- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 1-977-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03828-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- H. Š.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L. (V. L.), gimęs 1934 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, našlys, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-01-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,58 promilės), (duomenys neskelbtini), H. Š. buto kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo, o šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė H. Š. poodines kraujosruvas veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimus veide, kakle, nosikaulių lūžį, kas dėl nosies lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat V. L. grasino nužudyti žmogų, o būtent jis:
2019-01-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (0,58 promilės), (duomenys neskelbtini), H. Š. buto kambaryje, grasino nužudyti nukentėjusiąją H. Š., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo sakydamas: ,,Jeigu rėksi, paimsiu peilį, užmušiu, papjausiu, nušausiu“, po to šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiais veiksmais ir būdu grasino nužudyti H. Š., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, V. L. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kalno g., Nemenčinėje, Vilniaus r., radęs 1 vnt. 5,6 mm kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo (22LR) šovinį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jį neteisėtai laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-27, kai reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai. Be to, nuo 2014-07-01, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo bute, (duomenys neskelbtini) 12 vnt. šaudmenų, t. y. 10 vnt. 9 mm kalibro pistoletinių dujinių šovinių, 1 vnt. 315-o kalibro pistoletinį garsinį šovinį, 1 vnt. 9 mm kalibro revolverinį garsinį šovinį, kol 2019-01-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. L. kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai; padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numatytą veiką prisipažino iš dalies, o savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad viskas įvyko sekmadienį, sausio 27 d. Apie 13 val. jam paskambino tolima giminaitė H. Š. ir paklausė, ką jis veikia. H. Š. jam pasakė, jog grįžo namo ir nežino, ką veikti. Jis jai pasiūlė susitikti. Po kelių valandų jis nuėjo į parduotuvę, nupirko pusės litro talpos butelį degtinės ir nuėjo pas H. Š.. Ji pasiūlė kavos ir arbatos, o jis išsiėmė butelį degtinės ir apie 14.00 - 15.00 val. jie pradėjo gerti. Gerdami kalbėjo, kad jie yra trečios kartos universitete, kurį lanko senyvo amžiaus žmonės. Jis H. Š. pasakė, kad jų kompanijoje kalba, kad ją (H. Š.) lanko daug vyrų. Ji atsakė, kad tai jos reikalas. Vėliau jiedu kalbėjo skirtingomis temomis. Sėdėjo jie iki 18 val. Išgėrė visą butelį degtinės ir H. Š. grįžo prie pokalbio apie tai, kad ji elgiasi nepadoriai. Jis pasakė, kad pasakė tai, ką girdėjo. Tuomet ji griebė peilį, kuriuo pjaustė dešrą ir užsimojo jam į veidą. Jis sugriebė jai už rankos ir peilis iškrito. Vėliau jis peilį numetė už lovos, tačiau H. Š. to nematė. Ji išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti. Tuo metu atbėgo du kaimynai ir iškvietė policiją bei greitąją. Iki to laiko, kol atvyko policija, jis nebėjo į jos namus. H. Š. grįžo į butą ir užsirakino. Paaiškino, jog jo šalikas buvo ant kėdutės, jam policija šaliko negrąžino, nes nerado, šalikas liko H. Š. bute. Jis nepripažįsta, jog smaugė H. Š. šaliku. Pripažįsta, kad tuo metu, kai H. Š. užsimojo peiliu, jis atbula ranka sudavė jai du kartus į veidą. Negali tiksliai pasakyti, į kurią veido dalį sudavė. Jo manymu, nuo jo suduotų smūgių H. Š. nosis negalėjo lūžti. Smūgiai buvo intensyvūs, stiprūs, bet abejoja, ar nosį sulaužyti galėjo. Nesutinka, kad smūgių buvo dešimt, tiek sužalojimų jis nepadarė. Iki jo atėjimo pas H. Š., jos nosis buvo sveika, ant veido mėlynių nebuvo, jis nežino, kas jai sulaužė nosį. Nepripažįsta, kad griebė H. Š. už plaukų ir tempė, šaliko nerišo ir nesmaugė, ant galvos maišelio nedėjo ir rankų nerišo, nei į kaklą, nei į krūtinę jai nesmūgiavo. Kol buvo pas H. Š. bute, jis nematė, kad ji griūtų. Tik du kartus jai trenkė į veidą ir ji išbėgo į koridorių. Koridoriuje buvo kaimynai J. S. ir B. C., jie ir iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją. J. S. matė jį (kaltinamąjį), tik apibūdino kitaip: pasakė, kad kaltinamasis buvo su paltu, nors jis (kaltinamasis) buvo su juoda striuke ir megztiniu. Kaimynas J. S. matė kišenėje peilį, kurį jis (kaltinamasis) atėmė iš H. Š. ir iš karto numetė už lovos. Nušauti ir nužudyti jis negrasino, jo šautuvas buvo seife. Po to atvažiavo policija, uždėjo jam antrankius, išmetė striukę, šaliko neatidavė. Kartu su policija jis nuvažiavo į savo namus. Policija paprašė parodyti ginklo dokumentus ir duoti seifo raktą. Policija išėmė iš seifo ginklą ir rado šovinius. Šovinius nupirkti jo prašė kaimynas, kuris po savaitės mirė. Buvo dešimt šovinių, kitus šovinius jis rado sąvartyne prie garažo. Tam, kad vaikai nepadarytų sau ko nors, jis šovinius padėjo į seifą. Pripažįsta, jog šovinius laikė be leidimo, norėjo juos įforminti kaip rastą istorinį radinį (b. l. 179-187).
