- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1293-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-03-15105-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. P. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6144-285/2012, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DNB banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų R. P. ir L. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas išieškoti iš suinteresuotų asmenų (skolininkų) 91 928,69 Eur skolą (kurią sudaro 77 687,22 Eur pradelstas grąžinti kreditas, 4 471,42 Eur palūkanos, 9 770,05 Eur delspinigiai), 139 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5,11 procesines palūkanas nuo 77 687,22 Eur sumos, taip pat parduoti iš varžytynių bankui įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.102-103, 115-116). Nurodė, kad 2011-10-11 pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pareiškėjas (kreditorius) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas areštuoti skolininkams nuosavybės teise priklausantį ir pareiškėjui hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą (b.l.4-5). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-28 nutartimi (b.l.47-48) pareiškėjo prašymą patenkino ir įspėjo skolininkus, jog skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Skolininkai skolos pareiškėjui iki šiol negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (b.l.118-119) kreditoriaus pakartotinį pareiškimą patenkino ir nutarė: 1) priverstinai išieškoti iš R. P. ir L. S. 91 928,69 Eur sumą, 5,11 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 77 687,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2012-03-08 iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 139 Lt žyminį mokestį; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių R. P. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0420 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv. m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Teismas nustatė, jog skolininkai tinkamai bei laiku prievolės pagal 2008-06-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15-23) nevykdė. Skolininkams pažeidus sutarties sąlygas, kreditorius, vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 43 punktu bei laikydamasis sutartyje nustatytų terminų ir tvarkos, kredito sutartį prieš terminą nutraukė (b.l.39-41). Kadangi skolininkai prievolių tinkamai nevykdė, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš skolininkų 5,11 procentų dydžio sutartines palūkanas (2008-06-20 kredito sutarties specialiosios dalies 5.1 punktas) už pradelstą grąžinti kredito sumą nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo 2012-03-08 iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys R. P. ir L. S. atskiruoju skundu (b.l.129-133) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, įpareigojant kreditorių AB DNB banką sudaryti naują mokėjimo grafiką, atsižvelgiant į šiuo metu suinteresuotų asmenų gaunamas pajamas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgus į suinteresuotų asmenų prašymą trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-19903-285/2011 įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
2. Skundžiama nutartis yra neteisėta, be motyvų, paremta tik vienašaliu pareiškėjo interesų gynimu, neatsižvelgiant į kredito sutarties sąlygas, kurios yra vienareikšmiškai naudingos tik pareiškėjui (pavyzdžiui, 2009-08-27 susitarimo prie kredito sutarties 52 punktas). Kredito sutartis yra paremta ne lygybės principu, o pareiškėjo interesų pagrindu.
3. Pablogėjus šeimos padėčiai, suinteresuoti asmenys nuo 2011-10-11 nuolat bandė tartis su pareiškėju dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir naujo mokėjimo grafiko sudarymo, prašė banko peržiūrėti mokėjimo sąlygos ir atidėti skolos dengimą vieneriems metams. Tačiau bankas į suinteresuotų asmenų prašymus neatsižvelgė.
4. Šalių sudaryta kredito sutartis turi būti prilyginta viešajai sutarčiai (CK 6.161 str.). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Kyla klausimas, ar pareiškėjas, sudarydamas sutartis, gali jas prilyginti viešosioms sutartims.
5. Šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas buvo palankus išimtinai pareiškėjui, jam nuolaidžiavo, neišnagrinėjo visapusiškai įrodymų, neatsižvelgė į vienašališkas sutartyje numatytas sąlygas, neaišku kodėl negynė suinteresuotų asmenų mažametės dukros interesų, nutartyje nenurodė, jog įkeistas turtas turėtų būti parduodamas pagal 2008-06-28 hipotekos lakšte nurodytą turto vertę (už 994 000 Lt), kad nebūtų pažeisti suinteresuotų asmenų mažametės dukros interesai.
6. CK 1.5 straipsnis nustato, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Neaišku, kokiais principais vadovavosi teismas, priimdamas tik pareiškėjui naudingą sprendimą. Juo labiau, kad suinteresuoti asmenys skolos pareiškėjui neišsižada, o tik nori, kad bankas atsižvelgtų į jų pablogėjusią finansinę padėtį ir sudarytų naują mokėjimo grafiką.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.148-151) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotų asmenų atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu. Hipotekos teisėjas nenagrinėja skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčų dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pareiškėjas visų numatytų procedūrų laikėsi. Todėl teismas pareiškimą patenkino pagrįstai. Kauno apygardos teismas 2012-01-27 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-364-582/2012 (b.l.88-91) pasisakė, jog pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos taisykles, tokiu būdu patvirtindamas, jog pareiškėjas turi teisėtą reikalavimą.
2. Skundo argumentas, jog kredito sutartis turi būti pripažįstama viešąja sutartimi, nepagrįstas, kadangi kredito sutartis neatitinka įstatyme įtvirtintų pagrindinių viešosios sutarties požymių (CK 6.161 str.). Priešingai nei viešosioms sutartims priskiriamos sutartys, kreditavimo sutarčių bankas neprivalo sudaryti su visais, kurie į jį kreipiasi. Kreditavimo sutartyje bankas su klientu individualiai aptaria šios sutarties sąlygas, tarp jų ir palūkanų normą, banko maržą, delspinigių dydį ir kt., t. y. kreditavimo sutarčių sąlygos atskiriems klientams gali būti skirtingos. Be to, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Taigi, įstatymai neriboja galimybės bankams ir kitoms kredito įstaigoms nutraukti kreditavimo sutartis.
3. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų dėl teisėjos šališkumo.
