- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-607-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- I. M. K.
- Ieškovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Traksalis”
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei I. M. K., trečiajam asmeniui UAB ,,Traksalis” dėl teisės pripažinimo ir turėtų išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę, neturint bendraturtės I. M. K. sutikimo, patikslinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir patikslintus kadastro duomenis įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“; priteisti iš I. M. K. 1872 Lt išlaidų, sumokėtų UAB ,,Traksalis” už nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą ir kadastrinių matavimų bylų parengimą; priteisti iš I. M. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvas R. B. su atsakove buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. 2013 m. gegužės mėn. 7 d. dovanojimo sutartimi R. B. jai padovanojo jam priklausančias sklypo dalis ir nuo to laiko ji ir atsakovė yra žemės sklypo bendrasavininkės. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 22/100 dalys, atsakovei - 78/100 dalys žemės sklypo. Žemės sklypas buvo suformuotas 1999-09-29, atliekant preliminarius matavimus, sklypo kadastriniai duomenys nėra tikslūs. Buvusio sklypo dalies savininko R. B. užsakymu UAB „Traksalis“ atliko sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylas. Atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir tuo pačiu duoti sutikimą pakeisti nekilnojamųjų daiktų 1999-09-29 kadastrinius matavimus į atliktus tikslesnius kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę be bendraturtės sutikimo patikslinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir patikslintus kadastro duomenis įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes ieškovė jokiais įrodymais neįrodė bei nepagrindė, kodėl sklypo kadastro duomenys nėra tikslūs, kokiu pagrindu trečiasis asmuo R. B. užsakė naujus kadastrinius matavimus ir dėl ko ji pilna apimtimi negali naudotis bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu sklypu, nepakeitus žemės sklypo kadastro duomenų.
Trečiasis asmuo UAB ,,Traksalis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, pažymėdamas, kad UAB ,,Traksalis“ nėra nagrinėjamo ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, todėl neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko.
Trečiasis asmuo R. B. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nutarė pripažinti I. D. teisę be bendraturtės I. M. K. sutikimo patikslinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras; priteisti iš I. M. K. 1872,00Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Traksalis“ už nekilnojamojo daikto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą ir kadastrinių matavimų bylų parengimą, 216,00 Lt bylinėjimosi bei 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų I. D. ir 19,12 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas konstatavo, kad nuomonei dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ar teisėtumo pagrįsti, atsakovė I. M. K. nepateikė jokių įrodymų, tik iškėlė nemotyvuotą bendraturtės neteisėtų veiksmų, statant žemės sklype įvairius pastatus, problemą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė galimai savavališkai jai ir ieškovei priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype pasistatė įvairius statinius ir tik todėl jai buvo reikalinga atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus. Dėl to ji nesutinka pasirašyti jai pateiktus naujai atliktų kadastrinių matavimų dokumentus. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės yra kitokio pobūdžio (šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo tarp ieškovės ir atsakovės) ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės nurodytos su galimu statybos darbų neteisėtumu susijusios aplinkybės vertintinos kaip negalinčios turėti jokios reikšmės jos atsisakymui duoti ieškovei sutikimą įregistruoti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y., vertintini kaip nukrypimas nuo bylos esmės. Tik įrodžius realius bendraturtės teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį visiškai atmesti ir bylą nutraukti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad R. B., kuriam priklausė 22/100 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini, 1999-2011 metais be statybos leidimų ir nesuderinęs su atsakove bendraturte vykdė savavališką statybą. Per tą laikotarpį jis chaotiškai sklypo įvairiose vietose pastatė 9 įvairius statinius. Atlikti teisinę registraciją tų savavališkai pastatytų statinių R. B. galėjo tik atlikęs prieš tai žemės sklypo kadastrinius matavimus (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 str.). Todėl jis, tikslu tenkinti išskirtinai savo asmeninius poreikius dėl teisinės registracijos savavališkai pastatytų statinių, 2012-05-15 pagal sutartį su UAB „Traksalis“ užsakė minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, jis UAB „Traksalis“ 2013 m. birželio 26 ir 27 dienomis sumokėjo pagal kvitus 2420 Lt. Kvituose grafoje, kad pinigus sumokėjo jis nepasirašė, o tuos pinigus neva paėmė iš I. D.. Ta aplinkybė, kad jis tuos 2420 Lt paėmė neva iš I. D. neturi lemiamos reikšmės, nes pinigus jis galėjo gauti iš bet ko, nors paskolinti iš banko.
2. Ieškovė klaidindama teismą nurodė, kad trečiajam asmeniui R. B. kadastriniai matavimai reikalingi buvo todėl, kad žemės sklype buvo nutiestas kelias (Nekilnojamojo turo kadastro nuostatų 15.5 str.). Tai tariama priežastis, nes tas kelias nebuvo naujai nutiestas, o egzistavo 100 ir daugiau metų. Jis nebuvo naujai performuotas, remontuotas ar kaip kitaip transformuotas. Jis tokiame pat stovyje egzistavo atliekant ir ankstesnius kadastrinius matavimus. Iš tikro tie matavimai reikalingi buvo trečiajam asmeniui R. B. dėl savavališkos statybos įteisinimo. Tokiais savo veiksmais R. B. siekė tenkinti išskirtinai savo turtinius interesus nieko bendro neturinčius su atsakovės interesais, todėl atsakovė bendraturtė I. M K., kuriai priklauso 78/100 dalių minėto žemės sklypo pagristai manė, kad jos dalyvavimas įteisinant minėtus savavališkai pastatytus statinius per naujai užsakomus kadastrinius matavimus (minėtų nuostatų 15.5 str.) nereikalingas.
3. Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatuose numatyta tam tikra procedūra tam, kad, neatvykus kviestiniams asmenims, galima būtų, garantavus teisėtumą ir pagrįstumą, kadastro duomenis pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, o vėliau VĮ Registro centrui, nesikreipiant dėl to klausimo į teismą. Nei R. B., nei I. D., kuri tarp kitko neužsakė kadastrinių matavimų, o kreipėsi į teismą ginti trečiojo asmens R. B. interesus, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos minėtuose nuostatuose ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Maža to, darytina išvada, kad I. D. iš principo padavė pareiškimą suinteresuoto asmens (trečiojo asmens) R. B. vardu būdama neįgaliota vesti bylą. Esant tokioms aplinkybėms teismas pirmiausia turėjo atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. ir 8 p.), o ne imtis nagrinėti bylą iš esmės.
4. Atsižvelgiant į priežastį, dėl kurios tretysis asmuo R. B. užsakė žemės sklypo matavimus, turi būti sprendžiama ar tos išlaidos, kurias jis turėjo (užmokestis UAB „Traksalis“) turi visiškai prisiimti sau ar turi pasidalinti su kita bendraturte, t. y. atsakove. LR CK 1.137 str. 3 d. pagrindu teismas turėjo atsisakyti ginti R. B. subjektinę teisę, o ne tenkinti nepagrįstą ieškovės I. D. ieškinį. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovės kadastrinių matavimo darbų, kurie iš tikro yra reikalingi tik vienam bendraturčiui, išlaidas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-339-721/2014 palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš I. M. K. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė įrodymų bei argumentų, patvirtinančių, kad ieškovės įstatymuose įtvirtintos teisės valdyti priklausantį žemės sklypą įgyvendinimo būdas - žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas - kaip nors pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, susijusius su bendru daiktu. Apeliantės nurodoma priežastis, dėl kurios ji formaliai nesutikdama su atliktų kadastrinių matavimų rezultatais, atsisako pasirašyti žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte bei žemės sklypo plane - tai ankstesnio žemės sklypo savininko, trečiojo asmens R. B. žemės sklypo tariamai vykdyta savavališka statyba. Akivaizdu, kad šis argumentas negali būti siejamas su byloje sprendžiamu ginču, ką pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nenurodo koks gi ryšys yra tarp tariamos savavališkos statybos žemės sklype ir UAB „Traksalis“ surinktų žemės sklypo kadastrinių duomenų galimo neigiamo poveikio atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams. Apeliantės teiginys, jog naujų kadastrinių matavimų atlikimo priežastis - ieškovės noras įteisinti žemės sklypo savavališkai pastatytus statinius, net jei ir atitiktų tikrovę, vis vien negalėtų būti vertinamas kaip pagrindas, leidžiantis ieškovei neduoti sutikimo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas ir šių duomenų įregistravimas VĮ „Registrų centras“ nedaro jokios įtakos teisiniams santykiams, atsiradusiems savavališkos statybos pasekoje. Kadastriniai matavimai gali būti atlikti tik visam sklypui, bet ne tam tikrai tik vienam iš bendraturčių priklausančiai sklypo daliai, todėl toks sklypo valdymo įgyvendinimo būdas neatsiejamai susijęs su visų bendraturčių teisėmis į bendrą daiktą, todėl atsakovė, atsisakydama dalyvauti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrose, negali remtis aplinkybe, jog jai to ,,nereikia“, „tai buvo išskirtinai reikalinga R. B.“.
2. Aplinkybė, kad dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo kreipėsi ir šiuos darbus dėl tam tikrų savo teisėtų poreikių iniciavo tik viena iš bendrasavininkių buvo reikšminga ir galėjo būti vertinama tuo atvejų, jei iškilusį ginčą atsakovė būtų linkusi spręsti bendradarbiaudama.
3. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo planą negalėjo sutrukdyti ieškovei suderinti surinktus žemės sklypo kadastro duomenis Nacionalinėje žemės tarnyboje ir įregistruoti juos VĮ „Registrų centras“. Atsakovė savo skunde klaidingai sutapatina save su kviestiniais asmenimis, kadangi pastarųjų nedalyvavimas žemės sklypo ribų paženklinime bei nepasirašymas akte nėra kliūtis užbaigti kadastrinių matavimų ir jų rezultatus įregistruoti VĮ „Registrų centas“, jeigu šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie atliekamų darbų laiką bei vietą. Tuo tarpu, sklypo savininkui arba vienam iš jų nepasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą bei žemes sklypo planą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 35. 3 7 punktai), suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų byla laikoma turinčia trūkumų, dėl ko ji negali būti suderinta Nacionalinės žemės tarnybos ir perduota Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastrinių duomenų įregistravimui.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl bendrosios nuosavybės valdymo, o bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustatantis CK 4.75 str. tokio pobūdžio ginčams nenumato specialios ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, aptariamas apeliacinio skundo argumentas dėl išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Ginčo šalys, ieškovė ir atsakovė, bendrąja daline nuosavybe valdo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 22/100 dalys, o atsakovei 78/100 dalys turto. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo 2013-05-07 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovė 2007-06-14 yra paveldėjusi žemės sklypo dalį. 1999-09-29 buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, bendras žemės sklypo plotas pagal 1999-09-29 matavimus yra 5,2400 ha (5-6 b.l.). Ieškovė teigė, kad kadastrinių matavimų byloje nebuvo išskirtas bendro naudojimo kelias, apeliantė šią aplinkybę laiko nepagrįsta.
Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas (trečiasis asmuo R. B.), sudarė su UAB „Traksalis“ darbų atlikimo sutartį, užsakė naujus kadastrinius matavimus, 2012-10-09 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Iš kadastrinių matavimų bylų matyti, kad sudarytos dvi kadastrinių matavimų bylos t.y. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų bendras plotas sudarė 5,2462 ha, tačiau ieškovės ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo plotas nepasikeitė. UAB „Traksalis“ 2012-05-22 raštu Nr. 230 informavo I. M. K. apie numatomus atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus, I. M. K. pretenzijų dėl kadastrinių matavimų atlikimo nepareiškė. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovė nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (24 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2012-10-09 atlikto kadastrinių žemės sklypo matavimų duomenų teisingumo atsakovė neginčijo, o prieš pradedant teisminį ginčą, buvęs žemės sklypo bendrasavininkas, trečiasis asmuo R. B. per advokatą kreipėsi į atsakovę raštu dėl sutikimo patikslintus žemės sklypo kadastrinius duomenis įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centras davimo, tačiau atsakovės atsakymo raštu į tokį prašymą negavo (7-8 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad esant bendrajai dalinei nuosavybei, susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai - bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai).
Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Bylą nagrinėjantis teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnyje.
Nagrinėjamoje byloje yra būtina taikyti specialųjį įstatymą - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu specialiu įstatymu, nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (2 str. 4 d.). Nuostatų 22 punktas nustato, kad žemės plotai, kuriuos skiria viešieji ir vidaus keliai, gatvės, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau tai nereiškia bendraturčių dalių atidalinimo, nes abiejuose sklypuose lieka jų valdomos nuosavybės dalys. Pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du žemės sklypai Nr. 359-1 ir Nr. 359-2, kuriuos skiria vietinės reikšmės kelias, netinkamai taikė bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo institutą.
CK 4.75 straipsnio nuostatos numato bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdus ir kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė remiasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktu, kuris nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Šių taisyklių 29.8.4, 29.8.5. punktuose nustatyta, kad paženklinimo-parodymo akto ketvirtame punkte įrašomi kviestiniai asmenys, jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu, nurodydami datą; penktame punkte nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra; kai su nustatyta riba kviestieji asmenys nesutinka ir atsisako pasirašyti, kadastrinius matavimus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo motyvus ir pasirašo. 2012-10-09 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto penktame punkte nurodyta, kad bendrasavininkė I. M. K. atsisakė pasirašyti šį aktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino reikalavimą ieškovės teisių pažeidimo aspektu. Ieškovė galimai siekė sklypų atidalijimo ir atskirų dalių įregistravimo, o ne bendraturčių valdomo žemės sklypo išorinių ribų ir kadastrinių duomenų patikslinimo. Konkrečioje situacijoje būtina įvertinti ir tai, kad bendraturčiams geruoju nenustačius žemės sklypo padalinimo (naudojimo tvarkos) būdo, atskirų sklypų suformavimas be šalių pateiktų projektų, neišsprendus ginčo teismine tvarka yra negalimas. Kadastrinių duomenų t.y. išorinių bendrai valdomo sklypo ribų, pravažiavimo ribų tikslinimas ir teismo leidimas be bendraturčio sutikimo šias išorines ribas tikslinti, yra ginčas susijęs su savininko teisių pažeidimu CK 1.138 straipsnio taikymo prasme.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai nėra ginčo sklypo pasidalinę (CK 4.75 str.), atsakovei nesutinkant ir neišsprendus tokio pobūdžio ginčo, galimas tik sklypo išorinių ribų kadastrinių duomenų ir per žemės sklypą einančio pravažiavimo ribų patikslinimas. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies, CK 1.138 straipsnio pagrindu pareikšto civilinio teisinio ginčo ribose.
Pripažįstant ieškovės teisę įregistruoti naujus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, ir leidžiant ieškovei be bendraturtės sutikimo patikslinti išorinius kadastrinius matavimus, negali būti pagrindu įpareigoti bendraturtę apmokėti ieškovės interesais atliekamą kadastrinių matavimų tikslinimą ir įpareigoti bendraturtę leisti padalinti sklypus. Kadastrinių matavimų tikslinimas buvo svarbus ir būtinas ieškovei, todėl šalims nesusitarus kitaip, kadastrinių matavimų išlaidos tenka šias paslaugas užsakiusiam asmeniui. Pažymėtina, kad bendraturčiai turi solidarią prievolę naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant tuo atveju, kai prievolė yra būtina bendraturčiams, o ne tada, kai jos reikia išimtinai vieno bendraturčio interesams tenkinti.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, patikslina tenkintino reikalavimo apimtį, priteisia ieškovei bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas, o dalyje, dėl išlaidų už žemės kadastrinių matavimo bylų parengimą, ieškinį atmeta.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip. Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti I. D. teisę, neturint bendraturtės I. M. K. sutikimo, patikslinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorinių ribų ir per sklypą einančio pravažiavimo kadastro duomenis ir šiuos patikslintus kadastro duomenis įregistruoti Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“.
Priteisti iš atsakovės I. M. K. 216 Lt bylinėjimosi, 1000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei I. D. ir 19,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 192 Lt atstovavimo išlaidų apeliacijoje.