ ir 397,50 Lt skola AB „LESTO“ po santuokos nutraukimo yra atsakovo P. L. asmeninės prievolės; padalijo 4135,84 Lt dydžio prievolę trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“: 2634,21 Lt skolą pripažino atsakovo P. L. asmenine prievole, o 1501,63 Lt – ieškovės D. L. asmeninė prievolė, prievolę trečiajam asmeniui DNSB „Upė“ padalijo lygiomis dalimis, t. y. po 457,42 Lt. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, jo neištikimybės, nesirūpinimo šeima, smurto. Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas visą laiką dirbo, turėjo pajamų, skirdavo jas šeimai, pagal galimybes rūpinosi šeimos gerove, savo nepilnamete dukra, teikė jai išlaikymą, t. y. nepažeidė įstatyme numatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei pareigos rūpintis šeimos materialine gerove. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo neištikimybės yra visiškai niekuo nepagrįsti. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė nedėjo visų pastangų išsaugoti šeimą, palikusi vyrą ir dukrą, išvažiavo gyventi ir dirbti į užsienį, užsienyje prabuvo beveik dešimt metų su nedidelėmis pertraukomis, užsienyje gyvena ir dabar, todėl ji nesiekė toliau tęsti ir išsaugoti šeimos santykių su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka vienas kitam, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam, dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, byloje yra įrodymų, labiau patvirtinančių, kad šalių šeima iširo dėl to, kad ieškovė išvyko į užsienį, o atsakovo smurtavimo atvejis prieš ieškovę teismo nuosprendžiu konstatuotas būtent tuo metu, kai ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą, o ne dėl kitų ieškovės nurodytų priežasčių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nesutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdu, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nėra, nepagrįstai padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl to, kad apeliantė išvyko į užsienį, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės argumentų, kad atsakovas nuo 2004 metų buvo agresyvus, prieš apeliantę vartojo psichologinį smurtą, ją įžeidinėjo ir žemino, , atsakovo pavartotas smurtas nebuvo vienkartinis, dėl patirto smurto ji kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą. Apeliantės teigimu, būtent po 2011-12-24 atsakovo pavartoto smurto nutrūko Labokų šeimos santykiai ir visiškai iširo šeima. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantė išvyko gyventi ir dirbti į užsienį tam, kad išlaikytų šeimą, neatsižvelgė į liudytojos R. B. paaiškinimus dėl atsakovo elgesio – nuolatinio psichologinio smurto. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, prašė iš atsakovo priteisti 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai natūra padalijo šalių nekilnojamąjį turtą ir nustatė naudojimosi šiuo butu tvarką, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, kad ieškovė galės sumokėti 54 000,00 Lt kompensaciją, nes neatsižvelgė į tai, kad apeliantė turi nekilnojamojo turto, ji gali paimti paskolą iš banko ir šią sumą atsakovui sumokėti, be to, kompensacijos klausimas yra vykdymo proceso dalykas, atsakovei negalint sumokėti kompensacijos, ši suma galėtų būti gauta pardavus kitą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Padalijus nekilnojamąjį turtą po lygiai, apeliantė negali naudotis šiuo turtu, nes bijo atsakovo, bet koks susitikimas su atsakovu ieškovei sukelia psichologinę įtampą. Atsakovui išmokėjus kompensaciją, jis galės įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas piktybiškai nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes apeliantė nuo 2004 metų su neilgomis pertraukomis gyvena ir dirba užsienyje, tai yra, atsakovas yra paliktas vienas rūpintis buitimi. Toks apeliantės elgesys negali būti laikomas tinkamu rūpinimusi šeima bei kitu sutuoktiniu ir prisidėjo prie santuokos iširimo. Apeliantės argumentų dėl išvykimo į užsienį priežasčių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Apeliantei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas bandė susisiekti su apeliante, pasikalbėti, kaip būtų galima rasti kompromisą ir išsaugoti šeimą, tačiau jo prašymas dėl termino susitaikyti nustatymo buvo atmestas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas. Apeliantės argumentai dėl atsakovo agresyvaus elgesio nėra paremti jokiais įrodymais, išskyrus vieną teismo nuosprendį. Atsakovas pripažįsta, kad 2011-12-24 susistumdė su apeliante, tačiau konfliktą išprovokavo apeliantės nepagrįsti priekaištai dėl neištikimybės. Atsakovas visą laiką buvo medžiotojas, todėl, jeigu jis visada buvo agresyvus, apeliantė nebūtų sutikusi, kad jis laikytų ginklą ar net ginklą jam padovanojusi 2005 m. Sutuoktiniai 1994 m. neteko sūnaus, todėl apeliantės psichika yra labai jautri ir pažeidžiama. Nustačius, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir šie pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, nebeturi reikšmės, kuris iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau. Atsakovas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kadangi turto padalijimas natūra yra laikomas prioritetiniu santuokinio turto padalijimo būdu, nes jis labiausiai apsaugo savininko teises. Šiuo atveju butas yra dalus, turto padalijimas apeliantės teisių nepažeidžia, nes