Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje bei nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė pakeista griežtesne – laisvės atėmimo bausme – bei dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2019-01-27 20.52 val. iki 2019-01-29 14.12 val. išbūtas laikas (dvi dienos).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiosios H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, V. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios H. Š. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nustatyta panaikinti.

Priimtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl 119,31 Eur žalos atlyginimo už H. Š. gydymą ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent jis:

2019-01-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,58 promilės), (duomenys neskelbtini), H. Š. buto kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo, o šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė H. Š. poodines kraujosruvas veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimus veide, kakle, nosikaulių lūžį, kas dėl nosies lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. L. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent jis:

2019-01-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (0,58 promilės), (duomenys neskelbtini), H. Š. buto kambaryje, grasino nužudyti nukentėjusiąją H. Š., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo sakydamas: ,,Jeigu rėksi, paimsiu peilį, užmušiu, papjausiu, nušausiu“, po to šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiais veiksmais ir būdu grasino nužudyti H. Š., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), radęs 1 vnt. 5,6 mm kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo (22LR) šovinį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jį neteisėtai laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-27, kai reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai. Be to, nuo 2014-07-01, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) 12 vnt. šaudmenų, t. y. 10 vnt. 9 mm kalibro pistoletinių dujinių šovinių, 1 vnt. 315-o kalibro pistoletinį garsinį šovinį, 1 vnt. 9 mm kalibro revolverinį garsinį šovinį, kol 2019-01-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

12. Apeliaciniame skunde V. L. prašo pripažinti, jog jis nesunkiai sutrikdė H. Š. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis) gindamasis nuo jos, t.y. neperžengdamas būtinosios ginties ribų, bei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis šios veikos nepadarė. Nurodo, jog ne jis, o H. Š. puolė jį su peiliu, o jis, gindamasis nuo pavojaus sveikatai ar net gyvybei, peilį atėmė ir ranka du kartus sudavė jai į veidą, tačiau neigia sudavęs dešimt smūgių, ją smaugęs dėjęs plastikinį maišelį ant galvos, surišęs rankas bei grasinęs nužudyti. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai pirmenybę teikė bei apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik H. Š. parodymais.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl minėtų nusikalstamų veikų, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

14. Pirmosios instancijos teismas V. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindė teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie sutapo tarpusavyje ir papildė vieni kitus – nukentėjusiosios H. Š. ir liudytojo J. S. (J. S.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokolu-pareiškimu, specialisto išvada Nr. G 335/2019(01), 2019-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, 2019-01-28 ir 2019-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, 2019-04-03 ir 2019-04-15 daiktų apžiūros protokolais.

15. Nukentėjusiosioji H. Š., BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdyje pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60-61, 67-69), juos patvirtino (t. 1, b. l. 167-172). H. Š. parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kilus žodiniui konfliktui, V. L. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę po akimi, tada sugriebė ranka jai už plaukų ir nutempė ją ant sofos. Jai gulint ant sofos, ant kairiojo šono, sudavė jai dar du kartus į veidą, vieną kartą pataikė tiesiai į nosį, o kitą - į lūpą, po to paėmė savo šaliką ir, keletą kartų apvyniojęs jai apie kaklą, tempė už abiejų šaliko galų, tokiu būdu ją smaugė. Po to V. L. uždėjo jai ant galvos baltos spalvos plastikinį maišelį, maišą užrišo jai po kaklu, šiukšlių maišu surišo rankas, o jai pradėjus priešintis stipriau ir atstūmus jį nuo savęs, abu atsidūrė laiptinėje, tačiau nenorėjo jos paleisti ir bandė įtempti atgal į butą. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, pasisakytina, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. H. Š. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie H. Š. padarytų sužalojimų lokalizaciją, kiekį bei padarymo laiką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 335/2019(01) nurodyta, kad remiantis H. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog: 1. H. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimai veide ir kakle, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); 2. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2019-01-27; 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9-iais trauminiais poveikiais; 4. Sužalojimai dėl nosies lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 5. Labai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji jautė skausmą (t 1, b. l. 71-72). Savo sumušimo faktą nukentėjusioji patvirtino iš karto po įvykio (2019-01-27 22.51 – 23.00 val.) kreipdamasi su pareiškimu į policiją (t. 1, b. l. 5-7), kur nurodė, kad 2019-01-27 apie 19.00 val. jos bute V. L., apvyniojęs jai apie kaklą medžiaginį šaliką, abiem rankom traukdamas šaliko galus į save, ją smaugė, sudavė ne mažiau nei tris smūgius rankomis jai į veido sritį, vėliau uždėjo plastikinį maišą ant galvos. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojas J. S., kuris teisme parodė, kad įvykio dieną, apie 19 val., lipdamas į antrą aukštą pamatė, kad ant H. Š. galvos buvo uždėtas baltos spalvos maišas, aplink kaklą apvyniotas šalikas, rankos surištos virve, o kaltinamasis tuo metu už šaliko tempė nukentėjusiąją į butą (t. 1, b. l. 179-187). Šiuos liudytojo, o taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2019-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad H. Š. bute įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišelis su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI geltoname fone (t. 1, b. l. 14-18) ir 2019-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė šaliką (t. 1, b. l. 29-30) bei 2019-04-03 daiktų (šaliko) apžiūros (t. 1, b. l. 31-33).

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nepagrįstas apelianto teiginys, jog apkaltinamasis nuosprendis iš esmės remiasi tik H. Š. parodymais. Pirmosios instancijos teismas V. L. kaltę pagrindė įvertinęs įrodymų visumą, kuriuos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad nuteistojo pateikta versija, jog tai jam įvykio dieną H. Š. peiliu užsimojo į veidą, todėl jis viena ranka nutvėrė jos ranką su peiliu, o kitos savo rankos delnu (atbuline puse) porą kartų sudavė jai į veidą, yra nepagrįsta ir vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo

17. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, teigia, kad šios nusikalstamos veikos nepadarė - peilio neturėjo ir nukentėjusiajai negrasino ją nužudyti, tai H. Š. puolė jį su peiliu, o jis tik gynėsi.

18. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti ir paneigiami nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, H. Š. 2019-01-27 protokolu-pareiškimu, taip pat liudytojo J. S. teismo posėdyje duotais parodymais bei 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir 2019-04-15 daiktų apžiūros protokolais. Pirmosios instancijos teismas, V. L. pripažindamas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pagrįstai kartu su kitais byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais vadovavosi nukentėjusiosios parodymais. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą.

19. Nukentėjusiosioji H. Š., BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdyje pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60-61, 67-69), juos patvirtino (t. 1, b. l. 167-172). Nukentėjusioji teisme parodė, jog kaltinamasis, paėmęs šaliką ir jį apvyniojęs, pradėjo sakyti, kad pasmaugs. Tada surišo rankas, nutempė ant lovos ir ten sudavė per veidą. Buvo didelė mėlynė. Jis sakė, kad jei rėks ją nušaus. Uždėjęs maišą ant galvos, davė pačiupinėti peilį ir pasakė, kad papjaus. Apie tai, kad V. L. ją smaugė šaliku, surišo rankas, sudavė smūgius, tempė už plaukų, uždėjo maišą ant galvos ir paėmęs peilį grasino užmušti, papjauti, nušauti. nukentėjusioji parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi jie iš esmės nuoseklūs. Tai, jog V. L. grasino ją nužudyti H. Š. nurodė iš karto po įvykio (2019-01-27 22.51 – 23.00 val.) pareiškime policiai (t. 1, b. l. 5-7), t.y., kad 2019-01-27 apie 19.00 val. jos bute V. L., apvyniojęs jai apie kaklą medžiaginį šaliką, abiem rankom traukdamas šaliko galus į save, ją smaugė, sudavė ne mažiau nei tris smūgius rankomis jai į veido sritį, vėliau, paėmęs į ranką virtuvinį peilį ir uždėjęs plastikinį maišą ant galvos, grasino nužudyti, sakė, kad papjaus arba nušaus. Liudytojas J. S. teisme parodė, kad V. L. palto dešinėje kišenėje matė didelį peilį medine rankena (t. 1, b. l. 179-187). 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė peilį su medine rankena (t. 1, b. l. 21-22). 2019-04-15 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas peilis su medine rankena, apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra 31 cm ilgio, su medine 12 cm rankena, peilio geležtė - 19 cm, geležtė sidabrinės spalvos (t. 1, b. l. 23-24).

20. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma paneigia apelianto versiją, jog jis peilio neturėjo ir nukentėjusiajai negrasino ją nužudyti, tai H. Š. puolė jį su peiliu, o jis tik gynėsi, o atėmęs peilį numetė už lovos. Šios versijos nepatvirtina ir tai, kad liudytojas B. C. peilio pas jį nematė, o H. Š. parodė, kad peilį rado savo bute už lovos atlošo, kas kaip tik ir patvirtina jo žodžius. Kaip jau minėta aukščiau, liudytojas J. S. nurodė matęs V. L. palto dešinėje kišenėje matė didelį peilį medine rankena, tačiau liudytojas B. C. jo galėjo ir nematyti, nes, kaip nustatyta byloje, šis liudytojas į laiptinę atėjo vėliau ir apklausiamas teisme nurodė, kad V. L. stovėjo nugara į jį. Tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš liudytojo J. S. parodymų matyti, kad iš V. L. H. Š. iš laiptinės įsitempė atgal į butą. J. S. parodė, kad jis liko laikyti durų, kad nuteistasis jų neuždarytų ir matė, kaip V. L. šiuo peiliu nupjovė nuo H. Š. rankų virvę ir peilį išmetė (t. 1, b. l. 179-187).

21. Netikėti nukentėjusiosios H. Š. ir šių liudytojų duotais parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėtų pagrindą ar norėtų apkalbėti nuteistąjį, turėtų asmeninių nesutarimų su juo. Juolab, kad jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir patvirtina vieni kitus. V. L. apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų vertinimo aspektai bei kitos nurodytos aplinkybės nekeičia teismo išvados dėl jų patikimumo, nes jis grindžiamas ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o subjektyvia nuteistojo nuomone, todėl nelaikytina pagrįsta.

22. Nuosprendyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateikta jų analizė ir teisinis vertinimas, nurodyti argumentai, kuriais remiantis vienais įrodymais teismas tiki ir jais vadovaujasi spręsdamas dėl apelianto kaltės, t. y. padarytos išvados dėl nuteistojo V. L. kaltės padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą abejonių nekelia.

23. Apibendrintai įvertindama bylos medžiagą ir apeliaciniame skunde pateiktus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai jungiasi į nuoseklią ir chronologišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad V. L. padarė jam inkriminuojamas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jis pagrįstai už tai nuteistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.