- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-446-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01044-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
Civilinė byla Nr. e2S-446-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01044-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.1.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3240-776/2019 pagal pareiškėjos Ž. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė V. Š. ir antstolė E. R.. Teismas, išnagrinėjęs skundą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja Ž. Š. prašė iškelti jai bankroto bylą, nurodė, kad negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir kurių suma sudaro 15 707,05 Eur, ir siūlė bankroto administratoriumi paskirti R. P.. Pareiškėja nurodė, kad tapo nemokia dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, kai, pasitikėdama savo buvusiu sutuoktiniu T. J., kartu su juo kaip bendraskolė 2009 metais sudarė vartojimo kredito sutartį bei laidavo už T. J. ir V. R. pagal vartojimo kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nesuprasdama ir nežinodama sandorių teisinių pasekmių ir tikėdama, kad visus skolinius įsipareigojimus prisiims jos buvęs sutuoktinis. Šiuo metu santuoka yra nutraukta, pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 308 Eur darbo užmokestis ir 120 Eur iš buvusio vyro gaunamas išlaikymas vaikams. Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, skolininkų neturi, ir kad nėra sąlygų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą. 2. Pareiškėjos nurodyti kreditoriai atsiliepimų byloje neteikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą Ž. Š.. Teismas nurodė, kad nors bendra pareiškėjos įsipareigojimų suma yra 15 707,05 Eur ir, teismo skaičiavimu, viršija 25 MMA, kol nėra duomenų apie solidariems skolininkams priklausantį turtą, negali būti konstatuotas pareiškėjos nemokumas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme. Teismas įvertino ir tai, kad solidari prievolė nuo jos priteisimo momento yra pakankamai sumažėjusi, todėl padarė išvadą, kad yra objektyvių galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos siūlymu, iškėlus jai bankroto bylą, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ji galėtų skirti iki 50 Eur per mėnesį, o iš pareiškėjos pateiktų pažymų apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad šiuo metu iš jos darbo užmokesčio kreditoriams yra išskaitoma panaši suma. Teismas atsisakė iškelti bankroto bylą nustatęs, kad fizinio asmens būklė neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-3240-776/2019 ir perduoti jos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar terminas įsipareigojimui įvykdyti atitinka protingą laikotarpį, pareiškėjos skaičiavimais pagal jos pajamas ir galimybes ji turėtų skolą mokėti 21 metus, o tai yra labai ilgas ir neapibrėžtas laikas asmeniui grįžti į aktyvią ekonominę veiklą. 4.2. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjos reikalavo įrodymų apie solidarių skolininkų turtinę padėtį, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau nevertino asmens šeiminės padėties, išlaikytinių skaičiaus, darbinės veiklos pasirinkimo. 4.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie solidarių skolininkų turtinę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 5. Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą byloje negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantei (pareiškėjai) Ž. Š. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad ji yra nemoki, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo, ir kurių bendra suma viršija dvidešimt penkias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė nurodydamas, kad pareiškėja neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Ž. Š. su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos skolinių įsipareigojimų dydį ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų. 8. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo už akių pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininkės Ž. Š. išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gelvora“, skola 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė 15 562,02 Eur. Antstolė E. R. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomojo įrašo Nr. 12284 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininkės Ž. Š. išieškotojui UAB „Gelvora“, 2018 m. lapkričio 27 d. duomenimis skolos likutis 145,03 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad solidari T. J., V. R. ir Ž. Š. skola UAB „Gelvora“ atsirado šiam kreditoriui 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 perėmus solidarių skolininkų įsipareigojimą pagal pradinio kreditorius „Swedbank“, AB ir T. J. bei V. R. 2009 m. kovo 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 09-019198-VA, kurios įvykdymą užtikrino Ž. Š. (J.), 2009 m. kovo 5 d. sudarydama laidavimo sutartį Nr. 09-000077-LA. Ginčo byloje dėl bendro 15 707,05 Eur dydžio pareiškėjos ir solidariųjų skolininkų įsipareigojimo nėra. 10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apeliantės mokumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikus duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį, teismas neturi galimybės spręsti, ar egzistuoja tikimybė, kad solidari skola gali būti padengta kito solidaraus skolininko, todėl esant šiai galimybei pareiškėja galimai nebeatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatyme pateiktos nemokumo sąvokos, nes neturėtų pradelstų įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA. 11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Aukščiausiojo Teismo sprendimai saisto tiek patį Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiškas ar iš esmės panašias bylas. Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas Ž. Š. prašymą iškelti jai bankroto bylą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 (2016 m. birželio 9 d. nutartis). 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. 13. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie solidariųjų skolininkų T. J. ir V. R. turtinę padėtį, jų galimybes padengti dalį ar visą pareiškėjos nurodomą įsiskolinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių iš solidariųjų skolininkų buvo priteista 18071,13 Eur suma (suma apskaičiuota be procesinių palūkanų bei vykdymo išlaidų). Kreditoriaus UAB „Gelvora“ pateiktais duomenimis, skolos likutis 2018 m. lapkričio 22 d. yra 15 562,02 Eur. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų apie jos 2018 metų pajamas ir socialinį draudimą nustatyta, kad 2018 metais iš jos darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 430,51 Eur. Byloje nėra duomenų, kas sumokėjo kitą dalį sumokėtos skolos. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant galimybei, jog solidarūs skolininkai taip pat dengia įsiskolinimą, apeliantės prievolės kreditoriams likutis gali mažėti sparčiau, negu pati pareiškėja dengia įsiskolinimą, ir pagal šios bylos nagrinėjimo aplinkybes ji neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA. Neturint duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį, nėra galimybės įvertinti, ar terminas įsipareigojimui įvykdyti atitinka protingą laikotarpį. 14. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, kol solidarieji skolininkai nepadengė įsiskolinimo ir nepareiškė reikalavimo apeliantei, teismas negali konstatuoti pareiškėjos nemokumo FABĮ prasme. 15. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau pažymėtina, jog aktyvaus teismo vaidmens principas nėra absoliutus ir tai nereiškia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga. Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Šioje byloje pareiškėja Ž. Š. nepateikė aktualių duomenų apie solidariųjų skolininkų turtinę padėtį bei duomenų apie tai, kurią skolos dalį kuris solidarusis skolininkas padengė, bei neprašė teismo šiuos duomenis išreikalauti. Be šių duomenų teismas neturėjo pagrindo spręsti apie pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų dydį bei nemokumą. 16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui neužkerta kelio kreiptis su atitinkamu reikalavimu į teismą iš naujo pasikeitus aplinkybėms.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė