- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2417-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13077-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18326-752/2015 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. B.; 2) priteisti iš atsakovo R. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir U. K. po 145 Eur kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį nuo ieškinio padavimui teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje dienos nustatyti laikiną atsakovo R. K. ir nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas; priteisė iš atsakovo R. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams D. K. ir U. K. po 120 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2015-06-30) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18326-752/2015 priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. bendravimo tvarką su tėvu R. K..
Teismas nustatė, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena pas ieškove. Ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos atitinka mažamečių vaikų interesus – bute yra visi būtini baldai ir namų apyvokos reikmenys, vaikams sudarytos labai geros poilsio ir laisvalaikio sąlygos, vaikai turi daug žaislų, yra uždaras kiemas, kuriame vaikai žaidžia su draugais. Teismas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad nustatant laikiną D. K. ir U. K. gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu pažeisti nebus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečių vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai ir pan. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai bus geriau apsaugoti taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš atsakovo laikiną nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 145 Eur kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismas priteisė iš atsakovo R. K. laikiną išlaikymą po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgęs į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nustatė ieškovės prašomą laikiną, iki bus priimtas teismo sprendimas, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Teismas laikė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios byloje pareikštiems reikalavimams, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas R. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu R. K. iki kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, priteisti iš ieškovės A. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo byloje priėmimo. Nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškove.
Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visiškai ignoravo, atsakovo kaip tėvo poziciją, neišklausė vaikų nuomonės dėl jų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos. Ieškovė yra nesąžininga proceso šalis. Su ieškove nusprendus gyventi skyrium, ieškovė kiek įmanydama atsakovui keršijo, kad atsakovas neturėtų jokių galimybių bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kuriuos be galo myli ir su kuriais yra labai tvirtas emocinis ryšys. 2012 metų pabaigoje ieškovė pateikė fiktyvų pareiškimą policijai dėl atsakovo neva jai vartoto smurto, t. y. fizinio skausmo sukėlimo. Jos pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-000949, atsakovui pareikštas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė. Tokiu pareiškimu ieškovė siekė vienintelio - atimti atsakovui bet kokią galimybę artintis prie jos, o tuo pačiu ir prie vaikų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Su ieškove buvo bandoma susitarti ir nusistatyti tarpusavio raštišką vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, vaikų gyvenamąją vietą paliekant su jų motina, t. y. ieškove. Ieškovė kaip ir geranoriškai sutiko, tačiau ignoravo raštu pateiktą jai bendravimo tvarką, savo variantų nesiūlė, kiek įmanydama atsakovui trukdė bendrauti su vaikais. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovė pati visą eilę kartų jau pažeidė teismo nustatytą laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Atsakovo nuomone, ieškovė turinti galimai rimtų psichologinių ir jos elgesio problemų, bendravimo su vaikais problemų, todėl laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti vaikų interesus, keistinos iš esmės. Atsakovas vaikams gali pilnai užtikrinti geras jų gyvenimo, buities ir jų auklėjimo sąlygas, ką jau yra nustačiusi Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikų motina, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas ir nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka su atsakovu. Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo nutartimi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės bei nustatyti ieškovės su nepilnamečiais vaikais laikiną bendravimo tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18326-752/2015 ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būtent su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių ir virtuvės (apie 60 kv. m) su visais patogumais bute, vaikams sudarytos labai geros poilsio ir laisvalaikio sąlygos, vaikai turi daug žaislų, yra uždaras kiemas, kuriame vaikai žaidžia su draugais. Teismas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad nustatant laikiną D. K. ir U. K. gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu pažeisti nebus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečių vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai ir pan. Atsakovas nesutinka su teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti, klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių išspręsti iš esmės – nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. gyvenamąją vietą su atsakovu – vaikų tėvu. Apeliantas skundą grindžia argumentais, jog teismas ignoravo atsakovo poziciją, neišklausė vaikų nuomonės, kad ieškovė nesąžininga, piktnaudžiauja vaikų teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog nagrinėjamuoju atveju tenkinti atskirąjį skundą ir nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu R. K. nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, atsakovui neįrodžius, jog aplinka, kurioje gyvena nepilnamečiai, yra nesaugi, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečių sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai ir pan.
Apeliantas teigia, kad tarp jo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, atsakovas labai myli vaikus, be to gali vaikams užtikrinti geras jų gyvenimo, buities ir jų auklėjimo sąlygas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišklausė vaikų nuomonės dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, jog norint nustatyti, prie kurio iš tėvų yra labiau prisirišę vaikai, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kas gali būti atlikta tiktai išsprendus ginčą iš esmės. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog apklausiant vaikus, jie nurodė, kad nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu, kad su tėčiu bendrauja, būna pas jį namuose. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Kaip jau buvo nurodyta, šiuo metu nepilnamečių gyvenamoji vieta yra su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra labai geros sąlygos nepilnamečiams gyventi, žaisti, ugdytis, jokios neigiamos informacijos apie šeimą Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikų priežiūra ir ugdymu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovo, kadangi iki šalims pradedant gyventi skyrium, nepilnamečiai vaikai gyveno su abiem tėvais. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti atsakovo skundą ir nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. gyvenamąją vietą su atsakovu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D. K. ir U. K. gyvenamąją vietą su ieškove, šia nutartimi šalių ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl galutinė vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu. Be to, skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, todėl nei nepilnamečių vaikų, nei atsakovo teisės bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant nėra nežeistos.
Netenkinus atskirojo skundo dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, apeliacinės instancijos teismas dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepasisako, be to, apeliantas neskundžia nei priteisto laikino išlaikymo dydžio, nei laikinos bendravimo tvarkos.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. liepos 27 d. nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai, CK 3.65 straipsnis), dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.