Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-153-860/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-20
Bylos Nr.: 2-153-860/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01165-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Jakaitis
Ieškovas: R. V., V. V.
Trečiasis asmuo: V. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, notarė L
Atsakovas: V. U.

Kategorijos

20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-153-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01165-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.10; 21.1; 21.4.1.1; 23; 24.1; 24.2; 25.3; 30.2; 30.9.1; 33; 34.4.8; 42.11.3; 42.11.54; 45.6; 93.2.22; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovų atstovui adv. Sigitui Gedvilui, atsakovo atstovams adv. Vidmantui Martyšiui, J. D., trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą: pagal ieškovų R. V. ir V. V. ieškinį atsakovui V. U., trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo; pagal atsakovo V. U. priešieškinį ieškovams R. V., V. V., tretieji asmenys - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, notarė L. Š., A. S., V. S., I. V., dėl atsakovo nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo iki 73/100 dalių, 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (t. 1, b.l. 20 - 22), kuriuo prašo:

1) be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą ir pertvarkyti gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtą projektą;

2) priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo, plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv. m), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv. m), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv. m); ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv. m), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv. m);

3) iškeldinti atsakovą V. U. iš antro aukšto (mansardos) patalpos, namo plane / pažymėtos indeksu 2-8.

Ieškinyje nurodė, kad 2000 m. sausio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi sutuoktiniai V. ir R. V. nusipirko po 1/4, iš viso 1/2 dalį gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), po 1/4 dalį ūkinių pastatų (u. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) bei po 150/601 dali žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių bei žemės sklypo priklauso atsakovui V. U.. Gyvenamajame name yra 110,67 kv. m bendro ploto ir 96,25 kv. m naudingo ploto. Atsakovas naudojasi 70,98 kv. m. naudingo ploto patalpomis, nors faktiškai jam priklauso naudotis 48,12 kv. m ploto patalpomis. Ieškovams lieka naudotis tik 25,27 kv. m. Atsakovas pirmame aukšte naudojasi dviem kambariais (23,90 kv. m), namo plane pažymėtais indeksais 2-1 ir 2-2, ir visos mansardos patalpomis (42,98 kv. m), namo plane pažymėtomis indeksais 2-8, 2-7 ir 2-6. Galimybę patekti į mansardą iš savo valdomos gyvenamojo namo pusės turi tik atsakovas, o ieškovai galimybės patekti į mansardą neturi. Ieškovai ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą, kad pasidalintų mansardą, nes jiems priklauso naudotis mansardos dalimi, ieškovai turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia atskirų kambarių. Tai pat siūlė nupirkti iš atsakovo jam priklausančią mansardos dalį. Išspręsti ginčą taikiai nepavyko, atsakovas su ieškovų pasiūlytu projektu dėl einamojo remonto, patalpų pertvarkymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nesutiko, tačiau savo pasiūlymo nepateikė. Ieškovai parengė gyvenamojo namo einamojo remonto projektą, kuriuo būtų pertvarkytos ir naujai padalintos patalpos, kurių plotai atitiktų šalių nuosavybės teise valdomus plotus. Ieškovai savo lėšomis atliktų einamąjį remontą ir patalpų pertvarkymą. Pagal parengtą gyvenamojo namo einamojo remonto ir patalpų pertvarkymo projektą ieškovai iš kambario pirmame aukšte 1-2 į antro aukšto kambarį 2-8 pasidarytų laiptus. Atsakovui mansardoje priskirtiname kambaryje 2-7, padarytų 1,86 kv.m. nišą, o savo kambaryje 2-8 atsakovui atitvertų atskirą 1,69 kv. m įėjimą į jo patalpą 2-8, kad atsakovas netrukdomai galėtų naudotis patalpa 2-8.

