Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui, gynėjui advokatui Dainiui Kenstavičiui, civilinio ieškovo atstovei Jolantai Golcienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „G. T.“ direktorium, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. laikotarpyje nuo 2007-02-27 iki 2009-03-26 būdamas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, direktorium, žinodamas, kad 2007 m., 2008 m. ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-25 UAB „R.“ yra nemoki, taip pat žinodamas apie kreditorių reikalavimus UAB „R.“ bei suvokdamas, kad visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti bendrovė neturi pakankamai pinigų, žinodamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, trečios eilės kreditoriui - Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai - skolinga 56 822,12 Lt, suvokdamas, kad patenkinus ketvirtos eilės kreditorinius reikalavimus bus padaryta žala antros ir trečios eilės kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostatose įtvirtintos mokėjimų eilės: laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 R. P. vadovaujamai UAB „.R“ pardavus prekių R. P. valdomai UAB „R. a.“ už 385 423,54 Lt, UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-24 su UAB „R.“ kreditoriais ir UAB „R. a.“ sudarė 22 trišales reikalavimų įskaitymo sutartis, kurių pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. A.“ 453 575,84 Lt dydžio savo skolas kitiems ketvirtos eilės kreditoriams:

2009-03-18 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-312 pagrindu UAB „.R“ perleido UAB „R. a.“ 13 244,67 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „B. s.“;

2009-02-18 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-310 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 25 671,20 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „R. b.“;

2009-02-16 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-161 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 000 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „E. g.“;

2009-02-19 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-311 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 4 430,72 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „C.“;

2009-02-23 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-234 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 030,81 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „T. S.“;

2009-02-19 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-417 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 000 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „K.“;

2009-02-19 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr.09/02-301 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 51 670,20 EUR (178 406,87 Lt) įsiskolinimą Latvijos įmonei SIA „K.“;

2009-02-19 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-401 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 320,64 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „V.L.“;

2009-02-23 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-233 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 766,70 Lt dydžio įsiskolinimą TŪB „V.“;

2009-02-23 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-235 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 5 522,37 Lt dydžio įsiskolinimą AB „V.“;

2009-03-18 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-314 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 6 038,29 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „A.“;

2009-03-18 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/02-316 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 14 549,58 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „O.“;

2009-03-24 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/03-417 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 3 576,80 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „S&J I.“;

2009-01-10 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-10 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 27 539,95 Lt dydžio įsiskolinimą Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „I. C. I.“;

2009-03-24 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/03-314 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 8 138,48 Lt dydžio įsiskolinimą R. P.;

2009-02-17 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-155 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 17 520 Lt dydžio įsiskolinimą R. P.;

2009-01-13 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-14 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 105 440 Lt dydžio įsiskolinimą R. P.;

2009-01-06 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-061 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 5 736 Lt dydžio įsiskolinimą R. P.;

2009-01-13 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-1č pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 13 000 Lt dydžio įsiskolinimą A. G.;

2009-01-13 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-11 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 10 100 Lt dydžio įsiskolinimą R. U.;

2009-01-13 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-12 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 1 440 Lt dydžio įsiskolinimą V. L.;

2009-01-13 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09/01-13 pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. a.“ 2 102,76 Lt dydžio įsiskolinimą R. P.,

dėl ko kitiems antros ir trečios eilės UAB „R.“ kreditoriams buvo padaryta turtinė žala: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 56 822,12 Lt dydžio žala.

Be to, R. P., nuo 2007-02-27 iki 2009-03-26 būdamas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. (nuo 2002-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 str. 1-2 d. (nuo 2008-09-01 galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų: įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-03-26, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25.

R. P. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad „Sodros“ įsiskolinimas susidarė, kai jis nebebuvo direktorius, po jo pasitraukimo. Trišalės sutartys buvo sudarytos, jis pats jas pateikė mokesčių inspekcijai. Jos buvo pasiūlytos įmonei, kuri ruošiasi bendradarbiauti. Kitos įmonės sutiko, norėjo toliau bendradarbiauti. Jis negalvojo, kad įmonė bankrutuos ir taip nepatenkins įsipareigojimų. Prieš parduodamas įmonę jis mokesčių inspekcijai pateikė balansą. Koks buvo pelnas ar nuostoliai balanse, jis tiksliai neprisimena. Jis nutarė parduoti įmonę todėl, kad trūko pinigų. Kiek gavo už įmonę pardavęs, jis nepamena. Įmonę pardavė 2009 metų pradžioje. Įmonei trūko apyvartinių lėšų, klientai vėlavo atsiskaityti. Jis sugalvojo parduoti įmonę, kad pritrauktų lėšų. Iš pradžių sugalvojo parduoti dalį įmonės, pardavė 50 procentų akcijų tikėdamasis investicijų. Jis tikėjosi, kad žmonės, kurie nupirko 50 procentų akcijų, investuos į įmonę. Jis lėšas už parduotą įmonę gavo kaip asmuo, jų į įmonę neįnešė. Pradėjus ieškoti investitorių jam paskambino Ž.. Jie tuo metu nebuvo pažįstami, Ž. apie jį sužinojo iš kitų žmonių. Tai buvo 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje. Buvo priimtas sprendimas, kad pirkėjai investuotų pinigų, jeigu jis parduotų dalį akcijų. Jis netikrino šių asmenų patikimumo, jie atrodė solidžiai. Sandoriai vyko Klaipėdoje. Pirkėjai pažadėjo investuoti apie 200 000 litų į įmonės apyvartą suteikdami įmonei paskolas. Pasirašant ir parduodant dalį akcijų dalyvavo jis, Ž., dar vienas asmuo ir A.. Pasirašymas vyko restorane „K.“. Jie sutarė, kad per 2-3 savaites bus suteikta paskola. Pirkėjai pareikalavo balanso. Pinigai nebuvo paskolinti, pirkėjai išreiškė mintį, kad juo nepasitiki. Jis sugalvojo išeiti iš verslo ir parduoti likusias įmonės akcijas. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi samdomoje įmonėje. Antras pirkimo–pardavimo etapas vyko taip, kad buvo perduotas įmonės antspaudas, dokumentai, registracijos pažymėjimas, įstatai. Dokumentai buvo perduoti Šiauliuose prie parduotuvės „K. v.“. Antspaudus jis perdavė antro pasirašymo metu Klaipėdoje. Dokumentus perdavė pagal priėmimo–perdavimo aktą, buvo gal 30-40 segtuvų. Jis pasitikėjo buhalterine firma, dokumentus perdavė A. V. ir dar vienam asmeniui Ž. tarpininkaujant. Jis tą antspaudą, kurį rado pas jo mamą, buvo pametęs. Tuo metu veikla vyko Klaipėdos regione jis būdavo pas mamą, kur buvo tą antspaudą pasidėjęs. Trišales sutartis sudarinėjo dėl to, kad pasiūlė bendradarbiauti, planai buvo užsiimti statybine veikla. Įtampa tarp jo ir naujų akcininkų atsirado iš karto, todėl siekiant įtampą dalinai pašalinti jis sudarinėjo trišales sutartis. Apie įsiskolinimus valstybės biudžetui ir „Sodrai“ jis sužinojo tik iš pateiktų kaltinimų. Apie PVM įsiskolinimą jis galėjo žinoti, nes jo paties prašymu įmonė deklaravo PVM. Jis tikėjosi, kad įmonė toliau vykdys veiklą ir sumokės mokesčius. Jis įsivaizdavo, kad kreditorių eilė atsiranda iškėlus bankroto bylą, kad ji privaloma tik bankroto atveju.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad R. P. mato antrą kartą. UAB „R.“ jis nežino, A. V. nepažįsta. Dėl įmonių perrašymo neteko vykti nė karto į Klaipėdą, kur yra ne kartą buvęs, jis nėra dalyvavęs jokiame sandoryje dėl įmonės pirkimo.

Liudytoja D. R. teisme parodė, kad įmonė „R.“ buvo prekių pirkėjas iš „V.“. Atėjo krizė ir su jų įmone ilgia neatsiskaitė. Ji yra įmonės vyr. buhalterė nuo 2006 m. gruodžio mėnesio. Jie gavo pasiūlymą iš „R.“, kad už juos atsiskaitys kita įmonė. Buvo sudaruta trišalė sutartis. Kita įmonė po truputį atsiskaitė. Įmonė pirko langus ir mokėjo po truputį seną skolą. Tais pačiais metais buvo padengtas įsiskolinimas pagal trišalę sutartį.

Specialistė T. K. apklausta teisme parodė, kad tvirtina savo išvadą. Specialisto išvadai gauti buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 tomai. Buvo operatyvaus patikrinimo ataskaita, Registrų centro informacija, banko išrašai, atsakymai iš bankų. Taip pat byloje buvo įmonės sudarytos trišalės sutartys. Buvo gauta informacija apie finansinę atskaitomybę. Pagal šiuos dokumentus buvo atlikta specialisto išvada. Ji nustatė įmonės nemokumą. Įmonės bankroto įstatyme yra apibrėžta nemokumo sąvoka, nemokumas nustatomas pagal balansinius duomenis. Buvo nustatyti įmonės finansiniai rodikliai už 2007-2008 metus, jie buvo analizuojami pagal kitą byloje esančią medžiagą. Buvo skolos, įmonė neapmoka skolų, nevykdo atsiskaitymo. Duomenys analizuojami pagal pateiktus balansus ir pelno mokesčio ataskaitas. „SJ I.“ tvarkė įmonės apskaitą, buvo buhalterės, kuri tvarkė apskaitą, apklausa. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo paklausimas ir atsakymas, kad įmonė negali pateikti buhalterinės informacijos (duomenų). Ji analizavo mokėjimo eilės įstatymo pažeidimus. Įstatymas nustato, kad mokėjimai turi būti vykdomi tam tikra tvarka, kai trūksta lėšų. Atsiskaitydama per trišalę sutartį su prekių pardavėjais įmonė nesumokėjo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcija ir „Sodrai“ (3 eilės). Debitoriniai įsiskolinimai, tai kas skolingas įmonei. Iš įmonės turto yra galimybė atsikaityti. Per trišales sutartis buvo atsiskaitoma su ketvirtos eilės kreditoriais, taip pažeista eilė. Šios sutartys sumažino įmonės galimybę atskaityti su pirmos, antros, trečios eilės kreditoriais. Debitoriniai įsiskolinimai yra įmonės turtas. Jeigu įmonės turtas perleidžiamas, irgi pažeidžiama eilės tvarka. Mokumas yra ne tik esami gryni pinigai, o turtas, kuris gali būti paverstas pinigais, ir tada yra galimybė įmonei atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės turtas turi būti paverstas pinigais, o ne perleidžiamas kitiems. Įmonės kapitalas buvo minusinis. Įmonės kapitalas turėjo būti atkurtas, arba įmonė likviduojama. Apie nemokumą sprendžiama analizuojant finansinius rodiklius iš balansų. Kadangi nebuvo išsaugoti dokumentai, tai ir duodama išvada, kad tik iš dalies galima nustatyti rodiklius. 2009 metų dokumentai neišsaugoti, nėra nei pirminių dokumentų, nei registrų. Dokumentai neišsaugoti, dėl to jie iš dalies negalėjo nustatyti nurodytų rodiklių. Iš gautų ataskaitų ji padarė išvadą, kad įmonė nemoki. Balansuose yra duomenys apie įsipareigojimus, tačiau įmonės struktūros negalima nustatyti. 2008 metų sausio 1 dienai ji gali nustatyti rodiklius pagal balansų duomenis, bet nėra neišsaugoti pirminiai dokumentai. Neesant buhalterinių dokumentų nėra galimybės patikrinti iš registrų gautų ataskaitų, kurios dėl to preziumuojamos kaip teisingos. Trumpalaikis įmonės turtas yra atsargos, kurios gali pavirsti pinigais. Įmonėje sumažėjo galimybė atsiskaityti, nes buvo perduotas trumpalaikis turtas, kuris galėjo virsti pinigais.