4. Vaiko teisių apsaugos tarnybos neįtraukimas į bylą nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Apie išieškojimą pagal hipotekos taisykles pranešama tik skolininkui ir įkeisto daikto savininkui. CPK 558 straipsnyje nenurodoma, kad apie vykdomą išieškojimą pagal hipotekos taisykles turi būti informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba, laiduotojai ir pan., o juo labiau, įtraukiami į bylą suinteresuotais asmenimis.
5. Teismas, nenurodydamas už kiek įkeistas turtas turėtų būti parduodamas, teisės aktų ar nepilnamečio vaiko interesų nepažeidė. Priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė neanalizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkas, nesutinkantis su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str. str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, teismui aiškinant ir taikant procesinės teisės normas ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo iš įkeisto hipoteka turto pagrindus ir procedūras (LR CPK 558 str.-560 str., LR CK 6.217 str., 6.221 str., 6.222 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2008-06-28 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), R. P. ir L. S. užtikrindami 79 250,90 Eurų paskolos, suteikto R. P. ir L. S. pagal 2008-06-20 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,042 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinieriniai)- kiemo statinius ( kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeisto turto vertė 994 000 Lt. Prievolės įvykdymo terminas 2029-06-30. Skolininkai R. P. ir L. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-06-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkai neįvykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2011-08-29 pranešimais Nr. S-5354 ir S-5355, S-5363 informavo skolininkus dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo. Kreditorius AB DnB NORD bankas su skolininkais sudarytą 2008-06-20 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito sutarties 43-46 punkto pagrindu vienašališkai nutraukė prieš terminą 2011-10-06.
Teisme 2011-10-21 buvo gautas pareiškėjo prašymas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nes skolininkai nevykdė skolinių įsipareigojimų (b.l.4, 5). 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nutarė areštuoti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0420 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankas, į.k. 112029270. Teismas nutartimi įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus R. P. ir L. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kauno apygardos teismas 2012 01 27 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 11 14 nutartį paliko nepakeistą.
Kreditorius 2012 03 08 kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas išieškoti iš suinteresuotų asmenų (skolininkų) 91 928,69 Eur skolą (kurią sudaro 77 687,22 Eur pradelstas grąžinti kreditas, 4 471,42 Eur palūkanos, 9 770,05 Eur delspinigiai), 139 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5,11 procesines palūkanas nuo 77 687,22 Eur sumos, taip pat parduoti iš varžytynių bankui įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.102-103, 115-116). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (b.l.118-119) kreditoriaus pakartotinį pareiškimą patenkino ir nutarė: 1) priverstinai išieškoti iš R. P. ir L. S. 91 928,69 Eur sumą, 5,11 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 77 687,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2012-03-08 iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 139 Lt žyminį mokestį; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių R. P. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0420 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv. m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Atskirojo skundo argumentuose skolininkai nurodo tas faktines aplinkybes, jog teismas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje neįtraukė Vaiko teisių apsaugos tarnybą, taip buvo neginti suinteresuotų asmenų mažametės dukros interesai, skundžiama nutartis yra neteisėta, nes be motyvų, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, šalių sudaryta kredito sutartis turėjo būti prilyginta viešajai sutarčiai (CK 6.161 str.), teismas priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.
Kauno apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad skolinę prievolę tarp šalių nustatanti kreditavimo sutartis buvo kreditoriaus reikalavimu nutraukta prieš terminą 2011-10-06. Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendė Kauno miesto apylinkės teismas 2011 11 14 nutartimi taip pat Kauno apygardos teismas 2012 01 27 nutartimi, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2011 11 14 nutartis buvo palikta nepakeista. Dėl to nagrinėjant šią bylą nėra atskirai pasisakoma dėl pagrindinės kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo, o taip pat ir dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose aptariamos faktinės aplinkybės, jog ši sutartis turi būti priskiriama viešajai sutarčiai.
Kauno apygardos teismas įvertina tas nustatytas faktines aplinkybes byloje, jog kreditavimo sutarties nuostatas skolininkai kredito grąžinimo dalyje pažeidė iš esmės, negražino didelės sumos kredito dalies šalių nustatytu terminu, o po 2011 11 14 teismo nutarties priėmimo, negrąžino skolos ar jos dalies, todėl kreditorius pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą dėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūros pradėjimo.
Kauno apygardos teismas nesutinka su apeliantų pozicija, jog nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Įstatymų leidėjas nėra numatęs prievolės išieškant iš įkeisto hipoteka turto, atskirai ginti skolininkų nepilnamečių vaikų teises ir interesus išieškojimo procese. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad paties skolininkų prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-20 nutartimi buvo išduotas teismo leidimas sudaryti šeimos turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį – teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.
Kauno apygardos teismas atmeta apeliantų argumentus, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl neteisėta. Kauno apygardos teismas pažymi, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams, joje nurodyti motyvai, kuriuose išdėstyta kokiais įrodymais teismas vadovaujasi ir kodėl priima sprendimą pradėti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą (LR CPK 291 str.). Teismas taip pat laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, šiam teiginiu pagrįsti nenurodomos jokio faktinės aplinkybės (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas atmeta atskirojo skundo motyvus, teismas, spręsdamas ginčą neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šiais principais teismas vadovaujasi, kai ginčo teisinio santykio reglamentavimas leidžia tam tikrus klausimus spręsti teismo nuožiūra (LR CPK 3 str. 7 punktas). Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra reglamentuotas įstatymo leidėjo nustatytomis taisyklėmis (LR CPK 558 str.-560 str., LR CK 6.217 str., 6.221 str., 6.222 str.) ir esant tokiam reglamentavimui, teismo nuožiūra tokio ginčo spręsti nėra teisinės galimybės.
Teismas konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedūras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas šalims, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Kreditorius prašė priteisti atstovavimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie 363 Lt turėtas atstovavimo išlaidas (157), todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantų (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.