Atsiliepimas

Atsakovas V. U. pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 26 - 28) su ieškovų ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad jis po motinos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu paveldėjo 301,601 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), ½ ūkinio pastato bei ½ kitų statinių. Ieškovams priklauso likusi turto dalis. Ieškovai be pagrindo prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei iškeldinti jį iš patalpos, pažymėtos plane indeksu 2-8, nes naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka jau yra nustatyta Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu nutraukiant buvusių savininkų A. S. ir A. S. santuoką. A. S. atiteko nuosavybės teisė į ½ dalį namo ir ūkinių pastatų, išskiriant jai naudotis name patalpas 1-1 (plotas 7,4 kv. m); dalį patalpos 1-3 (11,5 kv. m); dalį patalpos 1-4 (11,2 kv. m) ir visas patalpas antrame namo aukšte, o A. S. paskirta naudotis patalpomis 1-2 (9,1 kv. m); dalis patalpos 1-4. 1974-01-25 A. S. jai priklausančią nuosavybės dalį perleido J. G. (vėliau V.), kuriai 1975-01-24 tuometinis vykdomasis komitetas leido atlikti jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos darbų teisėtumą patvirtino Vilniaus rajono liaudies teismas 1975-03-11 sprendimu atmesdamas A. S. ieškinį dėl pažeistų teisių. Pagal einamojo namo projektą antrame aukšte J. A. buvo pradėjusi įrengti patalpas. Vėliau J. A. (V.) perleido nuosavybę M. R., o pastaroji 1986-09-11 sutartimi ½ dalį namo, ūkio ir kiemo statinių perleido jo tėvui J. U.. Šios sutarties 5 p. taip pat nustatyta naudojimosi namu tvarka. (duomenys neskelbtini) tėvui mirus, jo turtą paveldėjo atsakovo motina Z. U., o mirus jai – atsakovas. Atsakovo mama tęsė ankstesnių savininkų pradėtą rekonstrukcijos procesą ir tuometinio (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo leista atlikti mansardos rekonstrukciją. Atlikus rekonstrukciją, tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atliko pastato dalių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas - iki 81,36 kv.m. Nurodytos paskaičiuotos nuosavybės dalys: Z. U. 73/100 dalys, o A. S. 27/100. Deja, kaip paaiškėjo dabar, naujai po rekonstrukcijos paskaičiuotų nuosavybės dalių teisinė registracija nebuvo atlikta ir procesas nebuvo baigtas. Kadangi visa rekonstrukcija buvo atlikta laikantis tuo metu nustatytų reikalavimų, būtina patikslinti savininkų turimas dalis ir tokiu būdu baigti atlikti nuosavybės dalių įregistravimo procedūrą. Teigia, kad ieškovų reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, naudojimosi patalpomis tvarka buvo nustatyta 1972-06-28 sprendimu ir apie tai nurodyta eilėje paminėtų dokumentų.

Trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 51 - 53) aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė; prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas V. U. pateikė teismui priešieškinį su vėlesniais patikslinimais (t. 1, b.l. 58 - 61; t. 2, b.l. 134 - 135, 162 - 164), kuriuo prašo:

1) padidinti jo, V. U., nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) - iki 73/100 dalių;

2) panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį;

3) palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis;

4) pakeisti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)) dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A. S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį;

5) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje (ir vėlesniuose jo patikslinimuose) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių dalių pakeitimo, kurį reglamentuoja LR CK 4.77 straipsnis. Naudojimosi ginčo objektu tvarka buvo nustatyta dar tuometinio Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, kuri kiek tai susiję su ieškovų įgyta turto dalimi nekito, o dalis, kuria naudojasi atsakovas, buvo padidinta atlikus mansardos (palėpės) rekonstrukciją, kaip tai nurodyta atsiliepime į ieškinį. Tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimą, nustatė, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m, gyvenamas plotas iki 81,36 kv.m., bei paskaičiuotos nuosavybės dalys: Z. U. - 73/100 dalys; A. S. - 27/100. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo objekto (gyvenamojo namo) bendras namo plotas iki rekonstrukcijos atlikimo sudarė 62,06 kv.m., gyvenamas plotas atitinkamai sudarė - 41 kv.m. Taigi ieškovai galėjo įgyti atitinkamai 31,03 kv.m. bendro ploto ir 20,5 kv.m. gyvenamojo ploto, nes ir naudojimosi jų įgyjama namo dalimi tvarka buvo nustatyta iki jiems nuosavybę įgyjant. Po rekonstrukcijos, kaip nurodyta aukščiau, žymiai padidėjo tiek bendras, tiek gyvenamas namo plotas ir tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas nebūtų patenkintas, ieškovai nepagrįstai įgytų teisę į 24,305 kv.m. bendro ploto, prie kurio sukūrimo visiškai neprisidėjo. Perskaičiavus šalių turimas nuosavybės dalis (patenkinus jo priešieškinį), ieškovams tektų 29,88 kv.m. bendro namo ploto, kas iš esmės ir atitinka tą plotą, kurie jie ir įgijo. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog nebuvo laikytasi teisės aktų, susijusių su teisine registracija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pakitusio turto (t.y. rekonstrukcijos rezultato) teisinė registracija buvo atlikta, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad namo bendras plotas sudaro 110,67 kv.m., o jo kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-06-19, t.y. jau po atliktos rekonstrukcijos. Ieškovai negalėjo nežinoti, kad jie naudojasi ne ½ dalimi namo, nes, apie tai, kokiomis patalpomis jie gali naudotis niekada ginčo tarp jų nebuvo. Daikto ar jo vertės padidinimas buvo atliktas jį atlikusio bendraturčio lėšomis ir dėl to ginčo nėra. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia tų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį; nagrinėjamu atveju, kadangi rekonstrukcija atlikta visiškai teisėtai, tad toks teisių turinio pakeitimas nepažeidžia ieškovų teisių. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), bet šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi visų reikalingų sąlygų ir teisė padidinti bendrąją nuosavybę buvo realizuota tinkamai, todėl mano, jog jo dalis, esanti bendrojoje dalinėje su ieškovais nuosavybėje, turi būti padidinta. Remiantis tuometinio Vilniaus TTI biuro (dabar VĮ Registrų centras) 1989-01-10 atliktų pastato dalių paskaičiavimu matyti, kad jam nuosavybės teise turėtų atitekti 73/100 dalys, o ieškovams - 27/100.