Teisme kitų įrodymų vertinimui ir patikrinimui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d.) buvo pagarsinti liudytojos S. K. tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji dirba UAB „S&J I.“ direktore. Bendrovės veikla - buhalterinių paslaugų teikimas. 2005-07-08 jos vadovaujama bendrovė su UAB „R.“ pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu jos vadovaujamos bendrovės buhalterė tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Jokios finansų politikos konsultacijos teikiamos nebuvo, kadangi UAB „R.“ direktorius R. P. nepriimdavo jokių konsultacijų, sakydamas, kad jis pats žino, ką daro ir jam konsultacijos nereikalingos. UAB „R.“ turėjo buhalterinę kompiuterinę programą „Agnum“, kurioje ir buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. UAB „R.“ vadybininkai bei kiti darbuotojai į nurodytą buhalterinę programą suvesdavo reikiamus duomenis pagal pirminius dokumentus, prie nurodytos programos galėjo prisijungti jos vadovaujamos bendrovės buhalterė, kuri duomenis, esančius programoje, tikrindavo su pateiktais pirminiais dokumentais; taigi UAB „R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik pagal pateikiamus pirminius dokumentus. Finansinę atskaitomybę ruošdavo jos vadovaujama bendrovė. Ji neprisimena, kokia UAB „R.“ finansinė būklė už 2008 m. buvo nurodyta finansinėje atskaitomybėje. Už 2009 m. jos vadovaujama bendrovė UAB „R.“ finansinės atskaitomybės neruošė. Taip pat ji neprisimena, ar jos vadovaujama bendrovė teikė UAB „R.“ finansinę atskaitomybę už 2008 m., kadangi 2009-03-19 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Gali būti, kad buvo paruošta preliminari finansinė atskaitomybė, bet ar pastaroji buvo pateikta VĮ „Registrų centras“, ji neprisimena. Kiek ji prisimena, UAB „R.“ finansinė padėtis pablogėjo 2008 m., tikslaus laikotarpio ji neprisimena; galima sakyti, kad UAB „R.“ finansinė padėtis buvo bloga, nes trūko apyvartinių lėšų, bendrovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ji pati asmeniškai bandė kalbėti su R. P. ir bandė sakyti, kad bendrovės finansiniai srautai yra sumažėję, padaugėjo pirkėjų, kurie neatsiskaitinėja, tačiau R. P. nesileisdavo į kalbas, sakydamas, kad jis pats viską žino ir kaip direktorius pats priima sprendimus ir jam jokių konsultacijų nereikia. Tarp kreditorių, su kuriais UAB „R.“ negalėjo atsiskaityti, nes trūko apyvartinių lėšų, pateko ir jos vadovaujama bendrovė. UAB „R.“ su jos vadovaujama bendrove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė už 2009 m. vasario ir kovo mėn. Ji R. P. primindavo apie įsiskolinimą, bet jis sakydavo, kad bendrovė neturi pinigų (trūksta apyvartinių lėšų), bus įplaukos ir jis atsiskaitys, tačiau UAB „R.“ taip ir neatsiskaitė. 2009 m. kovo mėn. R. P. pasiūlė pasirašyti trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį, sakydamas, kad UAB „R.“ pinigų neturi, o UAB „R. A.“ turi įplaukų ir gali atsiskaityti už UAB „R.“. Ji sutiko, nes jai buvo svarbiausia gauti pinigus už suteiktas paslaugas. 2009-03-24 buvo pasirašyta trišalė sutartis, po kurios pasirašymo UAB „R. A.“ bankiniais pavedimais 2009-04-09, 2009-04-28, 2009-05-14 atsiskaitė su jos vadovaujama bendrove. Po trišalės sutarties pasirašymo- 2009-03-24 ji R. P. pagal dokumentų perdavimo aktą perdavė UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 5, b. l. 52-54).

Iš Vilniaus apskrities VMI pranešimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai matyti, kad mokesčių inspekcijos duomenų bazės duomenimis UAB „R.“ deklaruojamų mokesčių mokestinė nepriemoka 2010-06-23 sudarė 61635,37 Lt, iš jų 54835,12 LT PVM, 1718 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 269 Lt mokesčio už aplinkos teršimą bei 4813,25 Lt delspinigių. UAB „R.“ skola biudžetui susidarė pateikus 2009 m. sausio- kovo mėn. PVM deklaracijas dėl UAB „R.“ parduotų prekių susijusiai įmonei – UAB „R. A.“ (t. 1, b. l. 1-3).

