Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021-10-22 pateikė VĮ “Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriui prašymą dėl teisinės registracijos pakeitimo/duomenų tikslinimo (toliau - Prašymas), kuriuo prašė nekilnojamojo turto registratorių išregistruoti T. K. asmeninės nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), kadangi nekilnojamojo turto registratoriaus be jo sutikimo ir po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, buvo klaidingai pakeistas šių žemės sklypų nuosavybės rėžimas, t. y. įregistruota jo bendroji jungtinė nuosavybė kartu su E. R.. Bendroji jungtinė nuosavybė buvo įregistruota E. R. iniciatyva be jo sutikimo, kaip paaiškėjo dabar, atsiradus skoloms dėl žemės sklypų, ir po to, kai buvo nutraukta santuoka įsiteisėjusiu teismo sprendimu. E. R. neįtraukė šio turto į ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kadangi laikė, kad tai jos asmeninė nuosavybė, o jis neprieštaravo, kadangi žemės sklypai buvo įgyti jau gyvenant skyrium. 2021-10-29 pareiškėjas gavo 2021-10-22 VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus sprendimą „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti“. Nesutiko su šiuo sprendimu, todėl prašė centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos panaikinti jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė 2021-12-21 sprendimą Nr. CSPR-360 (toliau - Sprendimas), kuriuo nutarė panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2021-10-29 sprendimą Nr. SPR4-13483 (14E) ir priimti naują - atmesti T. K. 2021-12-22 prašymą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas. Pareiškėjas pašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria jo prašymas buvo atmestas, kadangi šiai valstybei institucijai priimtas teismo sprendimas, nustatantis sutuoktinių turto teisinį rėžimą, yra privalomas ir keičiantis sutuoktiniams priklausančio turto teisinį rėžimą nuo teismo sprendime nurodytos datos. Skundžiamame sprendime netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios juridinių faktų įregistravimą viešajame nekilnojamojo turto registre. Svarbu tai, kad pagal 2014-02-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4SUJ-(14.4.53.)-56 (notarinio registro Nr. 1220), Nr. 4SUJ- (14.4.53.)-57 (notarinio registro Nr. 1219), Nr. 4SUJ-(14.4.53.)-58 (notarinio registro Nr. 1218), Nr. 4SUJ-(14.4.53.)-59 (notarinio registro Nr. 1217) ir Nr. 4SUJ-(14.4.53.)-60 (notarinio registro Nr. 1216), kurios kartu yra ir perdavimo aktai, E. K. nuosavybės teise įgijo žemės sklypus: atitinkamai 11,6513 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k.; 1,8913 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 14,2575 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 3,9606 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)ir 4,8437 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-41130-820/2019 patvirtina, kad teismas leido Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre E. K. įgytą nuosavybės teisę į nurodytus žemės sklypus. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 teismas ne tik nutraukė pareiškėjo ir E. R. santuoką, bet ir nustatė, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms ir pasekmėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009-05-05. Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jų teisėms ir pareigoms liko nepakeista, todėl darytina išvada, kad visas pareiškėjo ir E. R. įgytas turtas buvo padalintas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Nurodyti teismo sprendimas ir nutartis leidžia teigti, kad santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes buvusiems sutuoktiniams nuo tada, kada jie pradėjo gyventi skyriumi, bet ne nuo santuokos nutraukimo momento. Iki šiol nėra įvertinta nagrinėjant jo prašymą, kad teismas gali nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė tas momentas, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. CK 4.225 straipsnis nustato, kad juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešajame registre, yra ir teismo sprendimai. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre teisingumą ir už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010 ir kt.). Nurodytų teisės aktų ir teisminės praktikos kontekste pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas mano, kad turėjo būti taikytos NTRĮ 22 str. 2 punkto nuostatos, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Šiuo atveju turėjo būti vertinama kasacinės instancijos teismo praktika dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms kai santuokos nutraukimas teisinius padarinius sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo, o prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Aukščiau nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutartis civilinėje byloje e2SP-41130-820/2019 patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM kreipėsi į teismą įregistruoti tik E. R. (buvusi santuokinė pavardė- K.) nuosavybės teises į aukščiau nurodytus žemės sklypus, o teismas tenkino šį prašymą. Pateikiama Alytaus apylinkės teismo 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-223-835/2018 pavirtina, kad pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypai buvo E. R. vardu įgyti po to, kai jie pradėjo gyventi atskirai, o santuokiniu turtu pripažįstamas turtas įgytas iki 2009-05-05. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registratorius negalėjo įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės po to, kai įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi buvo nustatytos teisinės pasekmės. Skundžiamame sprendime neteisingai yra interpretuojama buvusio sutuoktinio teisė kreiptis į teismą, jeigu buvo nepadalintas visas santuokoje įgytas turtas. Pareiškėjas neprašo pripažinti žemės sklypų, kad jie yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ją padalinti. Jis prašė tik panaikinti padarytą įrašą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės egzistavimo, kadangi tokiam įrašui padaryti nebuvo jokio pagrindo, nes nuo 2009-05-05 jis ir buvusi sutuoktinė galėjo tik įgyti turtą savo vardu.