- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2368-419/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00093-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ " Turto bankas ", Nacionalinė Žemės tarnybą prie ŽŪM Šalčininkų skyrius, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 2.3.3.1Giminystė ir svainystė
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. G. pareiškimą dėl giminystės ryšio nustatymo bei palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja H. G., patikslinusi pareiškimą prašė:
1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G. ir J. O. yra pusseserės;
1.2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G. priėmė savo pusseserės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
3. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į H. G. pareiškimą, kuriuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Pareiškėja H. G. teismo posėdyje paaiškino, kad J. O. yra jos pusseserė. Jų abiejų tėvai buvo broliai. Iki pat jos mirties palaikė artimus santykius su pussesere. Dažnai padėdavo jai ir namuose, ir kai produktų reikėdavo atvežti, ir slaugant jos neįgalų sūnų. Padėjo jai po vyro mirties. Jis mirė seniai, gal prieš 15 metų. Pusseserė prieš du metus susirgo (duomenys neskelbtini), kai ji gydėsi ligoninėje, prižiūrėjo jos neįgalų sūnų. J. O. sūnus mirė keletas dienų po jos mirties. Organizavo jų laidotuves. J. O. vardu registruoti pastatai, žemės sklypai. Po jos mirties tarėsi su jos žemės nuomininkais dėl tolesnės nuomos. Bandė kreiptis į notarą, teikė dokumentus, tačiau notarė pastebėjo, kad dokumentuose yra skirtingai nurodytos jų tėvų pavardės. Visus dokumentus tvarkė dukra, tad oficialiai palikimas notariškai nebuvo įformintas. Kitų giminaičių, pretenduojančių į J. O. palikimą nėra.
5. Liudytojas V. C. parodė, kad pažįsta pareiškėją H. G.. Nuomojosi J. O. žemę ir ją apdirbinėjo. Gyvena netoli J. O.. Kol ji buvo gyva, dažnai matė H. G., kai ji atvažiuodavo pas J. O.. Pastaroji sakė, kad H. G. jos pusseserė. Kai mirė J. O., visus jos žemės nuomos reikalus tvarko su H. G.. Ten yra gyvenamasis namas, tvartai. Name niekas negyvena. Kartu su H. G. ruošė namą žiemai, nupylė vandenį. Niekas daugiau nesidomėjo J. O. palikimu, kitų pas ją atvažiuojančių giminių nematė.
6. Liudytoja R. G. parodė, kad pareiškėja H. G. yra jos mama. Gyvena kartu su motina, su J. O. šeima artimai bendravo. J. O. yra jos krikštamotė ir mamos pusseserė. J. O. buvo vienturtė dukra. Ji turėjo neįgalų sūnų. 2018 metais J. O. susirgo (duomenys neskelbtini). Jos sūnus V. O. kreipėsi į juos pagalbos. Kol J. O. gulėjo ligoninėje, padėjo V. O. tvarkytis. Vėliau pablogėjo V. O. sveikata. Po kurio laiko seniūnas informavo juos, kad J. O. ir V. O. abu paguldyti į slaugos ligoninę. Jų abiejų sveikatos būklė buvo labai prasta. J. O. mirė (duomenys neskelbtini), o V. O. mirė (duomenys neskelbtini). Kartu su mama organizavo jų abiejų laidotuves. Vėliau mamos vardu kreipėsi į notarą, apdraudė J. O. namą, mokėjo už elektrą. Bendravo su seniūnija dėl mokėjimo už atliekų išvežimą. Su kaimynu V. C. susitarė, kad padėtų tvarkyti J. O. žemę. Šiuo metu jis padeda, rudenį sutvarkė vandens tiekimo sistemą J. O. name. Niekas į J. O. palikimą nepretenduoja.
