Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-929/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-08-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
1-2447-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16087-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-929/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16087-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė susipažino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 31 d. teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio 2019 m. liepos 31 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 16 d., laikotarpyje nuo 11.25 val. iki 11.58 val., Vikingų g. 3A, Vilniuje, iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36, prekybos salėje iš įrankių skyriaus paėmė plytelių pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“ (prekės kodas – 000051561846), 228 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 228 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat, A. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 17 d., laikotarpyje nuo 09.59 val. iki 10.28 val., Vikingų g. 3A, Vilniuje, iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančios parduotuvės Nr. 36, prekybos salėje iš ekspozicijos stendo paėmė plytelių pjovimo įrankį – stakles „RUBI DU-200 EVO 55903“ (prekės kodas – 000051227844), 299 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 299 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šiuo atveju dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas ir kuriuo byla perduodama į teismą yra būtent prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam taip pat taikomi atitinkami reikalavimai.

Pažymėtina, kad su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, prokuroras į teismą kreipiasi antrą kartą. 2019 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pirmasis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl analogiškų A. K. nusikalstamų veikų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, buvo nutarta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi buvo nustatyti šie esminiai trūkumai: prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip abiejų A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemonę, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų buvo matyti, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam A. K., bet UAB (duomenys neskelbtini). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra nustatoma viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1 – 5 punktuose nurodytų aplinkybių. Tačiau tuo metu byloje nebuvo apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas bei minėtas juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą. Taip pat prie teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos nebuvo prijungtas prokuroro nutarimas, kuriuo buvo laikinai apribota UAB (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į jai nuosavybės teise priklausantį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nors prokuroro pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo nurodoma, kad toks nutarimas yra priimtas 2019 m. gegužės 9 d. Taip pat pažymėta, jog nesant pagrindo konfiskuoti automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) natūra, byloje gali kilti pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir spręsti klausimą dėl minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo A. K., tačiau jokie automobilio vertę pagrindžiantys dokumentai baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti, dėl ko nebuvo įmanoma nustatyti iš kaltinamojo išieškotiną pinigų sumą. Taip pat nutartyje buvo pažymėta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kaltinamajam skirtinos bausmės, turi būti nurodyta prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšis ir dydis, taip pat išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

Tačiau prokuroras, kreipdamasis į teismą su 2019 m. liepos 31 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pašalino tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. buvo apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. B., kuris patvirtino, kad jų įmonei priklauso automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turi teisę naudotis jų vadybininkas A. K. darbo reikalais. Jam A. K. dėl vagystės fakto nieko nepasakojo, apie tai, kad A. K. padarė vagystę, jis sužinojo tik tada, kai jam buvo pranešta dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Minėtas automobilis yra jų įmonės balanse, dokumentus gali pateikti elektroniniu būdu, minėto automobilio vertė yra 2425 Eur. Iš kitų su pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Jelizaveta Makajeva raštu kreipėsi į VšĮ „Emprekis“, prašydama pranešti, kokia yra automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, tačiau iš tolesnio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. VšĮ „Emprekis“ nurodė, kad pagal jiems pateiktus duomenis negali nustatyti šios transporto priemonės vertės, ir tai yra galutinis teismui pateiktas minėto susirašinėjimo įrašas. Tokiu būdu, teismui vis dar nėra pateikti jokie konkrečią automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę patvirtinantys dokumentai, nors, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. apklausos, jis nurodė automobilio vertę, bei nurodė galintis dokumentus apie minėtą automobilį pateikti elektroniniu būdu, tačiau jei šie dokumentai buvo gauti, teismui su bylos medžiaga jie nėra pateikti. Dėl šios priežasties, byloje kilus pagrindui (ypač atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. apklausą) taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir spręsti klausimą dėl minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo A. K., vis dar nėra aiški (pagrįsta) iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Darytina išvada, kad šio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatuoto trūkumo prokuroras nepašalino.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad prie teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos nebuvo prijungtas prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas, kuriuo buvo laikinai apribota UAB (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į jai nuosavybės teise priklausantį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Šis nutarimas prie bylos medžiagos vis dar nėra prijungtas, todėl darytina išvada, kad minėto trūkumo prokuroras taip pat neištaisė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje teismas vertino, kad, esant BK IX skyriuje numatytiems baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindams prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti nurodyta prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšis ir dydis, taip pat išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. K. būtų informuotas apie jo atžvilgiu prokuroro siūlomą taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – tiek paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, tiek pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 79-81) nebuvo nurodyta prokuroro siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl teismui nėra žinoma kaltinamojo nuomonė dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kartu su 2019 m. liepos 31 d. prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad šis trūkumas buvo ištaisytas.

Nors gali surengti teismo posėdį, išsireikalauti reikiamus automobilio vertę pagrindžiančius dokumentus bei ištaisyti kitus bylos trūkumus, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamasis. Nagrinėjamu atveju prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui iš esmės nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų. Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos aplinkybės yra aiškios, taip pat į proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad bylos perdavimas nagrinėti teisme, siekiant pašalinti aptartus trūkumus, nėra tikslingas. Kartu pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartis, kurioje buvo nurodyta pašalinti trūkumus, teismo pripažintus esminiais, trukdančiais bylą nagrinėti teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi ir jos vykdymas prokurorui yra privalomas.

Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, pagal analogiją vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduoti bylą prokurorui, likusiems trūkumams pašalinti.

Sprendimas grąžinti bylą prokurorui neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio 2019 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Trūkumų pašalinimui nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė