Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos H. G. skundą dėl notaro veiksmų,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

pareiškėja skundu prašo pripažinti notarės M. M. atsisakymą priimti H. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepagrįstu ir įpareigoti notarę M. M. priimti pareiškėjos H. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po J. O. mirties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. O. (a.k(duomenys neskelbtini) Pareiškėja, kuri yra mirusios J. O. giminaitė (pusseserė) ir šeštos eilės įpėdinė, nepraleisdama CK 5.50 str. nustatyto termino, kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarę M. M. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 2020-08-12 pareiškėjos atstovė gavo notarės raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo priimtas, nes pareiškėja nepristatė visų reikiamų giminystės ryšį įrodančių dokumentų su mirusiąja J. O.. Notarė nedetalizavo, kokių dokumentų trūksta bei kodėl iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti giminystės ryšio, jokių kitų dokumentų iš notarės pareiškėja nėra gavusi. Notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes iš pateiktų dokumentų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėją ir mirusią J. O. sieja giminystės ryšys. Pareiškėja yra šeštos eilės įpėdinė ir vienintelis asmuo, kuris kreipėsi į notarę dėl palikimo, atsiradusio po J. O. mirties, priėmimo (mirusios sūnus mirė (duomenys neskelbtini)mirties. Kaip matyti iš notarės pateikto 2020-08-12 rašto notarė tik formaliai nurodė, jog nepakanka dokumentų giminystės ryšiui įrodyti, tačiau nėra aišku kokių konkrečiai dokumentų, patvirtinančių asmenų giminystės ryšį, reikia, jog notarei būtų aišku, jog pareiškėją ir mirusią J. O. sieja giminystės ryšys. Pareiškėja pristatė notarei dokumentus apie save ir apie savo tėvus: santuokos liudijimas patvirtina jos pavardės pasikeitimą po santuokos iš „D.“ į „G.“, gimimo liudijimas patvirtina, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) ir jos tėvai yra S. D. ir M. D., pateikta Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjos tėvas yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pateiktas Vilniaus arkivyskupijos Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapijos liudijimas patvirtina, jog S. D., našlys, gimęs (duomenys neskelbtini) metais, P. (D.) ir A. K. sūnus, susituokė Eišiškių bažnyčioje su A. A. (pareiškėjos tėvas po sutuoktinės M. D. mirties vedė antrą kartą). Nurodyti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėja H. G. yra S. D., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, kurio tėvai yra P. (P.) D. ir A. K., dukra. Pareiškėja pristatė notarei dokumentus apie mirusią J. O. ir jos tėvus: pateiktas S. L. O. ir J. D. santuokos liudijimas patvirtina mirusios pavardės pasikeitimą iš „D.“ į „O.“, pateikta Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad J. O., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. D., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pateiktas J. D. gimimo liudijimas taip pat patvirtina, kad jos tėvai yra V. D. ir M. K., pateiktas Vilniaus arkivyskupijos Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapijos liudijimas patvirtina, jog V. (V.) D., gimęs (duomenys neskelbtini), P. (D.) ir A. K. sūnus, susituokė Eišiškių bažnyčioje su M. K.. Nurodyti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog J. O. yra V. (kituose dokumentuose V.) D., gimusio (duomenys neskelbtini), kurio tėvai yra P. (P.) D. ir A. K., dukra. Taigi iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog S. D., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir V. (kituose dokumentuose V.) D., gimusio (duomenys neskelbtini) buvo broliai, o jų tėvai – P. (P.) D. ir A. K.. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėja ir mirusi J. O. yra brolių dukros, t.y. pusseserės, ir pareiškėja yra šeštos eilės įpėdinė. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog notarei buvo pateikta pakankamai dokumentų ir duomenų, patvirtinančių pareiškėjos ir mirusios J. O. giminystės ryšį, o notarė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Notarė M. M. pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutinka. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusseserė J. O., a. k (duomenys neskelbtini) 2020-05-14 elektroniniu paštu į notarę kreipėsi ne pareiškėja H. H., o jos dukra R. G. ir teiravosi kokius dokumentus ir kaip reikėtų pateikti. H. G. iš viso niekada nesikreipė į notarę. 2020-05-27 R. G. buvo atsakyta, kad tam, kad priimti palikimą po savo pusseserės mirties, pati įpėdinė – H. G. turi atvykti iš anksto sutartu laiku pas notarą arba turi atvykti jos įgaliotas asmuo. Nei H. G., nei joks asmuo turintis įgaliojimą priimti palikimą H. G. vardu, niekada nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė, jokio pareiškimo nepateikė. Nuo 2020-05-14 buvo kontaktuojama su H. G. dukra, kuri periodiškai pasiskambindavo ir pasitikslindavo dėl trūkstamų dokumentų. Jai buvo paaiškinta, kad pagal gyventojų registro įrašus neįmanoma nustatyti, kad H. G. ir J. O. yra pusseserės. Iš bažnytinių dokumentų notaras negali pats savarankiškai tokių faktų konstatuoti. Tam reikalinga arba atlikti atitinkamus įrašus gyventojų registro tarnyboje, arba teisme nustatyti atitinkamą juridinį faktą. 2020-07-21 į notarę kreipėsi advokatė L. S.. Jos laiškas gautas jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui (terminas baigėsi 2020-06-28). Laiške teigiama, kad „po palikėjos J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties per įstatyme nustatytą terminą, klientė H. G. kreipėsi į Jūsų notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kaip šeštosios eilės įpėdinė. Klientei buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.“ Pažymėtina ir tai, kad 2020-08-04 buvo gautas elektroninis laiškas iš advokatės L. S., kuriame kaip priedai pridėti išrašai iš bažnytinių knygų. Šie dokumentai būtų pagrindas arba atlikti atitinkamus įrašus gyventojų registro tarnyboje, arba teisme nustatyti atitinkamą juridinį faktą ir leidžiantis teigti, kad pareiškėja ir mirusioji buvo pusseserės. Pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nėra, nes pareiškėja niekada nei pati asmeniškai, nei per tinkamai įgaliotus atstovus nėra pateikusi prašymo priimti palikimą.

Pareiškėja, notarė apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusseserė J. O.. 2020-08-12 gautas Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės M. M. raštas, kuriame nurodoma, kad iš H. G. nebuvo priimtas pareiškimas apie palikimo priėmimą po J. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja nepristatė visų reikiamų giminystės ryšį su mirusiąja J. O. įrodančių dokumentų.

Pagal Notariato įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, vienas iš kurių yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas.

Pareiškėja skundžia 2020-08-12 Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro išduotą raštą Nr. 54, tačiau iš šio dokumento turinio akivaizdžiai matyti, jog notarės pateiktas raštas yra tik informacinio pobūdžio, t. y. atsakymą pasirašiusi notarė M. M. pateikė informaciją, kad iš pareiškėjos nebuvo priimtas pareiškimas apie palikimo priėmimą, nes pareiškėja nepristatė visų reikiamų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su mirusiąja J. O.. Šio rašto turinys akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo raštu notarė nepriėmė galutinio savo sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (atsisakyti išduoti pavedėjimo teisės liudijimą). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (pateikė visus mirusiosios turto nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, nustatė nekilnojamojo turto teisinį statusą, užsakė duomenų tikslinimą iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo, sumokėjo nustatytą įkainį, susitarė konkrečia datą ir laiką pas notarą dėl notarinio veiksmo atlikimo) ir, kad notaras atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Kaip matyti, pareiškėja norėdama priimti palikimą, kaip giminystės ryšio su palikėja įrodymus teikia išrašus iš bažnytinių knygų. Šiaus dokumetais dokumentais notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą remtis negali.

Taigi, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgadamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas vertina, kad nustatęs, kad pareiškėjos dokumentai negali būti pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, yra keliantys pagrįstų abejonių dėl giminystės ryšio nustatymo, notarė turėjo pagrindą abejoti, jog pareiškėja yra palikėjos įpėdinė, dėl to visiškai pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Pažymėtina tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 511 straipsniu, 513 straipsniu,

Nutaria:

Pareiškėjos H. G. skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.