Kaltinamasis V. L. kaltu padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Nors kaltinamasis dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numatytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, o savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, kaltinamojo kaltė dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodyta šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2019-01-27 apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), jos bute, V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apvyniojęs jai apie kaklą medžiaginį šaliką abiem rankom, traukdamas šaliko galus į save, ją smaugė, vėliau sudavė ne mažiau nei tris smūgius rankomis jai į veido sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą, vėliau, paėmęs į ranką virtuvinį peilį ir uždėjęs plastikinį maišą ant galvos, grasino nužudyti, sakė, kad papjaus arba nušaus (b. l. 5 -7);
- nukentėjusiosios H. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-61, 67-69) (teismo posėdyje pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu) ir teisme, kad daug metų pažįsta V. L.. Jis dažnai ją aplankydavo, jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jų nesieja jokie santykiai, jie yra tik geri pažįstami. Anksčiau jokių konfliktinių situacijų ar barnių nebuvo, santykiai buvo draugiški, prieš ją jis jokio smurto nenaudojo. 2019-01-27, apie 18.00 val., V. L. atėjo pas ją į svečius ir atsinešė butelį degtinės. Ji papjaustė užkandos, peilis buvo ant pjaustymo lentos. Jie kartu suvartojo alkoholį. Ji jautėsi gerai, apsvaigusi nebuvo. Apie 19.00 val., pokalbio metu, tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, V. L. pradėjo prie jos kabinėtis žodžiu, užgauliojo ir įžeidinėjo. Jis jai priekaištavo, kad pas ją, neva, vaikšto kažkokie vyrai. Ji gyvena vieno kambario bute, su V. L. gėrė kambaryje, ten ir prasidėjo žodinis konfliktas. Kambaryje ji sėdėjo ant kėdės, o V. L. sėdėjo jai iš dešinės ant sofos. Ant kėdės kabėjo striukė ir šalikas. Staiga V. L. pašoko iš savo vietos, prisiartino prie jos ir sudavė jai kumščiu, kokia ranka - nepamena, vieną kartą - į kairę veido pusę po akimi, tada sugriebė ranka jai už plaukų ir nutempė ją ant sofos. Jai gulint ant sofos, ant kairiojo šono, sudavė jai dar du kartus į veidą, vieną kartą pataikė tiesiai į nosį, o kitą - į lūpą. Po to, paėmė savo šaliką, šalikas - medžiaginis, tamsios spalvos. Jis keletą kartų apvyniojo šaliką jai apie kaklą, pradėjo tempti už abiejų šaliko galų, tokiu būdu ją smaugė. Ji tuo metu bandė jį nuo savęs atstumti, bet nesugebėjo, laikėsi abiem rankomis už šaliko, kad jos nepasmaugtų, priešinosi, o tuo metu V. L. tempė abu šaliko galus į save. Po to, V. L. uždėjo jai ant galvos baltos spalvos plastikinį maišelį, galimai, su užrašu „Maxima“, o gal ir kokio kito prekybos centro maišą, kurį užrišo jai po kaklu mazgu iš rankenėlių, sakydamas, kad paims peilį ir užmuš - t. y., papjaus, nušaus. Uždėjęs maišą ant galvos, dar davė pačiupinėti peilį ir pasakė, kad