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo ataskaitos matyti, kad UAB „R.“, būdama skolinga valstybės biudžetui, 2009 metais sausio- kovo mėn. sudarinėjo trišalių reikalavimų įskaitymo sutartis su klientais, pagal kurias perleido reikalavimų teises į savo kreditorines bei savo debitorines skolas UAB „R. A.“; tokiu būdu UAB „R.“ priklausantys pinigai - 76125,45 Lt nepateko į jos sąskaitą ir valstybė negalėjo pasinaudoti teise įstatymu numatyta tvarka išieškoti bendrovės skolų biudžetui (t. 1, b. l. 33-51).

Iš R. P. pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijų matyti, kad 2009-01-05 R. P. pardavė A. V. 125 vienetus UAB „R.“ paprastų vardinių 100 Lt nominalo akcijų, kurios sudarė 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 73-74), 2009-03-23 L. P. pardavė A. V. 125 vienetus UAB „R.“ paprastų vardinių 100 Lt nominalo akcijų, kurios sudarė 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 75-76).

Iš perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad 2009-03-23 UAB „R.“ direktorius R. P. perdavė A. V. įmonės ilgalaikį materialųjį turtą (t. 1, b. l. 77).

Iš UAB „S&J I.“ direktoriaus rašto (t. 1., b. l. 78), buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo kopijos (t. 1, b. l. 79; t. 5, b. l. 49) ir dokumentų perdavimo akto kopijos (t. 1, b. l. 80; t. 5, b. l. 50) matyti, kad įmonė nuo 2009-04-03 nebeteikia buhalterinių paslaugų UAB „R.“, visi buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti UAB „R.“ direktoriui R. P. 2009-03-24.

Iš juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad UAB „R.“ įmonės pažymėjimas išduotas 2005-07-05, R. P. įmonės vadovu paskirtas (išrinktas) 2007-02-27, įgaliojimų pabaigos data 2009-08-25, nuo kurios įmonės vadovy paskirtas (išrinktas) R. S. (t. 1, b. l. 143-147; t. 2., b. l. 72-74; t. 3, b. l. 103-106).

Iš UAB „Roner“ PVM sąskaitų- faktūrų matyti UAB „R.“ parduotos UAB „R. a.“ prekės ir jų kiekis (t. 2, b. l. 52-98).

Iš byloje esančių trišalių reikalavimų įskaitymo sutarčių (t. 2, b. l. 100, 108-146; t. 5, b. l. 19, 68, 72, 107, 120, 132, 144, 150, 166, 175, 184-185; t. 6, b. l. 6, 10) matyti prisiimtų įsipareigojimų ir prievolės vykdymo turinys.

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinio rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 UAB „R.“ perdavė UAB „R. a.“ pirkėjų debitorines skolas 76 125,45 Lt sumai (t. 2, b. l. 150-152).

Iš UAB „R.“ įstatų matyti, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (10 p.) ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą (t. 3, b. l. 53)

Iš Valstybinės įmonės registrų centras pateiktos UAB „R.“ juridinio asmens dokumentų bylos nuorašo matyti, kad:

Tyrimo metu buvo paimti eksperimentiniai R. S. rašysenis pavyzdžiai (t. 4, b. l. 154-166), tačiau tai nebuvo padaryta tinkamu būdu, nebuvo surašytas šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas. Iš specialisto išvados matyti, kad prašymą ir vienintelio akcininko sprendimą pasirašė R. S. (t. 4, b. l. 95-98).

Iš UAB „Roner“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų (t. 4, b. l. 4) matyti, kad:

- 2007 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 183 926) viršijo bendrą įmonės turtą (2 162 025), įmonė dirbo nuostolingai (pelnas (nuostoliai) - 45 739 (t. 4., b. l. 5, t. 6, b. l. 197).

- 2008 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 278 803) viršijo bendrą įmonės turtą (2 274 468), įmonė dirbo nuostolingai (pelnas (nuostoliai) - 29 285 (t. 6., b. l. 95, 96, 198).

Iš 2013-05-09 kratos protokolo matyti, kad R. P. motinos S. S. gyvenamojoje vietoje - name, (duomenys neskelbtini) - rasti ir paimti UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ apvalieji antspaudai (t. 4, b.l. 52-56). Iš apžiūros protokolo matyti paimtų antspaudų požymiai ir spaudai (t. 4, b. l. 55-56).

Iš specialisto išvados atlikus UAB „R.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą matyti, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 buvo nemoki, veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimai viršijo visą turimą bendrovės turtą, bendrojo pelningumo rodiklis buvo neigiamas, nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Kadangi UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 nepateikti, negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 (t. 4, b.l. 102-115).

Iš 2011-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-03-15 iki 2009-04-02 UAB „R.“ vardu buvo vykdomos nusikalstamos veikos (t. 4, b. l. 183-189).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. P. būdamas UAB „R.“ direktoriumi įvykdė veiksmus, atitinkančius skolininko nesąžiningumą, bei nustatytą laiką nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalis numato atsakomybė už skolininko nesąžiningumą. Šios nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – pasireiškia vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. Būtinieji objektyvieji požymiai – sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – tai turtinė žala, negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Be to, pripažįstant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji nusikalstamos veikos sudėtis). Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams

Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai šiai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, jog sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2009, 2K-553/2013).

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad R. P. būdamas UAB „R.“ direktoriumi pasirašė trišales reikalavimų įskaitymo sutartis, kurių pagrindu UAB „R.“ perleido UAB „R. A.“ savo turtą, t. y. debitorines skolas, kitiems ketvirtos eilės kreditoriams, bei UAB „R. A.“ pardavė UAB „R.“ įmonės turtą – įvairias medžiagas – taip apeidamas ir sumažindamas įmonės galimybę atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais, t. y. Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Teisme R. P. savo kaltę neigė. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus duomenis teismas nustatė, kad sutarčių pasirašymo ir turto perleidimo laikotarpiu įmonės „R.“ finansiniai rodikliai rodė, kad įmonės turto balansas buvo neigiamas, t. y. įmonės turtas įskaitant ir debitorinius įsiskolinimus viršijo įmonės skolas ir įsipareigojimus, dėl ko įmonei grėsė bankrotas. Tokią išvadą patvirtina tiek specialisto išvada apie UAB „R.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, tiek specialistės apklausa teisme apie tai, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-25 įmonė buvo nemoki, veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimai viršijo visą turimą bendrovės turtą. R. P. pripažino, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, trūko apyvartinių lėšų ir jis ieškojo investicijų, kurių tikėdamasis pardavė iš pradžių dalį, vėliau visas įmonės akcijas. UAB „R.“ sunkią finansinę padėtį teisme patvirtino liudytoja D. R. nurodydama, kad UAB „R.“ laiku neatsiskaitydavo už nupirktas prekes su jų firma. Specialistės teisme paaiškino, kad išvadą apie įmonės nemokumą ji konstatavo įvertinusi bankroto įstatyme nurodytos „nemokumo“ sąvokos reikšme. Tuo tarpu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-23 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas įmonės „R.“ mokumas sietinas ne su bendra įmonės finansine padėtimi, bet laikina galimybe turint lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, grąžinti trumpalaikes skolas iš trumpalaikio turto. Tuo tarpu bendra įmonės neigiama (minusinė) finansinė padėtis laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-03-24 akivaizdžiai rodė, kad įmonei gresia bankrotas. Būdamas įmonės direktorium ir akcininku R. P. turėjo ne tik galimybė, bet ir pareigą žinoti apie įmonės finansinę padėtį, kiti duomenys byloje patvirtina, kad jam buvo sakoma apie įmonės sunkią finansinę būklę ir padėtį, ją R. P. pripažino susirašinėdamas elektroniniu būdu su kitomis įmonėmis. Tokie duomenys leidžia teismui pripažinti, kad tokiu būdu R. P. būdamas įmonės „R.“ direktorium ir žinodamas sunkią įmonės ekonominę padėtį, kai įmonei grėsė bankrotas ir įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturėjo pakankamai pinigų, pasirašė trišales reikalavimų įskaitymo sutartis ir prarado dalį įmonės materialaus turto (statybines medžiagas), kas sumažino įmonės galimybė atsiskaityti su kreditoriais pagal tuometinio įstatymo reglamentuotą atsiskaitymų eiliškumą. Tokiu būdu R. P. pažeidė įstatymu nustatytą mokėjimų eilės tvarką ir sumažino įmonės „R.“ galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, jų tarpe su Valstybine mokesčių inspekcija. Nustatytos teismo aplinkybės apie tai, kad R. P. buvo tiesiogiai susijęs su UAB „R. a.“, trišales sutartis įtraukiant šią įmonę įmone R. P. intensyviai ir savo iniciatyva pradėjo pasirašinėti po pirmojo savo dalies įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo 2009-01-05 abejotinos reputacijos asmenims, kurie įmonę vėliau naudojo nusikalstamiems tikslams (ką patvirtina 2011-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis) ir realios ūkinės–finansinės veiklos įmonėje nevykdė, finansinių ataskaitų neteikė – patvirtina teismo pripažintas aplinkybes apie tai, kad R. P. žinojo realią įmonės finansinę padėtį ir taip elgėsi tyčia.

Tokiu būdu teismas įvertinęs šioje dalyje R. P. atliktus veiksmus, jo kaltės formą ir tikslą pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes nėra požymių, kad jis įmonės turtą iššvaistė ar pardavė nepateisinamai pigiai.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad UAB „R.“ 9 124 Lt skola antros eilės kreditoriui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – susidarė po to, kai įmonė nesumokėjo privalomų įmokų už 2009 metų kovo mėnesį (t. 7, b. l. 51). Iki tol įmonė įmokas mokėjo, taigi trišalių sutarčių pasirašymo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebuvo įmonės kreditorių sąraše. Dėl šios priežasties teismas šalina R. P. kaip nusikalstamos veikos požymį tai, kad jis kaip skolininkas elgėsi nesąžiningai pažeisdamas antros eilės kreditoriaus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, interesus ir jos Vilniaus skyriui padarė 9 124 Lt dydžio žalą.

Teismas tikslina šios nusikalstamos veikos aplinkybes pagal specialistės teisme konstatuotą faktą, jog UAB „R.“ 2009 metais sausio-kovo mėnesį prekes ne perdavė, bet pardavė įmonei „R. a.“, tačiau įvertinti šių sandorių pagrįstumo ir pelningumo specialistė nurodė negalinti dėl įmonės dokumentų nebuvimo.

R. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „R.“ direktoriumi, pažeisdamas teisės normų reikalavimus siekdamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

Tirdamas kaltinimą šioje dalyje teismas nustatė, kad R. P. būdamas UAB „R.“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pagrindu būdamas atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesiėmė priemonių ir tinkamai neišsaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko tiriant įmonės ūkinę-finansinę veiklą specialistai negalėjo nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S&J I.“, kuri buvo atsakinga už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarką, nuo 2009-04-03 nebeteikė buhalterinių paslaugų UAB „R.“ ir 2009-03-24 visus buhalterinės apskaitos dokumentai perdavė būtent R. P.. Kaltinamasis teigė, kad visus gautus dokumentus perdavė pagal priėmimo–perdavimo aktą įmonės akcijas nupirkusiam asmeniui, tačiau tokios R. P. versijos nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje, kaltinamoj nurodytas aktas byloje neegzistuoja. Dokumentinė medžiaga liudija, kad R. P. akcijas nupirkusiam A. V. perdavė UAB „R.“ ilgalaikį materialųjį turtą ir pasirašė dėl to perdavimo-priėmimo aktą. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad ir perdavus įmonės buhalterinius dokumentus toks aktas būtų buvęs pasirašytas. Be to, R. P. teisme teigė perdavęs dokumentus, kurių gal 30-40 segtuvų, tuo tarpu iš UAB „S&J I.“ ir UAB „R.“ 2009-03-24 pasirašyto dokumentų perdavimo akto matyti, kad visi dokumentai buvo suskirstyti į 18 segtuvų. Tokios faktinės aplinkybės ir prieštaravimai leidžia teismui pripažinti, kad R. P. būdamas įmonės direktoriumi tinkamai dokumentų įgaliotiems asmenims neperdavė ir jų neišsaugojo.

Kita vertus, išnagrinėjus bylą teisme liko neįrodyta, kad R. P. šią veiką padarė siekdamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ateityje negalėtų pasinaudoti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Tai paneigia ir logiškai suprantama išvada, kad dalis įmonės dokumentų – ataskaitos, balansai ar pan. – gali būti gaunami iš apskaitos registrų, kas ir buvo padaryta šiuo atveju specialistams tiriant įmonės veiklą. Dėl šios priežasties teismas šaliną šią kaltinime inkriminuotą aplinkybę ir pagal nustatytas aplinkybes vertina, kad byloje liko neįrodytos prielaidos, kad R. P. galėjo buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpti, sunaikinti ar sugadinti.

Teismas iš bylos dokumentų turinio analizės nustatė, kad UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusio asmens A. V. vardu Valstybės įmonei Registrų centras buvo pateiktas jo kaip vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo minėtas asmuo nuo 2009-03-26 paskyrė save įmonės direktoriumi vietoj R. P.. Registrų centrui buvo taip pat pateiktas R. S. kaip vienintelio UAB „R.“ akcininko sprendimas patenkinant R. P. prašymą atleisti šį iš užimamų pareigų ir bendrovės direktoriumi paskirti save. Būtent po šių duomenų įregistravimo UAB „R.“ direktoriumi nuo 2009-08-25 teisiniu pagrindu pripažįstamas R. S.. Šalinant tokias abejones teismas jas vertina kaltinamojo naudai, todėl pripažįsta, kad R. P. kaip direktoriaus pareigos įmonėje baigėsi nuo 2009-03-26 dienos, kuomet buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas direktoriumi paskirti A. V., tačiau dėl nežinomų priežasčių šie duomenys nebuvo įregistruoti juridinių asmenų registre. Tokiu būdu teismas tikslina R. P. nusikalstamos veikos dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo laiką trumpindamas jį iki 2013-03-26.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokio pobūdžio aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Išnagrinėjus bylą teismas pripažino ir patvirtino R. P. veiką ir kaltędėl to, kad jis neišsaugojo ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos turėjo, ir dėl to tiriant įmonės veiklą nebuvo galima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Atsakomybę už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., todėl teismas R. P. nusikalstamai veikai nekeičiant jos faktinių aplinkybių taiko šią, o ne prokuroro inkriminuotą 222 str. 1 d. kvalifikaciją.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (t. 6, b. l. 114-116) matyti, jog R. P. praeityje nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų, todėl jis būdamas pakaltinamas ir kaip įmonės direktorius, tokiu būdu atitinantis nusikalstamų veikų subjekto požymius, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Pagrindų atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į R. P. padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, veikų motyvus ir tikslus. R. P. praeityje neteistas, padarė nusikalstamas veikas nusižengdamas ekonomikos ir verslo tvarkai, jis vedęs, dirbantis. Teismas įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas pripažįsta, kad bausmės tikslai R. P. gali būti tinkamai įgyvendinti jam kaip dirbančiam asmeniui paskyrus pinigines baudas, jų dydį nustatant žemiau įstatymo n numatyto sankcijos vidurkio.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – R. P. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista įvertinus jos tinkamai realizuojamą paskirtį procese.

Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 9124 Lt žalos atlyginimo už nesumokėtas socialinio draudimo įmokas (t. 2, b. l. 166-171). Nagrinėjant civilinį ieškinį teismas nustatė, kad socialinio draudimo įmokas privalėjo mokėti ne R. P., bet UAB „R.“. Be to, teismas nustatė, kad UAB „R.“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui susidarė po to, kai R. P. pardavė visas įmonės akcijas ir nebebuvo įmonės direktorium. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. P. yra atsakingas ir privalo atlyginti įmonės nesumokėtus mokesčius. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo tenkinti civilinį ieškinį ir jį atmeta.

Tyrimo metu buvo paimti UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ antspaudai. Byloje nebuvo gauta prašymų šiuos antspaudus grąžinti, nėra duomenų, kad šie daiktai galėtų būti naudojami įmonių teisėtoje veikloje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu minėti daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinę bausmę R. P. skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. P. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį dėl 9124 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „R.“ ir UAB „R. a.“ antspaudus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.