- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-111-544/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00420-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- O. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-111-544/2023
teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00420-2022-2
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3339-786/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pruszynski ir partneriai“ ieškinį atsakovui O. G. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Pruszynski ir partneriai“ prašė priteisti iš atsakovo O. G. 1 750 Eur skolą, 77 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. su atsakovu, kaip ūkininku, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti prekes pirkėjui (atsakovui), o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Tos pačios dienos laidavimo sutartimi atsakovas laidavo už save kaip ūkininką, jeigu bus neįvykdyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prekes priėmė, pateiktą sąskaitą pasirašė, pretenzijų nepareiškė, todėl laiko, kad ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai. Skolos likutis kreipimosi į teismą dieną sudaro 1 750 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. birželio 9 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 750 Eur skolą, 77 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas O. G. teismui pateikė prieštaravimus, prašydamas preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti. Nurodė, jog neginčija skolos fakto, tik prašo atidėti skolos mokėjimą iki atsiras realios lėšos skolai sumokėti. Atsakovo teigimu, ieškovės pateikta produkcija neatitiko deklaruoto poveikio pasėliams, todėl nebuvo gautas derliaus priedas, o tik patirtos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę ir atidėti skolos mokėjimą dėl likusios nesumokėtos dalies iki rugsėjo 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 6 d. ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti prekes atsakovui, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. 2021 m. balandžio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas laidavo už save kaip ūkininką, jeigu bus neįvykdyta 2021 balandžio 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. balandžio 6 d. sąskaitą atsakovas už prekes turėjo sumokėti iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau grąžino tik dalį skolos ir liko skolingas 1 750 Eur.
7. Teismas įvertino tai, kad atsakovas, teismui priėmus preliminarų teismo sprendimą, skolos neginčijo, o tik prašė atidėti skolos mokėjimą iki turės lėšų skolai sumokėti. Atsakovas prekes yra priėmęs, pretenzijų nepareiškė, todėl, teismo vertinimu, ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai.
8. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 1 750 Eur skolą yra pagrįstas, kadangi atsakovas, už prekę laiku neatsiskaitydamas, netinkamai vykdė prievolę. Atitinkamai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 77 Eur delspinigius.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad teismas sprendime apsiribojo ieškovės pavadinimo nurodymu, jokios kitos informacijos apie ją nepateikė, nors kiekviena įmonė turi ne tik pavadinimą, bet ir įmonės kodą, adresą, todėl toks sprendimas yra niekinis, neatitinkantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos įmonės identifikavimo tvarkos.
11. Teigia, jog teismas priteisė ir nustatė skolos sumą remdamasis vien tik sutartimi, nors privalėjo remtis PVM sąskaita – faktūra, nes tik ji patvirtina prekių pristatymo faktą ir sumos už jas paskaičiavimo dydį.
12. Apelianto tvirtinimu, apie teismo posėdį jis sužinojo tik prieš pat jo pradžią, kadangi pranešimą atsiėmė teismo posėdžio išvakarėse, o dėl darbų gausos net nespėjo susipažinti su pranešimo turiniu. Be to, reikėjo laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui. Įvertinus tai, buvo pažeista atsakovo teisė dalyvauti teisme ir teikti paaiškinimus, prašymus, užduoti klausimus ir ginti savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai skundžiamu 2022 m. rugsėjo 5 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2022 m. birželio 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Pruszynski ir partneriai“ iš atsakovo O. G. priteista 1 750 Eur skola, 77 Eur delspinigiai pagal sutartį, 8 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – galutinio teismo sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, pripažinus, kad atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė su sutartį tinkami įvykdžiusia ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių paaiškinimus, įskaitant tai, jog atsakovas skolos iš esmės neginčijo, o tik prašė jos mokėjimą atidėti, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino šalių pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja. Vien subjektyvi apelianto nuomonė apie tai, kad teismas padarė nepagrįstas ir nevisapusiškas išvadas, nenurodė tikslių ieškovės rekvizitų, rėmėsi netinkamais dokumentais, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėto ar nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
18. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodo ir neįrodinėja nei vieno faktinio ir teisinio pagrindo, numatyto CPK 327 straipsnyje, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti tokį procesinį sprendimą. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliantas nenurodo, kokius procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių neteisingai išspręsta byla, padarė pirmosios instancijos teismas. Esant nustatytai aplinkybei, kad apeliacinio skundo reikalavimas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nepagrįstas apeliacinio skundo faktiniais argumentais, daroma išvada, jog skundo argumentai šiuo aspektu nesudaro apeliacijos dalyko, todėl daugiau dėl jų nepasisakoma.
19. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį, išimtinai vadovavosi tik 2021 m. balandžio 6 d. šalių sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sprendimo turinio matyti, jog teismas rėmėsi ir kitais įrodymais: priedu Nr. 21-1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (prekių užsakymu), 2021 m. balandžio 6 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita – faktūra, serija PRU, Nr. TR1357, 2022 m. birželio 3 d. neapmokėtų skolų suvestine, faktu, kad atsakovas skolos neginčijo ir dalį jos sumokėjo. Tai, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno įrodymo ar išsamiai nenurodė jų rekvizitų, nesudaro pagrindo spręsti apie byloje pateiktų įrodymų netinkamą įvertinimą (CPK 185 straipsnis) ar skundžiamo teismo sprendimo neatitikimą CPK 270 straipsnio reikalavimams. Šiuo atveju svarbu tai, jog pats apeliantas skolos faktą pagal pateiktą ieškinį pripažino, dalį skolos pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą yra sumokėjęs. Todėl, atsižvelgdamas į tokias faktines aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, pirmosios instancijos teismas galėjo surašyti sutrumpintus motyvus ir nenurodyti argumentų, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja PVM sąskaitos faktūros svarbą nustatant prekių pristatymo faktą ir skolos dydį bei nurodo, kad teismas nenurodė, kokia sąskaita faktūra vadovaudamasis priteisė iš jo skolą ieškovei. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes preliminariame sprendime, kuriuo skola priteista ir kuris paliktas nepakeistas galutiniu sprendimu, yra aiškiai nurodyta, kad teismas vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o ne kurį nors vieną įrodymą, kad skolos likutis yra 1 750 Eur, kad atsakovas prekes priėmė, o tokius duomenis byloje buvo galima nustatyti iš PVM sąskaitos faktūros duomenų. Šioje vietoje pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Remtis PVM sąskaita faktūra galima siekiant patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, vertinant ją kartu su kitais įrodymais, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar kitokie sutartiniai santykiai. Kilus ginčui, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 9 d. preliminariame sprendime, kuriuo priteistos skolos iš atsakovo, kurio pagrindu bus išduotas vykdomasis dokumentas, jei be priverstinio sprendimo vykdymo atsiskaityta su ieškove nebus, ir kuris paliktas nepakeistas apelianto skundžiamu galutiniu sprendimu, nusprendė „priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pruszynski ir partneriai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur <...>“. Todėl apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina priešingas aplinkybes, kad ieškovės rekvizitai nenurodyti. Įmonės pavadinimo ir juridinio asmens kodo nurodymas sprendime identifikuoja proceso šalį, o tokie duomenys pakankami vykdant teismo sprendimą. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti.
22. Kritiškai vertintini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė jo teisę dalyvauti teisme, teikti paaiškinimus ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šaukimas į teismo posėdį apeliantui asmeniškai įteiktas 2022 m. rugpjūčio 30 d., pirmą kartą apie civilinę bylą jam pranešta dar 2022 m. birželio 14 d., kai buvo įteikti ieškinys ir preliminarus sprendimas. Apeliantas teikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kurie teisme gauti 2022 m. liepos 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gavo nedidelės apimties bylos dokumentus, apie kurių turinį ir taip žinojo, nes pats dalyvavo jų sudaryme arba dokumentus buvo gavęs anksčiau, neabejotina, jog, priešingai nei teigia apeliantas, laiko nesudėtingos bylos nagrinėjimui buvo pakankamai, o teismas jo teisės dalyvauti teisme ir naudotis kitomis CK 42 straipsnyje numatytomis teisėmis nepažeidė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.