Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Varkalabiškių k., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, auginantis mažametį vaiką, šiuo metu nedirbantis dėl patirtos traumos, turintis vidurinį išsilavinimą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis T. Ž. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2014-02-10 apie 08.10 val. viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje „Liepkalnis“, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje, išreikšdamas nepasitenkinimą, kad jam už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ŠĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vartojo pastarųjų atžvilgiu necenzūrinius ir žmogaus orumą įžeidžiančius bei fiziniu susidorojimu grasinančius žodžius, kontrolieriui I. S. padarius pastabą, kad taip nesielgtų, pakėlė nuo žemės trinkelę ir užsimojo su ja, nukentėjusiajam I. S. pribėgus prie jo siekiant atimti trinkelę, jis nepaleidęs trinkelės pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju I. S. ir besigrumiant pastarajam sužalojo dešinės plaštakos IV-ąjį pirštą, padarydamas nukentėjusiajam I. S. dešinės plaštakos IV-ojo piršto poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Ž. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Jis trinkelę pakėlė, tačiau, kad ja užsimojo yra netiesa. Taip pat netiesa, kad pirštą sulaužė, nes jie (kontrolieriai) jį patys trise pradėjo laužyti. Jis žodžius (necenzūrinius) sakė, bet nedaužė. Atsakydamas kaltinamasis į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad jis pakėlė trinkelę, bet nesakė, kad juos (kontrolierius) nužudys. Jis sakė nelabai gražius žodžius: „debilai“, už ką jam šitie 100 litų, jeigu nieko nepadarė. Jis beveik metus nebuvo papuolęs (važiuojant be bilieto), dabar papuolė ir iš karto šimtas litų. Jis pats trinkelę numetė ir jie pradėjo laužyti jam rankas. Jis nežino, kaip S. pirštą susilaužė. Jis jam nedavė į pirštą. Jis nieko nesakė, kad sužalojo, kad skauda. Vienas iš jų (kontrolierių) jam davė į šoną, įkišo į mašiną, atvažiavo policija ir paėmė. Jie dar rodė tą video, bet tame video nieko panašaus nėra. Jis važiavo be bilieto. Jis buvo pasipiktinęs, kad priėmė kontrolieriai nutarimą, paskyrė baudą. Nežino jis, ar tie žodžiai galėjo įžeisti liudytojus ir nukentėjusiuosius. Tai buvo ryte, žmonių stotelėje buvo. Jis nepamena, kodėl pakėlė trinkelę. Jis nesigrūmė su I. S., nukentėjusysis nebandė atimti trinkelės. Jis trinkelę numetė, kai jie pradėjo laužyti jam rankas. Jis norėjo užsimokėti, nusipirkti bilietuką, bet vairuotojas pasakė, kad neturi grąžos. Jis nenorėjo važiuoti “zuikiu”. Jį privertė važiuoti be bilieto ir po to niekas nesiaiškino, jis apie tai sakė ir kontrolieriams. Aplinkui žmonės matė (jo konfliktą su kontolieriais). Dar vienas rėkė: “už ką tu jį laužai”. Jis nepripažįsta, kad su plyta sužalojo ranką. Praėjusį kartą jis pasakė, kad pripažįsta, bet jis nežino kaip kontrolierius susižalojo pirštą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. S. paaiškino, kad jis su juo (kaltinamuoju) nebendravo, kai pastarasis nesumokėjo už bilietą. Jis atkreipė į pilietį dėmesį, kai jam buvo paskirta bauda ir išlipo iš tarnybinio automobilio. T. Ž. išlipęs pradėjo kažką „siuntinėti“, vadinti „pyderastais“, „debilais“, rusiškai šnekėjo. Jo prašė apsiraminti, kadangi žmonių buvo daug, pasakė eiti savo keliu. Jis pasakė, kad „visus užmušiu po vieną“ ir paėmė trinkelę, užsimojo. Jis stovėjo arčiausiai kaltinamojo ir kai jis užsimojo trinkele, pribėgo čiupti už tos trinkelės, kad nemestų. Jis bandė atimti trinkelę, kadangi jis užsimojęs jau ja buvo ir kėlė pavojų. Ir gavosi, kad jis sužalojo pirštą. Tada pribėgo kolegos, kadangi pajuto, kad skauda pirštą, pasakė, kad jo (kaltinamojo) nepaleidžia, o priduoda į PK. Jau autobuse, kai kvietė policiją, sakė, kad skauda, kad sužalotas pirštas. Jis palaiko susitaikymo protokole pareikštą žalos atlyginimo sumą (b.l. 167). Turtinė žala – degalams, išlaidos vaistams, medicinos ekspertizė. Daug laiko praėjo. Neturtinę žalą sudaro patirtas pažeminimas, skausmas. Tais metais buvo dar vienas panašus įvykis ir jis jau bijo žmonių, nelipa į transportą. Dėl jo veiksmų susižalojo pirštą. Jis (kaltinamasis) mostelėjo ranka ir užkabino pirštą tuo akmenuku. Jis pribėgo, norėjo apginti save ir kolegas, griebė ties plaštaka, norėjo fiksuoti riešą. Jis išmetė trinkelę, kai pabandė sugriebti riešą. Kolegų dar nebuvo, jie iš karto po to pribėgo. Jis nepamena, ar pasakė, kad skauda pirštą, įjungė kamerą, kai galėjo. Kai jis užsimojo, aišku nespėjo nufilmuoti, kadangi tam nėra fiziškai laiko. Ji (filmavimo įranga) įsijunginėja mažiausiai pusę minutės. Jeigu bandytų užfiksuoti kaip skrenda akmuo, nespėtų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. paaiškino, kad pažįsta kolegą I. S., kaltinamojo nepažįsta. Tikrinant transporto priemones buvo išlaipintas šis pilietis (kaltinamasis). Buvo surašytas jam protokolas. Po protokolo surašymo, jis keikėsi jų (kontrolierių) ir kitų asmenų stotelėje atžvilgiu. Gerai pamena tai, kad keikdamasis asmuo išmetė į šiukšliadėžę protokolą. Jis pradėjo judėti link Vėtros stadiono, link stoties. Atitolęs nuo stotelės iki 10 metrų, nesiliovė keiktis, buvo pakėlęs kažkokią plytą ar trinkelės gabalą ir eidamas į jų pusę buvo ja užsimojęs. Igoris pirmas pribėgo, bandė tramdyti, nes aplink buvo žmonių, vaikų. Jis padėjo sutramdyti (kaltinamąjį), nuvedė į autobusiuką ir buvo iškviesta policija. Igoris pirmas buvo ir jis norėjo užkirsti kelią kažkokiai nelaimei, ko pasėkoje tą pirštą sužalojo. Jis gerai matė kaip grūmėsi jie su I. S.. Buvo pirmas tramdymas, pirmas mostas, bandymas atimti plytą ir tada jie (dar du kontrolieriai) prisijungė. Ar ji (trinkelė) nukrito neprisimena. Jis neatsimena, ar piršto sužalojimas buvo išmušimo pasekmė, ar atėmimo pasekmė. Tai labai staigus reikalas. Jis nežino, ar jis bandė išmušti, ar užkirsti. Jis matė faktą, kad ranka sužalota. Ar komisariate pradėjo skaudėti S., ar autobuse, ar ligoninėje nežino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. paaiškino, kad žino T. Ž. kaip pažeidėją. Įvykis gal buvo 2014 metais. Jie dirbo Liepkalnio stotelėje, T. Ž. buvo pagautas važiuojant be bilieto, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paskui pamena, kad jis trinktelėjęs duris išėjo iš jų mikroautobuso, nueidamas keikėsi necenzūriniais žodžiais, eidamas sakė, kad reikia užmušti juos. Neaišku, kodėl jis buvo piktas. Jis kai praeidinėjo pro juos, dar I. S. pasakė nesikeikti ir eiti. Kaltinamasis sakė „užmušiu“ ir paskui nuėjo prie stotelės galo, yra ten tvora, prie jos pasiėmė plytos gabalą, tokį nemažą ir užsimojo ja sviesti. Buvo ankstus rytas. Stotelėje buvo pilna vaikų. Kadangi Igoris stovėjo arčiau ir buvo grėsmė, kad jis pataikys su tuo plytgaliu į moksleivius ar kitus žmones, Igoris puolė prie jo. Jis matė mostą, mostas buvo judesyje, o Igoris griebė už rankos, matomai tuo metu įvyko kontaktas ir tada buvo sužalota ranka. Tiksliai negali pasakyti, kada ranka buvo sužalota. Patį sužalojimo faktą Igoris pastebėjo, kai asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas. Pasižiūrėjo, kad buvo pirštas sutinęs, visas mėlynas. Buvo vienas kontaktas, kai griebė už tos rankos, daugiau kontaktų nebuvo. Kaltinamojo buvo judesys - mostas, o I. S. buvo judesys link tos plytos. Tai buvo bandymas sustabdyti mostą.

Kaltinamasis T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-02-10 apie 8 val., Vilniuje, važiavo viešuoju transportu, 16 maršruto autobusu į autobusų stotį. Jis priėjęs prie autobuso vairuotojo, padavė 100 litų, kad nusipirktų pravažiavimo bilietą, tačiau autobuso vairuotojas neturėjo jam grąžos, todėl važiavo be bilieto. Apie 8 val., autobusui sustojus Liepkalnio stotelėje, į autobusą užėjo du kontrolieriai, kurie tikrino pravažiavimo bilietus. Prie jo priėjęs kontrolierius paprašė parodyti pravažiavimo bilietą. Kadangi jis bilieto neturėjo, kontrolieriui bandė paaiškinti, kad jis norėjo pirkti pravažiavimo bilietą pas autobuso vairuotoją, tačiau pastarasis neturėjo grąžos. Kontrolierius paprašė, kad jis parodytų savo dokumentą. Dokumentą jis pateikė, ir kontrolerius pasiūlė jam paeiti į tarnybinį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, kur kontrolierius jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir padavė jam. Jis paklausė, kokio dydžio bauda jam išrašyta, kontrolierius jam nieko nepasakė. Protokole pamatė, kad išrašyta 100 litų bauda. Jis pasipiktino, pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, pradėjo eiti link Liepkalnio stotelės, tada pamatė ant žemės, netoli suoliuko, trinkelę, kurią paėmė į rankas bei, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad kontrolieriai yra tokie pat buki, kaip šita trinkelė. Su trinkele jis užsimojęs nebuvo, ją tiktai pakėlė ir pasakė necenzūrinius žodžius. Tuomet prie jo pribėgo kontrolierius, kuris norėjo atimti trinkelę. Jis trinkelę išmetė iš rankų. Neatsimena, kokiu metu jis galėjo sužaloti kontrolierių, gal tuo metu, kai šis norėjo iš jo atimti trinkelę. Paskui prie jo pribėgo trys kontrolieriai, kurie sulaikė jį ir iškvietė policiją. Jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 82, 83). Vėliau apklaustas 2014-11-14 kaltinamasis iš dalies kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad kaltas iš dalies, kadangi su trinkele užsimojęs nebuvo, specialiai sužaloti kontrolierių nenorėjo, tik buvo labai pasipiktinęs, kad jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą (t. 1, b.l. 94, 95).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. paaiškino, kad 2014-02-10 apie 8 val. dirbo Liepkalnio stotelėje, Vilniuje, - tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. 7.56 val. 16 maršruto autobuse buvo patikrintas keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. Ž., kuris važiavo be bilieto. T. Ž. buvo pasiūlyta nueiti prie tarnybinio automobilio surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. T. Ž. tarnybiniame automobilyje keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Paėmęs į rankas administracinės teisės protokolą ir supratęs, kad jam paskirta 100 litų bauda, buvo labai nepatenkintas ir vėl pasakė necenzūrinius žodžius, o išlipęs iš tarnybinio automobilio ir eidamas link Liepkalnio g. stotelės, pradėjo jį bei jo kolegas vadinti „pidarais, suka“. T. Ž. rusiškai sakė, kad juos užmušti reikia. Jis T. Ž. paprašė, kad eitų savo keliu, po to pastebėjo, kad šis pasilenkė ir kažką pakėlė nuo žemės. Įsižiūrėjęs atidžiau pamatė, kad T. Ž. pakėlė trinkelę. Jis nuo T. Ž. stovėjo apie 3 metrų atstumu. T. Ž. pakėlęs trinkelę užsimojo su ja. Tuomet jis greitai pribėgo prie pastarojo ir bandė atimti trinkelę šiam iš rankų, dėl ko trinkelė nukrito ant asfalto. Tuo metu pribėgo jo kolegos ir stovėjo šalia T. Ž.. Jis bebaimindamas, kad T. Ž. yra neprognozuojamas, įjungė kamerą ir jį filmavo. Befilmuojant pajuto skausmą dešinės rankos IV piršte, pamatė, kad pirštas pradėjo tinti ir mėlynuoti. Jis kartu su kolegomis V. D. bei R. P. nuvedė T. Ž. į tarnybinį automobilį. T. Ž. tarnybiniame automobilyje keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi agresyviai, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. 2014-02-10 11 val. jis dėl dešinės rankos IV piršto skausmo ir tinimo kreipėsi į VŠĮ Antakalnio polikliniką. Traumatologas apžiūrėjęs pirštą, pasakė, kad dėl sužalojimo reikalingas imobilizavimas langete iki 3 sav. Jis pats 2014-02-17 kreipėsi į Valstybinę teismo medicininę tarnybą dėl sužalojimo masto nustatymo. Dėl patirtų sužalojimų jam nuo 2014-02-10 buvo išrašytas nedarbingumo lapelis (t. 1, b.l. 10, 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. paaiškino, kad jis 2014-02-10 apie 08.00 val. kartu su kolegomis R. P., I. S. dirbo stotelėje „Liepkalnis“, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje, ir tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. Patikrinus keleivių bilietus autobuse, kurio maršruto Nr. 16, buvo nustatyta, kad vienas iš keleivių, jaunuolis, važiavo be bilieto. Vaikinui buvo pasiūlyta išeiti iš viešojo transporto, po ko šis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Patikrinus vaikino duomenis, nustatyta, kad tai yra T. Ž., kuriam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jaunuolis išėjęs iš tarnybinio automobilio negražiai elgėsi, o būtent keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie T. Ž. pasakė, kad nusiramintų ir eitų savo keliais namo. Pastarasis besikeikdamas ir eidamas nuo tarnybinio automobilio, nuo žemės pakėlė trinkelę ir užsimojo su ja. Jis, R. P. bei I. S. priėjo prie vaikino, žodžiais bandė jį apraminti ir sakė, kad jis mestų trinkelę ant žemės. Tačiau T. Ž. nereagavo į jų žodžius. Tuomet I. S., būdamas arčiausiai vaikino, bandė su ranka atimti trinkelę ir atiminėdamas trinkelę atsitrenkė savo ranką į trinkelę, kuri paskui vaikinui iškrito iš rankų ant žemės. Tuomet jie sugriebė jaunuoliui už rankų ir nuvedė dar kartą į tarnybinį automobilį, iškvietė policiją. I. S. pasiskundė, kad jam skauda dešinę ranką. Jis pastebėjo, kad I. S. plaštaka buvo ištinusi. Tą pačią dieną I. S. kreipėsi į ligoninę (t. 1, b.l. 64, 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. paaiškino, kad 2014-02-10, apie 8 val. ryto dirbo Liepkalnio stotelėje, Vilniuje, ir tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. Iš 16 autobuso buvo išvestas keleivis, kuris važiavo be bilieto, ir nuvestas į tarnybinį mikroautobusą. Patikrinus keleivio dokumentus, nustatyta, kad tai T. Ž., ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Išėjęs iš tarnybinio automobilio T. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino juos „pidarais“, grasino susidorojimu. Kontrolierius I. S. pasakė, kad šis nepažeidinėtų viešąją tvarką ir nesikeiktų bei eitų savo keliu. Tačiau T. Ž. į jo žodžius nereagavo, paskui paėjęs apie 5 žingsnius nuo jų link privataus namo tvoros kampo ir pasilenkęs prie žemės, pagriebė ten buvusią pusplytę ir užsimojo ja mesti į jų pusę. Tuo metu stotelėje buvo ir pašalinių žmonių, tame tarpe ir vaikų. Kadangi T. Ž. prieš tai grasino jiems susidorojimu, buvo pasiėmęs pusplytę nuo žemės ir ja užsimojęs, I. S., norėdamas sustabdyti T. Ž., puolė prie pastarojo ir bandė atimti pusplytę. Tuo metu I. S. galėjo susižeisti savo pirštą. I. S. pajuto skausmą po to, kai T. Ž. buvo nuvestas atgal į tarnybinį automobilį ir buvo iškviesta policija. Atvykusi policija išvežė T. Ž. į policijos komisariatą (b.l. 62, 63).

Specialisto išvadoje Nr. G 593/14(01) nurodyta, kad I. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nustatytas dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio kraštinis lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais rentgenologiniais tyrimais. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-10). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą į tai neatsižvelgta (t. 1, b.l. 14, 15).

Specialisto išvadoje Nr. G 2369/14(01) nurodyta, kad I. S. pirminėje specialisto išvadoje (Nr. G 593/14 (01)) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgiant į pateiktus papildomus (tolesnius) medicininius įrašus VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istorijos dublikate, nesikeičia, nes gydymas (viso 40 dienų) tęstas dėl I. S. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nustatyto dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžio, kuris sužalojimu nevertinamas, nes minėtas lūžis teismo medicininio tyrimo metu gydytojui radiologui konsultantui analizuojant pateiktas I. S. dešinės plaštakos IV piršto rentgenogramas objektyviai nepatvirtintas (t. 1, b.l. 40, 41).

Iš policijoje registruotų įvykių suvestinės matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog Liepkalnio stotelėje su keleivių kontrole konfliktuoja pažeidėjas, gąsdina (t. 1, b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

T. Ž. kaltės nepripažino – jis paaiškino, kad keikėsi, buvo pasipiktinęs, tačiau I. S. jis nesužalojo. Įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymai nekyla abejonių, kad kaltinamasis T. Ž. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro remdamasis kaltinamojo paaiškinimu dalyje apie įvykio aplinkybes. Jis teisiamajame posėdyje neneigė, kad pakėlė trinkelę, kad vadino kontrolierius žmonių akivaizdoje „debilais“. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat paaiškino, kad pasipiktino (jam skirta 100 Lt. bauda), pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, pradėjo eiti link Liepkalnio stotelės, pamatė ant žemės, netoli suoliuko, trinkelę, kurią paėmė į rankas bei, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad kontrolieriai yra tokie pat buki, kaip šita trinkelė. Teismas remiasi nukentėjusiojo I. S. parodymais tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis paaiškino, kad T. Ž. išlipo iš tarnybinio automobilio, pradėjo kažką „siuntinėti“, vadinti „pyderastais“, „debilais“, rusiškai šnekėjo. Jis prašė pastarojo apsiraminti, kadangi žmonių buvo daug. Jis pasakė, kad „visus užmušiu po vieną“ ir paėmė trinkelę, užsimojo. Jis stovėjo arčiausiai kaltinamojo ir kai jis užsimojo trinkele, pribėgo čiupti už tos trinkelės, kad nemestų. Jis bandė atimti trinkelę, kadangi jis užsimojęs jau ją buvo ir kėlė pavojų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų V. D., R. P. parodymai apie tai, kad kaltinamasis keikėsi, po to jis esant aplinkui žmonėms pakėlė plytgalį ir užsimojo. I. S. siekdamas išvengti nelaimės, kad nebūtų kas nors sužalotas pribėgęs prie nukentėjusiojo bandė atimti trinkelę, tarp jų įvyko grumtynės. Tai, kad buvo sužalotas nukentėjusysis I. S. (padaryta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-02-10 patvirtina specialisto išvados (t.1, b. l. 14-15, 40-41).