ji gyvena ir dirba užsienyje, planų grįžti į Lietuvą neturi. Pati apeliantė pradiniame ieškinyje prašė butą padalyti natūra ir nustatyti naudojimosi tvarką, todėl 2013 m. rugsėjo mėnesį nemanė, kad gyvenimas su atsakovu viename bute yra neįmanomas. Atsakovas kito nekilnojamojo turto, priešingai nei apeliantė, neturi, be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad bus pajėgi sumokėti atsakovui 54 000,00 Lt kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butą padalijo natūra taip apsaugodamas sutuoktinių teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos nuomone, teismas nevertino ieškovės argumentų, jog atsakovas šeimoje elgėsi impulsyviai, neprognozuojamai, dažniausiai jo elgesys buvo agresyvus, jis apeliantę įžeidinėjo, žemino, prieš ją dažnai vartojo psichologinį smurtą, smurtą prieš apeliantę pavartojo ir 2011-12-24. Teismas neįvertino, kad po prieš apeliantę pavartoto smurto visiškai nutrūko Labokų šeimos santykiai ir visiškai iširo šeima, apeliantei buvo teikiama intensyvi pagalba. Atsakovas vengė prisidėti prie bendro turto – šeimos gyvenamojo buto išlaikymo, vengė išlaikyti šalių dukrą, tai yra, nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų. Apeliantės nuomone, jos kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimą patvirtina nevienkartinis atsakovo prašymas nustatyti terminą susitaikyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos R. B. parodymų, kad ieškovė dėl šeimos skolų išvyko dirbti į užsienį, liudytojai buvo žinoma apie didelį barnį tarp apeliantės ir atsakovo, kai buvo iškviesta policija, tačiau niekas pareiškimo nerašė. Pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, prašė priteisti 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovė, siekdama paneigti savo kaltę, turėjo ne įrodinėti atsakovo kaltę, o pateikti argumentus, kodėl ji negali būti laikoma kalta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė 2004 m. išvyko į Kiprą, vėliau su pertraukomis gyveno ir dirbo Vokietijoje ir Anglijoje (ten dirba ir šiuo metu). Teisėjų kolegijos nuomone, abu sutuoktiniai, prieš daug metų nustoję gyventi kartu, pažeidė sutuoktinių pareigas. Šalys savo argumentus dėl kito sutuoktinio kaltės grindžia liudytojų, kurie sutuoktinius matydavo epizodiškai, parodymais, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Vertindant 2011-12-24 tarp šalių įvykusį konfliktą, kurio metu nukentėjo apeliantė ir atsakovas buvo nuteistas (T. 1, b. l. 162–168), taip pat apeliantės teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jau iki 2011-12-24 įvykio šalių santykiai buvo atšalę, žodinį konfliktą su atsakovu pradėjo apeliantė, kuri reiškė priekaištus atsakovui dėl spėjamos atsakovo meilužės, kurios buvimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytas nebuvo, ji bandė sudaužyti šeimos turtą, o atsakovas, bandydamas jį atimti iš apeliantės, ją pastūmė ir ji nugriuvusi susižalojo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas dėl kito, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas 2012-01-17 kreipimasis į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą yra 2011-11-24 įvykio, prie kurio iš dalies prisidėjo ir apeliantė, taip pat sutuoktinių sūnaus netekimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių santykiai atšalo apeliantei ėmus važinėti į užsienį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovei nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant šioms aplinkybėms, jos kaltė neturėtų būti konstatuota, pripažintina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo iš ieškovo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako.

Dėl turto padalijimo

CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 54 000,00 Lt kompensaciją, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius, ir per vieną mėnesį nuo kompensacijos sumokėjimo iškeldinti atsakovą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta įstatymo nustatytų nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpą (atsakovas kitos gyvenamosios patalpos neturi), į tai, kad butas yra dalus (šią aplinkybę patvirtina pačios apeliantės su pradiniu ieškiniu pateiktas buto padalijimo planas), apeliantė (ieškovė) šiame bute negyvena, įrodymų, kad apeliantė turi finansinių galimybių sumokėti atsakovui 54 000,00 Lt kompensaciją už atsakovo buto dalį nėra (apeliantės paveldėtos turto dalies vertė nesiekia kompensacijos dydžio, apeliantė teismo buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai butą po santuokos nutraukimo padalijo po ½ dalį ir nustatė naudojimosi butu tvarką. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji negalės naudotis ginčo butu, nes apeliantė šiuo metu gyvena Anglijoje, įrodymų, kad atsakovas trukdo apeliantei naudotis ginčo butu ar kelia jai grėsmę – nėra, apeliantė turi galimybę ginčo buto dali parduoti ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą ar iš atsakovo nupirkti jam priklausančio buto dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad butas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteistas po ½ dalį, nustatyta naudojimosi butu tvarka, atsakovas turi teisę gyventi ginčo bute, pagrindo iškeldinti atsakovą iš jam priklausančio buto nėra, teisėjų kolegija dėl atsakovo iškeldinimo plačiau nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė