Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei Neringai Širkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padarymo. Kadangi žala PSDF biudžetui padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui kyla civilinė deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti jo veiksmais padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Atsakovui V. S. V. 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. A1-906 pateiktas raginimas savanoriškai atlyginti 13 384,53 Eur žalą PSDF biudžetui. Raginimas išsiųstas tinkamai. Duomenų apie tai, kad žala PSDF biudžetui yra atlyginta, ieškovė neturi, todėl teismui civilinio proceso tvarka teikiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, jis 2020 m. liepos 1 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 500 Eur baudą ir 600 Eur proceso išlaidų yra sumokėjęs.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 1 d. priimtu nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta nukeltėjusiosios sveikata. Būtent nuo sužalojimų pasekmių mirė nukentėjusioji. Ieškovė nesuspėjo civilinio ieškinio pateikti ikiteisminio tyrimo metu, todėl kreipėsi į teismą su civiline byla. Žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją padarė. Atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Nuosprendis įsiteisėjęs. Atsakovui 2022 m. vasario 21 d. buvo siųstas raginimas atlyginti žalą, t. y. 13 384,53 Eur, tiek būtent kainavo ligonių kasai nukentėjusios gydymas. Atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl žalos mokėjimo išdėstymo. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovas būdamas kaltu privalo atlyginti žalą. Dėl gydymo aplinkybių nespėjo kreiptis su ieškiniu ikiteisminio tyrimo tvarka (2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 27 sek. – 15 min. 18 sek.).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis neskundė nuosprendžio, bet mano, kad nuosprendis neteisingas. Pagal viską buvo viskas išspręsta – jis apmokėjo viską, ką nurodė teismas. Čia yra tik pinigų darymas (2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 25 sek. – 29 min. 3 sek.).

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-850/2020, V. S. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) bauda. 2019 m. gruodžio 27 d. Tauragės m., ties Vytauto ir Bažnyčių sankryža, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S. V., vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė E. B. ir jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. E. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydymo paslaugų išrašas patvirtina, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 13 384,53 Eur. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsakovui siuntė raginimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą 13 384,53 Eur žalą už nukentėjusiosios E. B. gydymą. Žala nėra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Atsakovo civilinė atsakomybė atsirado dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus E. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 straipsnis, 6.247 straipsnis).

Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės ieškiniu, teigė, kad jis pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 1 d. priimtą nuosprendį yra viską sumokėjęs. Iš minėto nuosprendžio matyti, kad juo nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai klausimas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu nesuspėjo pareikšti civilinio ieškinio.

Kadangi žala ieškovei atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 13 384,53 Eur žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 302 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 384,53 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus penkiasdešimt tris centus) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įpareigojant žalą atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo V. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 302 Eur (tris šimtus du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.