Neteisinga vertinti (kaip galvoja kaltinamasis), jog nukentėjusysis susižalojo pirštą pats. Šioje byloje nustatyta, kad I. S. pribėjo prie kaltinamojo, kai pastarasis laikė rankoje trinkelę, tačiau I. S. veiksmai buvo sąlygoti gynybos poreikio, nes kaltinamasis būdamas pasipiktinęs, prieš tai vartojęs necenzūrinius žodžius, kėlė grėsmę savo veiksmais aplinkiniams (greta kaltinamojo buvo ne tik nukentėjusysis, liudytojai (kontrolieriai), bet ir kitų žmonių, moksleivių).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis T. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis kontrolieriui I. S. padarius pastabą, kad elgiasi netinkamai, pakėlė nuo žemės trinkelę ir užsimojo su ja, nukentėjusiajam I. S. pribėgus prie jo tikslu atimti trinkelę, jis nepaleidęs trinkelės pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju I. S. ir besigrumiant pastarajam sužalojo dešinės plaštakos IV-ąjį pirštą, padarydamas nukentėjusiajam I. S. dešinės plaštakos IV-ojo piršto poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nekyla abejonių, kad visas veiksmas vyko viešoje vietoje –viešojo transporto stotelėje.Tarp padaryto nukentėjusiajam I. S. sužalojimo – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys.

Svarstytina, ar kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nereikėtų kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), juk kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, susigrūmė su I. S. kaip su vienu iš asmenų, kurie atlikdami jiems priskirtas funkcijas skyrė baudą. Teismas nesunkina kaltinamojo padėties ir vertina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jo veiką sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Jis yra jauno amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą (šiuo metu yra susižalojęs dėl ko dirbti negali), augina su drauge mažametį vaiką, neteistas. Iš byloje esančios specialisto išvados (t. 1, b. l. 121) bei pažymos apie asmens gydymą (t. 1, b. l. 116) matyti, kad T. Ž. gulėjo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1996-09-16 iki 1996-10-30. Jam diagnozuota protinio vystymo atsilikimas, debilumo laipsnis, enurezė, dislalija, elgesio sutrikimai.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis (netiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas kurio metu kitam žmogui sutrikdyta sveikata), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 113), psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 115), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l.117), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l.100-112), dirbantis, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (buvo su nukentėjusiuoju susitaikę, susitarę dėl žalos atlyginimo), atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis užaugo internate, mama mirusi (t. 1 b. l. 157). Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam T. Ž. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama bausmė, numatyta įstatymo, kurį jis pažeidė sankcijoje, t. y. laisvės apribojimas, nustatant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Viešieji darbai kaltinamajam neskiriami, nes šiuo metu jis susižalojęs, negali dirbti, be to teismas neturi jo sutikimo atlikti viešuosius darbus, o baudą jam skirti netikslinga, nes nukentėjusiojo prašymu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, kadangi kaltinamasis neturėjo galimybės, o vėliau nonorėjo atlyginti prašomą (susitartą) turtinę ir neturtinę žalą, kas patvirtina, kad jo finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, o byloje pareikštas civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei (331, 38 Lt) ir neturtinei (10 000 Lt) žalai atlyginti (t. 1, b. l. 43-57). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. S. prašė jam atlyginti 96 Eur turtinę žalą ir 1158 Eur neturtinę žalą, t. y. žalą dėl kurios jie buvo susitarę (t. 1, b. l. 167, 177, t. 2, b. l. 19). Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala pagrįsta pridėtais dokumentais (t. 1, b. l. 43-57). Ją sudaro išlaidos už medicininę ekspertizę, mokestis už pervedimą 66 Lt (t. 1, b. l. 56 - 57), 14, 52 Lt kainavo mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mokėjimo išrašas (t. 1, b. l. 54), 70 Lt už rankos piršto įtvaro gamybą (t. 1, b. l. 53), už pleistrą 6, 09 Lt (t. 1, b. l. 53), už vaistus 9, 08 Lt (t. 1, b. l. 51). Iš pateikto „Camelia“ vaistinės kvito (t. 1, b. l. 52) matyti, kad pirktas elastinis tvarstis, kurio kaina 2,18 Lt, taip pat matyti, kad pirkti vaistai „Nolpaza“, kurių kaina 13,64 Lt. pastarosios sumos teismas negali priteisti iš kaltinamojo, nes „Nolpaza“ vaistai yra skirti skrandžiui gydyti, teismas vertina, kad su patirta trauma neturi nieko bendro. Iš pateiktų „Lukoil“ kvitų matyti, kad nukentėjusysis pylėsi kurą: 46, 63 Lt (t. 1, b. l. 48), 39, 41 Lt (t. 1, b. l. 49), 58, 75 Lt t. 1, b. l. 50). Teismas neabejoja, kad kaltinamasis turėjo vykti pas gydytojus konsultacijoms, tačiau neesant pateikto kilometražo, kokiais atstumais vyko (kiek jis iš šio pirkto kuro sunaudojo vykimui pas gydytojus, o kiek savo reikmėms), teismas priteisia tik dalį patirtų išlaidų už kurą, t. y. 100 Lt. Teismo vertinimu, nukentėjusysis pagrindė jam padarytą žalą už 267, 87 Lt (77, 57 Eur), ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjęs asmuo turi teisę prašyti atlyginti ir padarytą neturtinę (moralinę žalą). Šioje byloje prašoma suma yra 1158 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, nukentėjusiajam skaudėjo net tik pirštą, bet ir ranką, pirštas iki 3 savaičių buvo imobilizuotas, po to turėjo nešioti ortopedinį įtvarą, iki šiol jaučia piršto skausmą, apribotas jo judėjimas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė I. S. nepatogumus, skausmą, buvo jam konstatuota poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte padaryta nuo trauminio poveikio. Nors pats I. S. įsitikinęs, kad jam trauma padaryta sunkesnė, tačiau pateiktos byloje specialistų išvadų (2 išvados) neteikia pagrindo svarstyti apie sudėtingesnius sužalojimus. Nėra konkrečios metodikos, kuria remiantis teismas konstatuotų kokio dydžio neturtinė žala padaryta. Teismas spręsdamas neturtinės žalos dydį įvertina padarinius (sužalotas pirštas, konstatuota podinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte), žalą padariusio asmens kaltę (dėl kaltinamojo veiksmų atsirado sužalojimas), jo turtinę padėtį (yra šiuo metu prasta, nes nedirba, giminaičių, kurie jam pagelbėtų neturi, motina mirusi, su tėvu nebedrauja, užaugo internate). Remiantis teismų praktika, net esant didesniems sužalojimams civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti priteisiamas gerokai mažesnis. Nukentėjusiajam byloje Nr. 2K-35/2014 buvo nustatyti sužalojimai atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą (muštinės galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdos), tačiau priteista 2000 Lt dydžio neturtinė žala, kitoje byloje esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteista 700 Lt suma (bylos Nr. 2K-267/2013), dar kitoje – 500 Eur (2K-425-697/2015). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nukentėjusiojo I. S. prašoma altyginti 1158 Eur suma yra per didelė, neatitinkanti teismų praktikos ir padaryto sužalojimo laipsnio bei kaltinamojo galimybių ją padengti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 500 Eur. sumai. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, buvo pareiškusi 348,17 Lt žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 68-71). Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad kaltinamasis T. Ž. padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino.

Daiktinis įrodymas – 1CD laikmena paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu,

nusprendė:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;

3) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

I. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. Ž. priteisti 77, 57 Eur turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daiktinį įrodymą - 1 CD laikmeną su 2 vaizdo įrašais saugomą prie bylos (priklijuotas paskutiniame lape), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.