7. Liudytojas J. C. parodė, kad H. G. pažįsta kaip J. O. giminaitę. Pastaroji buvo jo kaimynė. Padėdavo dirbti jos žemę. Mirus J. O., jos turtą prižiūri H. G.. Niekas kitas J. O. turtu nesidomėjo. H. G. sodino daržus prie J. O. namo, padėjo dirbti žemę. Suprato, kad dabar J. O. namų valdoje šeimininkauja H. G..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl giminystės santykių nustatymo
8. Iš pareiškėjos H. G. (iki santuokos D.) gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvai yra S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D. (vėliau S.). J. O. (iki santuokos D.) gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvai yra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K.. Vilniaus arkivyskupijos Eišiškių Kristaus žengimo į dangų parapijos 2020-07-10 išduotos pažymos Nr. 24 ir 25 patvirtina, kad S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. K. ir A. K..
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalimi, giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.
10. Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.) (CK 3.133 straipsnis).
11. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų H. G. ir J. O. yra kilusios iš bendrų protėvių, t. y. P. K. ir A. K.. Pastarųjų sūnus S. D. yra pareiškėjos H. G. tėvas, o jo brolis V. D. yra J. O. tėvas. Netikslumai pareiškėjos tėvo S. D. ir jo brolio V. D. pavardžių rašyboje nepaneigia jų giminystės ryšio, kadangi yra neginčijamai įrodyta, kad jų tėvai yra tie patys asmenys – P. K. ir A. K.. Taigi sprendžiant iš pateiktų dokumentų prieinama išvados, kad H. G. ir J. O. yra giminės pagal šoninę giminystės liniją, jos yra pusseserės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patenkinti pirmą pareiškimo reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G. ir J. O. yra pusseserės.
Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo
12. CK 3.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais.
13. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
14. Nustačius, kad H. G. yra J. O. pusseserė ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, prieinama išvados, kad H. G. yra J. O. šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą.
15. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
16. Pareiškėja H. G. paaiškino, kad J. O. artimesnių už ją giminių neturėjo. Jos vyras ir vienturtis sūnus mirė, anūkų J. O. neturėjo, pati buvo vienturtė duktė savo tėvų šeimoje. Liudytojai V. C. ir J. C., kurie nuomojasi J. O. žemės sklypus, paliudijo, kad jokių giminių apart H. G. pas J. O. niekada nematė. Taigi pripažintina, kad J. O. pirmesnės eilės įpėdinių nėra, vadinasi H. G., būdama šeštos eilės įpėdinė gali paveldėti J. O. turtą.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos H. G. pusseserė J. O. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė J. O. sūnus V. O.. J. O. vardu registruota nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2020-04-26 H. G. dukra R. G. vienerių metų laikotarpiui apdraudė (duomenys neskelbtini), esančius ir J. O. priklausančius pastatus. 2021-04-26 nurodytas turtas apdraustas dar vieneriems metams. R. G. mokėjo už (duomenys neskelbtini) esančiam turtui tiektą elektros energiją 2020 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. 2021-01-06 R. G. elektroniniu laišku teiravosi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dėl komunalinių atliekų išvežimo ir apmokėjimo tvarkos. Iš 2020-12-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8783-604/2020 matyti, kad 2020-05-14 R. G. elektroniniu laišku teiravosi Šalčininkų rajono 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės kokius dokumentus ir kaip reikėtų pateikti norint priimti J. O. palikimą.
18. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
19. Iš bylos medžiagos, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja H. G. po savo pusseserės J. O. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant priimti pusseserės palikimą. Jos pavedimu dukra R. G. apdraudė velionės namą, mokėjo už namui tiekiamą elektros energiją, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo priėmimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi pareiškėja turėjo asmeniškai arba per įgaliotą atstovą kreiptis į notarą, tačiau tai padaryta nebuvo. Niekas kitas palikimo po J. O. mirties nepriėmė, J. O. žemės sklypus nuomojantys V. C. ir J. C., teisme apklausti liudytojais parodė, kad mirus J. O., dėl jos žemės tolesnės nuomos tarėsi su H. G., matė ją besitvarkančią prie J. O. namo, taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad H. G. priėmė visą pusseserės J. O. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo.
20. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G. priėmė savo pusseserės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 3.130 straipsnio 1 dalimi, 3.133 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) yra pusseserės.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo pusseserės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.