- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- A-611-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00932-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybei, Alytaus miesto savivaldybė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Alytaus planas UAB "Miroda"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus planas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Miroda“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 8 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde (I t., b. l. 149–154) pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. nusipirko nebaigtos statybos statinį pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) (naujas adresas (duomenys neskelbtini), Alytus) (toliau – ir Namas). 2007 m. spalio 31 d. pareiškėjas su Alytaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį Nr. SR-1447 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, pagal kurią detaliojo plano organizatoriaus pareigas, o tuo pačiu ir finansavimą, Alytaus miesto savivaldybė perleido pareiškėjui. 2007 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl planavimo sąlygų išdavimo ir 2007 m. gruodžio 6 d. jas gavo. 2008 m. balandžio 28 d. pareiškėjas pasirašė sutartį su UAB „Alytaus planas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo parengti ir perduoti pareiškėjai žemės sklypo ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą. Detalusis planas privalėjo būti parengtas pagal pareiškėjo pateiktas sąlygas, o projektavimo darbai atlikti kaip to reikalauja galiojantys įstatymai ir norminiai aktai. Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo už detaliojo plano parengimą UAB „Alytaus planas“ sumokėti 7 000 Lt. Už parengtą detalųjį planą buvo sutarta mokėti etapais, t. y. pareiškėjas privalėjo sumokėti 2 500 Lt, kai UAB „Alytaus planas“ suderino detalųjį planą nuolatinėje statybos priežiūros komisijoje ir 4 500 Lt sumokėti suderinus planą teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamente. Kai UAB „Alytaus planas“ parengė detalųjį planą ir suderino su minėtomis institucijomis, 2008 m. rugsėjo 25 d. su detaliojo plano rengėju UAB „Alytaus planas“ buvo pasirašytas atliktų darbų atidavimo-priėmimo aktas Nr. 2008/46, pareiškėjui pateiktos sąskaitos faktūros 2 500 Lt ir 4 500 Lt sumoms, kurias jis apmokėjo 2008 m. rugsėjo 16 d., 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rugpjūčio 11 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais. Detalųjį planą rengusi įmonės architektė ji suderino pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintas Detaliųjų planų rengimo taisykles (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija, toliau ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), t. y. 1) Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos priežiūros komisija (toliau – ir Komisija) parengtą detalųjį planą svarstė 2008 m. rugpjūčio 28 d., Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija nutarė derinti parengtą žemės sklypo, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą; 2) Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rudenį pateikė teigiamą išvadą su siūlymu derinti detalųjį planą, o 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pakartotinai pateikė teigiamą išvadą su siūlymu Alytaus miesto savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio nustatyta tvarka. 2009 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai prašymą teikti Alytaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti detalųjį planą, tačiau 2009 m. gruodžio 10 d. neeiliniame Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai priėmė sprendimą Nr. 258 jo netvirtinti. Kadangi tiek plano rengėjas UAB „Alytaus planas“, tiek tikrinusios ir derinusios institucijos (nuolatinė statybos priežiūros komisija ir statybos inspekcija) savo išvadomis nurodė, kad parengtas detalusis planas parengtas pagal išduotas technines sąlygas ar vadovaujantis įstatymais ir norminiais teisės aktais, pareiškėjui susidariusi situacija buvo nesuprantama, o pareiškėjo kompetencijos neužteko suvokti, ar detalusis planas iš tiesų parengtas tinkamai, todėl jis kreipėsi į administracinį teismą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 258 yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai byloje nagrinėjamu aspektu neatitinka Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių t. y. detalusis planas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Pasak pareiškėjo, Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos priežiūros komisija bei statybos inspekcija, gavusios planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įrodo, kad detaliojo plano rengėjas – UAB „Alytaus planas“, nesilaikė su pareiškėju 2008 m. balandžio 28 d. sudarytos projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. 46/08, III dalies 6 punkto ir V dalies 10.1 bei 9.2 punktų ir parengė detalųjį planą, kuris neatitiko Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisija, 2008 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama teigiamą išvadą, neatliko savo pareigų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1–2 dalyse, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45, 46 ir 50 punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas) 8 ir 9 punktuose, Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-235, 14 punkte numatytų pareigų. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pateikęs teigiamą išvadą su siūlymu Alytaus miesto savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka neatliko savo pareigų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45, 46, 50 punktuose, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose. Alytaus miesto nuolatinės statybos priežiūros komisijos kompleksinio derinimo protokolo klaidinga išvada ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento klaidinga išvada suklaidino pareiškėją ir leido detaliojo plano procedūrą tęsti toliau, ko pasėkoje šią procedūrą užbaigus detalusis planas nebuvo patvirtintas, o „teigiamą“ šių institucijų išvadą teismas paneigė. Komisija kompleksinio derinimo protokolą Nr. 265 su nutarimu derinti žemės sklypo ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą pateikė 2008 m. rugpjūčio 28 d., statybos inspekcija teigiamas išvadas pateikė tiek 2008 m., tiek ir 2009 m. Jeigu dar 2008 m. rugpjūčio mėnesį detaliųjų planų priežiūrą ir derinimą atliekančios institucijos būtų fiksavusios, kad detaliojo plano rengėjas UAB „Alytaus planas“ parengė detalųjį planą nesilaikydamas išduotų techninių sąlygų ir Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių, ir nurodžiusios parengtą detalųjį planą taisyti, pareiškėjas nebūtų nepatyręs turtinės žalos. Vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisijos teigiama išvada ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teigiama išvada pareiškėjas kreipėsi į teismą, bet bylą pralaimėjo. Teisinės paslaugos teikiant įvairioms institucijoms prašymus ir skundus dėl detaliojo plano tvirtinimo jam kainavo 1 800 Lt. Pareiškėjo nuostolius didino ir tai, kad šio statinio pirkimui pareiškėjas buvo paėmęs paskolą banke, už kurią UAB „Miroda“ vienintelė akcininkė R. M. su sutuoktiniu R. M. bankui įkeitė nuosavybės teise turimas administracines patalpas. Esamo 37 proc. baigtumo pastato negalima nei rekonstruoti, nei užbaigti, kol nebus detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, be to, nebaigta statyba, veikiama oro sąlygų, praranda savo statybinę vertę. Pareiškėjas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, nes apie atsiradusią žalą sužinojo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gegužės 16 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį.