Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka įkeisto turto savivninkų L. B. ir A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius). Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatavo, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. Pranevič ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008). Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A. , bylos Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008).

Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu - pareiškėjas neišnaudojo visų įmanomų galimybių tiesiogiai išieškoti skolą iš skolininko turto, taip pat už skolininkę apeliantai laidavo tik 1 000 000 Lt dydžio sumai, kurias atskiruosiuose skunduose akcentuoja apeliantai, šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino. Priešingu atveju, t.y. nepateikus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti nekilnojamuosius daiktus: - 0,0860 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. B. ir L. B. ; - 337,42 kv. m ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - kiemo statiniais (tvora), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius A. B. ir L. B. ; - 0,4400 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį U. A., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. 2) Išaiškinti daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. 3) Įspėti skolininką BUAB „ADEMA“, administruojamą bankroto administratoriaus UAB “Admivita” ir įkeistų daiktų savininkus A. B. , L. B. ir U. A., kad negrąžinus skolos, t. y. 7 906 394,64 Lt negrąžinto kredito, 382 884,73 Lt palūkanų, 20 523,90 Lt delspinigių, iš viso: 8309 803,27 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduodami iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą. Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 04 23 Kreditavimo sutartis Nr. 1760711010201-01 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei pildymais, suėjus skolos grąžinimo terminui, t.y. 2009-03-26, sutartis nebuvo įvykdyta, nebuvo grąžinta kredito dalis. Šiai prievolei užtikrinti hipotekos lakštu Nr.01/1/2007/0010304 kreditoriui AB SEB bankui buvo įkeisti A. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 337,42 kv. m. bendro ploto, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) su priklausiniu: kiemo statiniais (tvora) (duomenys neskelbtini) ir 0,0860 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini).

Kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2010-01-29) dėl turto arešto, UAB „Adema“ skola bankui sudarė 8 309 803,27 Lt (b.l.196). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, kurių pasirašytas hipotekos lakštas Nr.01/1/2007/0010304 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2007 04 23 Kreditavimo sutartį Nr. 1760711010201-01 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei pildymais iki skolininkai įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko (įkeisto daikto savininkų) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), ką numato Kreditavimo sutartis, tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos išieškojimo tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad areštavusi įkeistus daiktus hipotekos teisėja pranešė apeliantams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėjo apeliantus, kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams ir įkeistų daiktų savininkei įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (II t. b.l. 165-167).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atskirųjų skundų argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos LR įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkui BUAB „Adema“ Vilniaus apygardos teismo 2009-04-01 nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

Kreditorius pagal hipotekos sutartį įgijo teisę į reikalavimo patenkinimą iš suinteresuotų asmenų (įkeistų daiktų savininkai) A. B. ir L. B. įkeisto turto. Pažymėtina, jog LR CPK 560 str. 3 d., Įmonių bankroto nuostatos nenumato, kad suinteresuotų asmenų įkeisto turto arešto, priverstinio skolos išieškojimo nukreipimo į suinteresuotų asmenų įkeistą turtą klausimus sprendžia skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas. LR CPK 560 str. 3 d. nurodoma, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, tai įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. LR įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių siekdamas, kad būtų pradėtos specialios procedūros tam, kad jo reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš suinteresuotų asmenų turto, o ne iš skolininko turto. Kreditoriaus veiksmai ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl suinteresuotų asmenų įkeisto turto arešto ir įspėjimo dėl skolos sumokėjimo neprieštarauja LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad įkaito davėjas, kurio daiktu užtikrintas kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymas, gali pats įvykdyti skolinį įsipareigojimą ir šitaip išvengti įkeisto daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreipiamas į skolininko turtą, o tik jam neturint pakankamai turto – į jų įkeistą turtą. Ši pozicija yra nepagrįsta. Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (LR CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą reglamentuota LR CK 4.192 str. ir nei ši, nei kitos teisės normos, kurios reguliuoja išieškojimą, kai reikalavimas užtikrintas hipoteka, nenumato kreditoriaus pareigos pirmiausia reikalauti išieškojimą nukreipti į skolininko turtą: hipotekos kreditoriaus specifinė padėtis pasireiškia būtent tuo, jog jis turi teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas turi kito turto, ar yra galimybė iš jo išieškoti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o apeliantų atskirieji skundai netenkinami.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirųjų skundų, iš apeliantų priteistina po 7,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. B. , (duomenys neskelbtini) ir A. B. , (duomenys neskelbtini) po 7 Lt ir 20 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).