papjaus. Ji labai išsigando to grasinimo, bijojo dėl savo gyvybės, nes žinojo, kad V. L. turi leidimą ginklui ir ginklą. Ar turėjo jis ginklą su savimi konflikto metu, ji nežino. Po to, V. L. dar paėmė šiukšlių maišą, uždėjo jai ant rankų ir surišo maišu rankas. Ji visą laiką bandė priešintis, tačiau, jai nepavyko. Kai jai uždėjo ant galvos maišą ir surišo rankas, ji pradėjo priešintis stipriau, ir, kažkaip atstūmė jį nuo savęs, ir jie abu atsidūrė laiptinėje. Ji bandė kviestis pagalbos, bet negalėjo šaukti, kadangi kaklas buvo suspaustas. Staiga išgirdo kaimyną iš gretimo buto, jis rėkė ant V., klausė, ką jis daro. Ji kaimyno prašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Valentas tuo metu nenorėjo jos paleisti, bandė įtempti atgal į butą. Po to, atėjo dar vienas kaimynas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir grietoji medicininė pagalba. Kiek žino, peilis, kuriuo jai grasino V. L., yra jos, kada ir iš kur jis paėmė peilį, negali pasakyti, nematė. Kur Valentas padėjo peilį po to, kai atvyko policija, nežino, nematė, bet namuose jo neberado. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji papasakojo apie, Valentas buvo sulaikytas, o ji pati buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę. Kitą dieną ji rado peilį savo namuose už lovos atlošo ir paskambino tyrėjui (b. l. 167-172);
- liudytojo J. S. (J. S.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad įvykio dieną namo jis grįžo apie 19 val. Lipdamas į antrą aukštą jis pamatė, kad H. Š. galva apvyniota celofanu, ant galvos buvo uždėtas maišas, o aplink kaklą apvyniotas šalikas. Kaltinamasis tuo metu už šaliko tempė nukentėjusiąją į butą. Nukentėjusioji prašė pagalbos, jie abu buvo šiek tiek išgėrę. Kaltinamasis jam pasakė: „eikit sau, mes čia patys tvarką padarysime“. Kaltinamojo palto dešinėje kišenėje buvo didelis peilis medine rankena. Tuo metu kaltinamasis su peiliu nieko nedarė. Nukentėjusiosios rankos buvo surištos. Peilį jis matė prieš atvažiuojant policijai. Tuo metu nukentėjusioji buvo viduje. Kaip tik tuo metu jis (kaltinamasis) nuėjo ir nupjovė virvę, o peilį išmetė. Po to, buvo nuimtas maišas nuo galvos, bet jis to momento nematė, grasinimų taip pat negirdėjo. Jis nuėjo į savo butą ir pasakė sūnui kviesti policiją. Vėliau atėjo kaimynas Boleslovas. Bute buvo betvarkė, viskas suversta. Po 5-10 minučių atvyko policijos pareigūnai (b. l. 74, 179-187);
- liudytojo B. C. (B. C.) parodymais teisme, kad įvykio dieną jam į buto duris paskambino kaimynė, J. S. žmona, ir paprašė pagalbos. Kai jis atėjo, kaltinamasis stovėjo laiptinėje su paltu, o nukentėjusioji buvo bute. Bute šviesos nebuvo, todėl jis nematė, ką veikia nukentėjusioji – guli ar sėdi. Jis jokių veiksmų iš kaltinamojo pusės nematė. Laiptinėje dar buvo J. S., bet jis (B. C.) nepamena, ką tuo metu veikė J. S., pamena, kad kalbėjo, kodėl jie mušasi. Kai atvažiavo policija, jis nuėjo ir daugiau nieko nematė. Kitą dieną jis matė nukentėjusiąją su mėlyne (b. l. 179-187).
- 2019-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksuotas apžiūrimas objektas yra butas dviejų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo antrajame aukšte, jis - vieno kambario, pažymėtas numeriu 11. Į apžiūrimą objektą patenkama iš gatvės pusės, daugiabutis gyvenamasis namas pažymėtas Nr. 5, įėjimo į laiptinę durys - rudos spalvos su kodine spyna-užraktu (foto Nr. 1 ir Nr. 2). Laiptinės dešinėje - praėjimas į butą Nr. 7, pakilus pirma laiptų pakopa, laiptinės aikštelėje kairėje yra įėjimai į butus Nr. 8 ir Nr. 9 (foto Nr. 3 ir Nr. 4). Pakilus laiptais viena pakopa į viršų, laiptinės aikštelės dešinėje yra praėjimas į butą Nr. 10 (foto Nr. 5). Nuo buto, pažymėto numeriu 10, pakilus laiptais yra laiptinės aikštelė, kurios kairėje yra butas, pažymėtas numeriu 11, o tiesiai – butas, pažymėtas numeriu 12 (foto Nr. 6 ir Nr. 7). Apžiūrimo buto numeris - 11, įėjimo durys yra šviesiai rusvos spalvos, be matomų pažeidimų. Patekus į butą įeinama stačiakampio koridoriaus-prieškambario patalpa, kurios dešinėje yra medinė spinta, ant grindų mėtosi įvairių rūbų, kitų buitinių daiktų (foto Nr. 8 ir Nr. 9). Prieškambario kairėje yra praėjimas į gyvenamojo kambario patalpą, priešais įėjimą ant grindų guli baltos spalvos plastikinis maišelis su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI, geltoname fone (foto Nr. 10). Plastikinis maišelis paimamas ir supakuojamas į pakuotę Nr. 277914. Kambario dešinėje nuo įėjimo, prie sienos, stovi kampinė sofa-lova su patalyne ir kitais rūbais, priešais - medinis tamsiai rudos spalvos stalas, už stalo, dešinėje ir kairėje - dvi medinės kėdės. Prie sienos stovi rudos spalvos sekcija per visą sieną, ji sujungta su spinta, už sofos-lovos, dešinėje pusėje nuo lango ant sienos kaba televizorius (foto Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13). Kambaryje ant grindų mėtosi įvairūs rūbai, kiti namų apyvokos daiktai. Prieškambario dešinėje yra praėjimas į vonios patalpas, tiesiai matomas praėjimas į virtuvę (foto Nr. 14 ir Nr. 15). Apžiūrimose gyvenamosiose patalpose apšvietimo nėra. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų nenustatyta, nieko nepaimta, išskyrus plastikinį maišelį su užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI. Įėjimas į daugiabutį gyvenamąjį namą ir laiptinė nefilmuojama, laiptinėje įrengtas dirbtinis apšvietimas. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišelis su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI geltoname fone (b. l. 14-18);
- 2019-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė šaliką, kuriuo, kaip nurodė nukentėjusioji, ją smaugė kaltinamasis V. L.. Šalikas buvo supakuotas į pakuotę Nr. 458753 (b. l. 29-30);
- 2019-04-03 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas - šalikas. Užfiksuota, kad šalikas yra 125 cm ilgio, žalios – juodos – mėlynos – pilkos - raudonos spalvų horizontalių juostų rašto (daugiausia – žalios spalvos). Plotis 26 cm (b. l. 31-33);
- 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė peilį su medine rankena (b. l. 21-22);
- 2019-04-15 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėtas peilis su medine rankena, apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra 31 cm ilgio, su medine 12 cm rankena, peilio geležtė - 19 cm, geležtė sidabrinės spalvos (b. l. 23-24). 2019-04-15 peilis su medine rankena pagal pakvitavimą grąžintas H. Š. (b. l. 25);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 335/2019(01), kurioje nurodyta, kad remiantis H. Š., gim. 1950, apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog: 1. H. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimai veide ir kakle, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); 2. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2019-01-27; 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9-iais trauminiais poveikiais; 4. Sužalojimai dėl nosies lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 5. Labai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji jautė skausmą (b. l. 71-72);
- 2019-01-27 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis V. L. pateikė: 1. 10 vnt. šovinių su užrašu WADIE9mmP.A.CS ant tūtelių, pakuotė Nr./ 423974; 2. 3 vnt. šovinių, pakuotė Nr. 423973 (b. l. 36-37);
- 2019-02-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu kartu su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiuoju tyrėju J. B. apžiūrėta: apžiūrai pateikti 13 šovinių yra 4 rūšių: 10 pirmos rūšies šovinių sudėti į skaidraus plastiko maišelį, šie šoviniai susideda iš geltono metalo cilindrinės formos tūtelių su žiedinėmis įpjovomis, centrinio įskėlimo kapsulių, parako užtaiso, dirginančio poveikio medžiagos ir geltonos spalvos plastikinio kamščio. Šovinių ilgis 22 mm, tūtelių skersmuo 9,5 mm. Ant tūtelių yra žymenys WADIE 9 mm, P.A.CS. Apžiūrimas vienas antros rūšies šovinys susideda iš geltono metalo cilindrinės formos tūtelės su žiedine įpjova centrinio įskėlimo kapsulės parako užtaiso ir žalios spalvos plastiko kamščio, šovinio ilgis - 17 mm, tūtelės skersmuo - 8 mm. Ant tūtelės yra žyma - UMA 315 K. Apžiūrimas vienas trečios rūšies šovinys susideda iš rusvos spalvos metalines cilindrines formos tūtelės su atkraštėliu, centrinio įskėlimo kapsulės ir parako užtaiso. Šovinio tūtelės viršus uždarytas užspaudus „Žvaigždute“. Šovinio ilgis – 16 mm, tūtelės liemens skersmuo – 9,5 mm, atkraštėlio skersmuo - 10,6 mm. Ant tūtelės yra žyma – PTS9 mm Knall. Apžiūrimas vienas ketvirtos rūšies šovinys susideda iš geltono metalo cilindrines formos tūtelės su atkraštėliu ir žiedinio įskėlimo kapsulės, parako užtaiso ir pilkos spalvos neapvalkalinės kulkos su užapvalinta viršūnėle. Šovinio ilgis - 25,3 mm, tūtelės ilgis - 15,5 mm, tūtelės liemens skersmuo - 5,7 mm, atkraštėlio skersmuo - 7 mm, kulkos skersmuo - 5,7 mm. Ant tūtelės dugnelio įspausta raidė V. 2019-02-14 apžiūros protokole Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų ir sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas pateikė išvadą: apžiūrėti 10 vnt. pirmos rūšies šovinių yra 9 mm kalibro pistoletiniai dujiniai šoviniai, kurie yra šaudmenys. Apžiūrėtas vienas rūšies šovinys yra 315-o kalibro pistoletinis garsinis šovinys, kuris yra šaudmuo. Apžiūrėtas vienas trečios rūšies šovinys yra 9 mm kalibro revolverinis garsinis šovinys, kuris yra šaudmuo. Apžiūrėtas vienas ketvirtos rūšies šovinys yra 5,6 mm kalibro ilgasis žiedinio įskėlimo (22LR) šovinys, kuris yra šaudmuo (b. l. 39-42);
- 2019-01-27 alkotesterio parodymu kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2019-01-27 20.53 val. kaltinamajam V. L. alkotesteriu Alcotest 6810 nustatytas 0,58 prom. girtumas (b. l. 79).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą - sužalojimą ar susargdinimą žmogaus, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios H. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios H. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 60-61, 67-69), kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje, ir liudytojo J. S. parodymais, kuriuos papildo ir byloje esantys nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokolas-pareiškimas, 2019-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, 2019-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019-04-03 daiktų apžiūros protokolas, 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019-04-15 daiktų apžiūros protokolas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 335/2019(01). Nors nukentėjusiosios parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įžvelgiama neesminių prieštaravimų, tačiau, kaip nurodė teismo posėdyje nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei neprieštaraujantys kitiems aukščiau paminėtiems įrodymams. Teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertinti kritiškai, todėl remiasi priimdamas nuosprendį.
Kaltinamojo V. L. parodymai, kad jis konflikto metu atbula rankos dalimi sudavė H. Š. du kartus į veidą, o daugiau jokio smurto nenaudojo, nemano, kad nuo jo smūgių galėjo lūžti nosis, neatitinka teisme nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja kitiems teismo posėdyje ištirtiems įrodymams (nukentėjusiosios, liudytojo J. S. parodymams, specialisto išvadai ir kt.), todėl vertinami tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini.
Nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokole-pareiškime, kurį ji surašė iš karto po įvykio, t. y. 2019-01-27 22.51 – 23.00 val., nurodoma, kad 2019-01-27 apie 19.00 val., jos bute V. L., apvyniojęs jai apie kaklą medžiaginį šaliką abiem rankom, traukdamas šaliko galus į save ją smaugė, sudavė ne mažiau nei tris smūgius rankomis jai į veido sritį, vėliau uždėjo plastikinį maišą ant galvos (b. l. 5 -7). Nukentėjusioji H. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 60-61, 67-69) (parodymai teismo posėdyje pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu), ką patvirtino ir teisme (b. l. 167-172), kad apie 19.00 val., pokalbio metu, tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas; kambaryje ji sėdėjo ant kėdės, o V. L. sėdėjo jai iš dešinės ant sofos; ant kėdės kabėjo striukė ir šalikas; staiga V. L. pašoko iš savo vietos, prisiartino prie jos ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę po akimi, tada sugriebė ranka jai už plaukų ir nutempė ją ant sofos; jai gulint ant sofos, ant kairiojo šono, sudavė jai dar du kartus į veidą, vieną kartą pataikė tiesiai į nosį, o kitą - į lūpą; po to, paėmė savo šaliką, keletą kartų apvyniojo šaliką jai apie kaklą, pradėjo tempti už abiejų šaliko galų, tokiu būdu ją smaugė; po to, V. L. uždėjo jai ant galvos baltos spalvos plastikinį maišelį, maišą užrišo jai po kaklu; po to, V. L. dar paėmė šiukšlių maišą, uždėjo jai ant rankų ir surišo maišu rankas; kai jai uždėjo ant galvos maišą ir surišo rankas, ji pradėjo priešintis stipriau, ir, kažkaip atstūmė jį nuo savęs, ir jie abu atsidūrė laiptinėje; Valentas tuo metu nenorėjo jos paleisti, bandė įtempti atgal į butą. Liudytojo J. S. teismo posėdyje duoti parodymai, kad įvykio dieną, apie 19 val., lipdamas į antrą aukštą jis pamatė, kad H. Š. galva apvyniota celofanu, ant galvos buvo uždėtas maišas, o aplink kaklą apvyniotas šalikas, o kaltinamasis tuo metu už šaliko tempė nukentėjusiąją į butą; nukentėjusiosios rankos buvo surištos (b. l. 179-187), patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus. Nukentėjusiosios ir minėto liudytojo parodymus patvirtina ir 2019-01-28 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos adresu, įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišelis su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI geltoname fone (b. l. 14-18). Ši aplinkybė patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo J. S. parodymus, kad nukentėjusiajai ant galvos buvo uždėtas baltos spalvos plastikinis maišelis. Taip pat, 2019-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė šaliką, kuriuo, kaip nurodė nukentėjusioji, ją smaugė kaltinamasis V. L. (b. l. 29-30), o 2019-04-03 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – šalikas, 125 cm ilgio, žalios – juodos – mėlynos – pilkos - raudonos spalvų horizontalių juostų rašto (daugiausia – žalios spalvos), plotis 26 cm (b. l. 31-33). Nukentėjusioji ir pats kaltinamasis teisme patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika, t.y. jokių sužalojimo ant jos veido nebuvo.
Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. L. 2019-01-27 apie 19.00 val., Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinėje, Kardinolo H. R. G. g. 5-11, H. Š. buto kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą, o tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo, o šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė H. Š. poodines kraujosruvas veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimus veide, kakle, nosikaulių lūžį, kas dėl nosies lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 335/2019(01) nurodyta, kad remiantis H. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, H. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, kakle ir krūtinėje, odos nubrozdinimai veide ir kakle, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2019-01-27, mažiausiai 9-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai dėl nosies lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 71-72). Todėl darytina išvada, kad V. L. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nors kaltinamasis dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją kaltu neprisipažino, tačiau, kaip minėta, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios H. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais (b. l. 60-61, 67-69, 167-172), kuriuos dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją papildo ir byloje esantis nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokolas-pareiškimas, iš dalies - liudytojo J. S. teismo posėdyje duoti parodymai bei 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir 2019-04-15 daiktų apžiūros protokolas.
Kaltinamojo V. L. parodymai, kad jis nukentėjusiajai negrasino, neatitinka teisme nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja kitiems teismo posėdyje ištirtiems įrodymams, todėl vertinami taip pat tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini.
Nukentėjusiosios H. Š. 2019-01-27 protokole-pareiškime, kurį, kaip minėta, ji surašė iš karto po įvykio, t. y. 2019-01-27 22.51 – 23.00 val., nurodoma, kad 2019-01-27 apie 19.00 val., jos bute V. L., apvyniojęs jai apie kaklą medžiaginį šaliką abiem rankom, traukdamas šaliko galus į save, ją smaugė, sudavė ne mažiau nei tris smūgius rankomis jai į veido sritį, vėliau, paėmęs į ranką virtuvinį peilį ir uždėjęs plastikinį maišą ant galvos, grasino nužudyti, sakė, kad papjaus arba nušaus (b. l. 5 -7). Nukentėjusioji H. Š. parodė, kad 2019-01-27, apie 18.00 val., V. L. atėjo pas ją į svečius ir atsinešė butelį degtinės; ji papjaustė užkandos, peilis buvo ant pjaustymo lentos. Vėliau, apie 19.00 val. įvykus konfliktui ir V. L. pavartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jis paėmė savo šaliką, keletą kartų apvyniojo šaliką jai apie kaklą, pradėjo tempti už abiejų šaliko galų, tokiu būdu ją smaugė; po to, V. L. uždėjo jai ant galvos baltos spalvos plastikinį maišelį, maišą užrišo jai po kaklu mazgu iš rankenėlių, sakydamas, kad paims peilį ir užmuš - t. y., papjaus, nušaus; uždėjęs maišą ant galvos, dar davė pačiupinėti peilį ir pasakė, kad papjaus; ji labai išsigando to grasinimo, bijojo dėl savo gyvybės, nes žinojo, kad V. L. turi leidimą ginklui ir ginklą; kiek žino, peilis, kuriuo jai grasino V. L., yra jos, kada ir iš kur jis paėmė peilį, negali pasakyti, nematė; kur po to, kai atvyko policija, Valentas padėjo peilį, nežino, nematė, bet namuose jo neberado; kitą dieną ji rado peilį savo namuose už lovos atlošo ir paskambino tyrėjui (b. l. 60-61, 67-69, 167-172). Liudytojo J. S. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamojo palto dešinėje kišenėje buvo didelis peilis medine rankena (b. l. 179-187), patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis turėjo paėmęs peilį. 2019-01-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji H. Š. pateikė peilį su medine rankena (b. l. 21-22). 2019-04-15 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas peilis su medine rankena, apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra 31 cm ilgio, su medine 12 cm rankena, peilio geležtė - 19 cm, geležtė sidabrinės spalvos (b. l. 23-24).
Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, atsižvelgdamas į kitų byloje nustatytų aplinkybių visumą (tai, kad vyko konfliktas, buvo naudojamas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu), vadovaudamas nukentėjusiosios parodymais, kuriais neturi pagrindo netikėti, nes juos, kaip minėta, patvirtina ir papildo kita bylos medžiaga, daro išvadą, kad nustatyta, jog kaltinamasis 2019-01-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (0,58 promilės), Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinėje, Kardinolo H. R. G. g. 5-11, H. Š. buto kambaryje, grasino nužudyti nukentėjusiąją H. Š., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė sėdinčiai ant kėdės H. Š. į kairę veido pusę, po to ranka sugriebęs pastarąją už plaukų nutempė ant sofos, kur gulinčiai H. Š. dar du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė šaliką ir apvyniojęs jį aplink H. Š. kaklą smaugė, po to ant H. Š. galvos uždėjo plastikinį maišelį ir užrišo sakydamas: ,,Jeigu rėksi, paimsiu peilį, užmušiu, papjausiu, nušausiu“, po to šiukšlių maišu surišo H. Š. rankas. Nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę, ją pasivijo ir paėmęs už šaliko nutempė atgal į butą. Tokiais veiksmais ir būdu grasino nužudyti H. Š., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, juolab, kad nukentėjusioji žinojo, kad kaltinamasis turi leidimą ginklui ir laiko ginklą.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai iki įvykio nebuvo konfliktiški, todėl teigti, kad tokioje konfliktinėje situacijoje nukentėjusioji gali neadekvačiai vertinti situaciją ar apkalbėti kaltinamąjį, teismui pagrindo nėra.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Pažymėtina ir tai, kad grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan.
