Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G.G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas: 19.23 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, o 19.40 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, kol jo vairuojama transporto priemonė 2024 m. balandžio 13 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsitrenkusi į kitą automobilį, nuvažiavo į griovį.

VĮ ,,Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilis VW GOLF, Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G. (1 t., b. l. 42).

VšĮ EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,VW GOLF TDI“,variklio darbinis tūris 1896 cm³, kuras – dyzelis, 2024 m. balandžio mėnesio kaina su PVM – 1160 Eur (1 t., b. l. 44).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo G. G., liudytojų V. A., A. V. ir O. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas su priedais, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad G. G. 2024 m. balandžio 13 d. prieš 19 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol įvyko eismo įvykis, nes jo vairuotas automobilis susidūrė su V. A. vairuotu automobiliu. Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patikrino G. G. neblaivumą ir jam 19.23 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, o 19.40 val. – 1,83 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes G. G., kaip vairuotojui, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o BK 281 straipsnyje numatyti padariniai nekilo, t. y. eismo įvykio metu kiti žmonės, išskyrus patį kaltinamąjį, nebuvo sužaloti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-380/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-888/2023).

Kaltinamasis G. G. šioje byloje siekia būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės O. G. atsakomybei. Šiuo atveju G. G. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, gailisi ją padaręs. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. G. 2021–2023 m. 9 kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–125) ir visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimu: 6 kartus baustas už greičio viršijimą, taip pat 3 kartus už kitokio pobūdžio KET pažeidimus. Taigi nors kaltinamasis yra neįgalus (jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, įskaitant du nepilnamečius vaikus, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau jį neigiamai apibūdina administracinių nusižengimų, susijusių su KET nesilaikymu, darymas. Pažymėtina, kad nors visos G.G. skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau per paskutinius metus iki nusikaltimo padarymo jis padarė 3 iš 9 nurodytų administracinių nusižengimų. Tai neabejotinai neleidžia jo apibūdinti kaip pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Šiuo atveju kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Kaltinamojo nurodyti asmeniniai pergyvenimai sužinojus liūdną žinią apie artimojo ligą, dėl kurių jis vartojo alkoholį ir netrukus po to vairavo, niekaip nepateisina jo elgesio. Kaltinamasis ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį, nes susidūrė su kitu automobiliu, kurį vairavo liudytojas V. A., kuris parodė, kad važiuodamas pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį pilkos spalvos GOLF automobilį, kuris pavojingai manevravo po kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą tiesiai į jį, po to grįždamas į savo eismo juostą ir tada vėl išvažiuodamas į jo eismo juostą. Nors šis vairuotojas pristabdė bandydamas išvengti susidūrimo su GOLF automobiliu, tačiau GOLF automobilis susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, o jo stipriai sudaužytas automobilis liko stovėti ant kelio. Nors nėra abejonių, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo šiek tiek sužalotas, tačiau jis buvo sąmoningas, prašė įvykio vietoje buvusio „Subaru“ keleivio, kurį pažinojo, jo pagailėti, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona, kuriai jis iš karto paskambino ir kuri atvyko į eismo įvykio vietą. Sutuoktinei paneigus vairavimo faktą, G. G. nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis, kuris pasišalino ieškoti pagalbos, po to pats kaltinamasis pasišalino iš ligoninės, į kurią jis buvo nuvežtas, o namuose rastas kaltinamojo brolis su juo bendravusiems policijos pareigūnams bandė patvirtinti vieną iš pirminių kaltinamojo versijų, kad tai jis vairavo ir išėjo iš įvykio vietos ieškoti pagalbos. Nors kaltinamasis nurodo to nepamenantis, nes eismo įvykio metu buvo sužalota galva, tačiau tokios jo versijos rodo buvusį jo pirminį siekį suklaidinti dėl to, kas vairavo automobilį, ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis jau pripažino kaltę ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kaltinamasis turi teisę vairuoti jau (duomenys neskelbtini) metus, pagal savo amžių ((duomenys neskelbtini) m.) ir patirtį yra visiškai savarankiška bei susiformavusi asmenybė su didele gyvenimiška ir vairavimo patirtimi, t. y. šiuo atveju G. G. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, todėl kito asmens įtaka tokiam asmeniui būtų minimali. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, susijusias su G. G. asmenybe, jo padaryta veika ir elgesiu po veikos padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to kaltinamojo pasirinktos sutuoktinės, kaip laiduotoju siekiančio tapti asmens, asmenybė plačiau nevertintina, o spręstina dėl kaltinamajam skirtinos bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo teigimu, jis atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, atsiprašė kitų eismo įvykio dalyvių, yra tik iš dalies darbingas. Taip pat teismas atsižvelgia į G. G. asmenybę, tai, kad jis vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, praeityje neteistas, tačiau iki aptariamo KET pažeidimo buvo daug kartų baustas administracine tvarka, jo 2021–2023 metais padarytų KET pažeidimų pobūdį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmę, kuri nedaug viršija minimalią 50 MGL (2500 Eur) baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į baudos dydį, kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas, pareigą išlaikyti šeimą, nustatytinas 20 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023).

Kaip jau minėta, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas 1,75 promilių girtumas), sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik pats ir susižalojo, tačiau pagal liudytojo parodymus vairavo labai pavojingai, ne kartą išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamasis suvokė, jog vairuoja neblaivus netrukus po to, kai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, ir turėjo gerai suprasti, jog kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis per paskutinius 3 metus 9 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Nors, kaip paaiškino kaltinamasis, specialioji teisė jam reikalinga dėl darbo pobūdžio ir šeiminių aplinkybių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltinamasis, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo būtent jis pats ir yra kaltas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.

Skiriama poveikio priemonė neišvengiamai sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji skirta atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti itin švelnią, pavyzdžiui, minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Specialiosios teisės atėmimas 2 metams nagrinėjamu atveju nelaikytina neproporcinga, varžančia nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju G. G. vairavo savo mamai priklausantį automobilį, kuris po eismo įvykio yra apgadintas. Dėl to patį turtą konfiskuoti nėra pagrindo ir būtų netikslinga, tačiau tokiu atveju konfiskuotina vairuoto automobilio vertė, kuri pagal VšĮ EMPREKIS pažymą nusikaltimo padarymo metu buvo 1160 Eur. Automobilis ir jo registracijos liudijimas grąžintini savininkei V. G..

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G.G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant G.G. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog G. G. paskirtą baudą per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, G. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1160 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt eurų).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje saugomą jo registracijos liudijimą grąžinti V. G..

G.G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.