Teismo vertinimu, teisme nustatytos aplinkybės ir išsakytų grasinimų turinys, leidžia daryti neabejotiną išvadą buvus būtent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui ir suteikia pagrindą pastarojo veiksmus ir nukentėjusiajai išsakytas frazes, kurios, teismo manymu, yra itin emocionalios ir grasinančio bei bauginančio pobūdžio, laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 1 dalies prasme ir vertinti, kad kaltinamojo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jog jis, neturėdamas leidimo, laikė namuose šaudmenis, jo kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, patvirtina ir 2019-01-27 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis V. L. pateikė: 1. 10 vnt. šovinių su užrašu WADIE9mmP.A.CS ant tūtelių, pakuotė Nr./ 423974; 2. 3 vnt. šovinių, pakuotė Nr. 423973 (b. l. 36-37) bei 2019-02-14 apžiūros protokole Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų ir sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pateikta išvada, kad: apžiūrėti 10 vnt. pirmos rūšies šovinių yra 9 mm kalibro pistoletiniai dujiniai šoviniai, kurie yra šaudmenys; apžiūrėtas vienas antros rūšies šovinys yra 315-o kalibro pistoletinis garsinis šovinys, kuris yra šaudmuo; apžiūrėtas vienas trečios rūšies šovinys yra 9 mm kalibro revolverinis garsinis šovinys, kuris yra šaudmuo; apžiūrėtas vienas ketvirtos rūšies šovinys yra 5,6 mm kalibro ilgasis žiedinio įskėlimo (22LR) šovinys, kuris yra šaudmuo (b. l. 39-42).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kalno g., Nemenčinėje, Vilniaus r., radęs 1 vnt. 5,6 mm kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo (22LR) šovinį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jį neteisėtai laikė savo bute, adresu Pakrantės g. 6-12, Nemenčinėje, Vilniaus r. iki 2019-01-27, kai reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai. Be to, nuo 2014-07-01, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo bute, adresu Pakrantės g. 6-12, Nemenčinėje, Vilniaus r. 12 vnt. šaudmenų, t. y. 10 vnt. 9 mm kalibro pistoletinių dujinių šovinių, 1 vnt. 315-o kalibro pistoletinį garsinį šovinį, 1 vnt. 9 mm kalibro revolverinį garsinį šovinį, kol 2019-01-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė policijos pareigūnai, todėl kaltinamojo minėta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, ir jo kaltė įvykužius šį nusikaltimą – įrodyta.
Dėl bausmės
V. L. neteistas (b. l. 110), administracine tvarka nebaustas (b. l. 111), yra garbaus amžiaus pensininkas. Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių už šios veikos padarymą nėra. Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 79), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių (3 nusikaltimai), pavojingumo laipsnį, iš kurių du nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis) ir vienas - apysunkiams (BK 253 straipsnio 1 dalis), (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), motyvus ir tikslus (mažareikšmę dingstį), kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus mažesnes nei vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį bei artimesnę minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t.y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t.y. apėmimo būdu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė keistina griežtesne – laisvės su atėmimo bausme - bei dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o galutinė subendrinta bausmė V. L. skirtina - laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, kaip minėta, teisiamas pirmą kartą, yra garbaus amžiaus pensininkas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiosios H. Š. gyvenamojoje vietoje. Be to, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, skirtina V. L. baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios H. Š. arčiau nei 50 metrų atstumu.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 119,31 Eur sumai (b. l. 49-50) dėl nukentėjusiosios H. Š. gydymo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl H. Š. gydymo – 119,31 Eur, yra atlygintas kaltinamojo V. L. (b. l. 121-122) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė nuo civilinio ieškinio, todėl atsisakymas priimtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas (b. l. 128).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai išnagrinėti: 10 vnt. šovinių 9 mm P.A. CS; 1 vnt. šovinys 315 Blanc; 1 vnt. šovinys 9 mm R Blanc ir 1 vnt. šovinys 22 Long Rifl, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinis maišelis su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI geltoname (b. l. 19-20) fone ir šalikas (b. l. 34-35), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintini.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2019-01-27 20.52 val. iki 2019-01-29 14.12 val. išbūtas laikas (dvi dienos).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę pakeisti griežtesne – laisvės atėmimo bausme - bei dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę V. L. paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2019-01-27 20.52 val. iki 2019-01-29 14.12 val. išbūtą laiką (dvi dienas).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti nukentėjusiosios H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini),
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios H. Š. arčiau nei 50 metrų atstumu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 119,31 Eur žalos atlyginimo už H. Š. gydymą ir procesą šioje dalyje nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai išnagrinėti: 10 vnt. šovinių 9 mm P.A. CS; 1 vnt. šovinį 315 Blanc; 1 vnt. šovinį 9 mm R Blanc ir 1 vnt. šovinį 22 Long Rifl, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinį maišelį su raudonos spalvos užrašu CESTA MĖSOS GAMINIAI geltoname fone ir šaliką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.