Atsiliepimas

Ieškovai R. V. ir V. V. pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b.l. 66 - 67, 143 - 144, 195 - 196) su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimuose nurodo, kad, visų pirma, byloje A. S., V. S. ir I. V. turėtų būti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Antra, atsakovas nenurodo savo reikalavimų pagrindo siekiant panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, o būtent sandorio negaliojimo pagrindų. Trečia, CK numato tik testamento nuginčijimą (CK 5.17 str.) bei paveldėjimo teisės ginčijimą asmens, pretenduojančio į palikimą. Šiuo atveju atsakovas nėra įpėdinis, todėl neturi pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. CK 1.79 straipsnis numato sandorių nuginčijimą, tačiau notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, be to, CK 1.79 straipsnio 2 dalies 4 punktas preziumuoja, kad šalis (atsakovas) sandorį patvirtino, kai visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises, o būtent, atsakovas savo 2000-01-20 sutikimu Vilniaus rajono notarų biurui patvirtino, kad jam yra žinoma, jog A. S., V. S. ir I. V. parduoda jiems priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį, nuo pirmumo teisės pirkti atsisakė. Ketvirta, atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. CK 149 str. 2 d., 255, 279, 282, 285 str.); visi kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamąjį turtą, turėjo būti patvirtinti notariškai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje. Tokiu būdu, įstatymas nustatė imperatyvinio pobūdžio terminą, kurio nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negali. 1994 m. rugsėjo 13 d. LR Statybos ir urbanistikos ministerija išleido įsakymą Nr. 184 „Dėl įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių patvirtinimo“; šios taisyklės irgi numatė analogišką tvarką statinių registravimui. Teigia, kad atsakovas su savo priešieškiniu nepateikė teismui minėtuose Taisyklėse numatytų dokumentų, t.y. statinio priėmimo naudoti akto, statybos techninės dokumentacijos pažymos, kad statinys yra įregistruotas tuometiniame valstybiniame projektavimo inventorizavimo ir paslaugų biure (dabar VĮ Registrų centras). Ieškovai pirko ½ gyvenamojo namo dalį; visuose oficialiuose registruose ir dokumentuose nuo 1986 metų yra rašoma, kad bendraturčiam priklauso po ½ dalį namo, niekur nėra minima, kad atsakovas ar jo pirmtakai būtų padidinę bendrą daiktą ir jį teisiškai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus būtų įregistravę viešame registre ir taip padidinę savo nuosavybę. Ieškovai ½ dalį gyvenamojo namo pirko su ta intencija, kad jie bus būtent ½ dalies gyvenamojo namo savininkai. Patenkinus priešieškinį, būtų pažeisti teisėti ieškovų lūkesčiai, nes jie nieko nežinojo, viešame registre nebuvo registruota buvusių savininkų pasikeitusias daikto dalis. Jeigu ieškovams būtų buvę žinoma, kad jie perka ne ½ gyvenamojo namo dalį, o tik 27/100 dalis, tai jie turėjo teisę atsisakyti sandorio, reikalauti sumažinti kainą ir kt. Jeigu pakeitimai teisiškai būtų įregistruoti iki 1988-12-25 dienos, tai visuose tolesniuose nekilnojamojo turto registro įstaigų (dabar VĮ Registrų centras) dokumentuose būtų rašoma, kad J. U. ar Z. U. priklauso 73/100 gyvenamojo namo dalys, o ne 1/2 dalis. Tuo metu per 3 mėnesius neatlikus padidinto daikto teisinės registracijos, visi turimi leidimai, sprendimai dėl daikto padidinimo tapo negaliojančiais. Byloje yra pirkimo pardavimo sutartis bei nuosavybės teisės liudijimas, patvirtintas notaro, kad atsakovo motinai priklausė ½ dalis ginčijamo gyvenamojo namo, yra paveldėjimo teisės liudijimas, jog atsakovas paveldėjo ½ dalį minimo gyvenamojo namo, yra VĮ Registrų centro pažymos, kad ieškovai pirko ir įregistravo ½ gyvenamojo namo dalį. Penkta, atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamą 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); po A. S. mirties nuo 1995 m. balandžio - lapkričio mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiūlyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė, todėl šioje byloje taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-14 dienos išraše yra nurodytos tik nuosavybės teise valdomo turto dalys, prie daiktinių teisių nėra jokio įrašo apie naudojimosi namu tvarkos nustatymą, prie juridinių faktų irgi nėra jokios žymos apie leidimą rekonstruoti namą ar mansardą, bei nėra jokių įrašų apie daikto registravimą bei registro pastabų ir nuorodų. Jeigu viešajame registre būtų buvusi įregistruota naudojimosi namu tvarka, nurodant, kad atsakovas ar jo pirmtakai naudojasi mansarda, arba, kad mansarda priklauso atsakovui ar jo pirmtakams, tai ieškovai turėjo pagrįstą teisę nepirkti mažesnės ar apsunkintos naudojimui gyvenamojo namo dalies arba reikalauti sumažinti kainą. Per (duomenys neskelbtini) metus nei atsakovas, nei jo pirmtakai neįregistravo pasikeitusių buvusių savininkų valdomų dalių, todėl atsakovo teiginys, kad tuometinis Vilniaus TTI biuras buvo paskaičiavęs nuosavybės dalis, kurios neįregistruotos per 27 metus, nieko neįrodo ir nieko teisiškai nereiškia. Atsakovo motina Z. U. 1988-08-30 gavusi leidimą rekonstruoti mansardą, jokių teisinių veiksmų neatliko, neregistravo atliktos rekonstrukcijos, apie tai nepranešė buvusiam kitam ½ dalies savininkui (-ams), tuometiniame Vilniaus TTI biure neįregistravo padidėjusios savo dalies. Apie padidėjusią dalį nežinoję savininkai 2000-01-30 ieškovams V. pardavė ½ dalį (trys savininkai po 1/6 dalį) gyvenamojo namo, turinčio 110,67 kv. m bendro ploto. Be to, gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2000-01-31, t. y. nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 14 metų, todėl prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas adv. S.Gedvilas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinto, o priešieškinį atmesti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad jie patekti į mansardą negali; nuo 2013 m. ji bandė tartis su atsakovu, bet susitarti nepavyko; 14 m. nieko nedarė, nes neturėjo lėšų, atsakovui taip pat nieko nesakė. Be to, atsakovas jiems siūlė keisti namo stogą per pusę; stogas nepakeistas; atsakovas visus tuos metus gyveno pas mamą, o savo butą nuomojo. Atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovai pirko gyvenamojo dalį iš S., kurie šį turtą paveldėjo. Nei vienas notaras nėra parašęs, kad yra kokios nors ypatingos sąlygos. Todėl ieškovai būdami sąžiningi, tūrėdami teisėtus lūkesčius įsigyti pusę gyvenamojo namo, nebuvo nei pardavėjų, nei atsakovo informuoti apie kitokią situaciją. Be to, priešieškinį prašo atmesti ir tuo pagrindu, kad yra suėję senaties terminai tiek dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo, tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo ir dėl nuosavybės dalies padidinimo. Mansardą visą laiką užėmęs buvo atsakovas. Be to, atsakovas neginčijo savo paveldėjimo teisės liudijimo, kai mirė J. U., kur nurodyta, kad Z. U. paveldėjo ½ gyvenamojo namo. Jie nesirūpino turto reikalais, o padidėjusią nuosavybę turėjo įregistruoti per 3 mėnesius, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinto, o ieškinį atmesti. J. D. papildomai paaiškino, kad kai jų tėvai pirko turtą, pirkimo pardavimo sutartį nurodyta tiksliai ką jie nuosavybės teise įsigyja ir kokias patalpas naudojimui įsigyja. Antras aukštas įrengtas, tik apšiltinimo nėra. Atsisakyme pirkti dali namo nėra nurodyta namo dalis; kitą dieną po atsisakymo, pagal butus paskaičiuoti kvadratai. Atsakovas tikrai nežinojo, kad užregistruota pusė namo. Visuose atsakovų dokumentuose yra nurodyta, kad antras aukštas priklauso atsakovui ir ankstesniems savininkams. Ieškovai, paaugus vaikams, prašė brolio leisti priestatą vaikams daryti, buvo medžiagas susipirkę. Po to susipyko, medžiagas pardavė ir nusprendė nemokamai pasididinti plotą. S. dukra pati sakė, kad tėvui priklausė ūkio pastatas, o mamai antras aukštas. Tiek atsakovas, tiek ir ji padėjo įrengti antrą aukštą. Nežino, kodėl padidintos dalys nebuvo įregistruotos mamos vardu; gal mamai kažko nepaaiškino; nežino, kodėl teisinė registracija neįvyko. Žinojo, kad S. parduoda namo dalį; kitą dieną po atsisakymo pirkti bendraturčių turto dalį, pasirašė eksplikaciją, kur yra visos dalys paskaičiuotos pagal butus. Adv. V.Martyšius papildomai paaiškino, kad priešieškinio senatis nėra suėjusi. Rašytiniai įrodymai įrodo, kad nepavykus šalims susitarti, buvo surašyta ieškovų advokato pretenzija atsakovui, nuo to prasidėjo ir ginčas. Todėl ieškinio senatis prasidėjo nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Nėra jokių kitų ginčų, išskyrus dar mėginimą susitarti 2012 m. dėl stogo pakeitimo. Iki tol atsakovas nežinojo, kad ieškovai turi pretenzijų į antrą aukštą. Visuose teismų sprendimuose nurodyta, kad antras aukštas priklauso atsakovo šeimai ir buvusiems savininkams. Ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini) m. ir jie nekėlė klausimo dėl dalies priklausymo jiems. Iš ieškovų namo dalies net nėra laiptų ir priėjimo į antrą aukštą. Ieškovai tiesiog turi tikslą pasididinti nemokamai nuosavybės dalį. Atsakovo šeima niekada nebuvo atsisakę nuosavybės teise valdomo turto.

Trečiasis asmuo A. S. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo armijos, paveldėjo pagal testamentą, tuo metu tarnavo armijoje. Suprato, kad paveldi pirmame aukšte du kambariukus, o apie antrą aukštą negalvojo, nes ten gyveno kaimynai. Atvažiuodavo pas tėvą iki jo mirties (duomenys neskelbtini) m. Su kaimynais nebendravo. Iki pardavimo tėvo palikto turto niekas nevaldė, tik nuvažiuodavo patikrinti. Pirkėjai buvo atvažiavę apžiūrėti perkamo turto, jiems parodytas pirmo aukšto du kambariai ir ūkinis pastatas, kurį naudojo tėvas. Apie antrą aukštą ieškovai neklausė ir nebuvo kalbama. Antrame aukšte gyveno kaimynai, svetimi žmonės. Praėjo daug laiko, neprisimena ar rodė dokumentus, ar ne. Jis nedalyvavo Z. U. rašant atsisakymą pirkti bendraturčio dalį. Antrame aukšte nei karto nėra buvęs. Laikė ją svetima teritorija. Tėvas pretenzijų į antrą aukštą nereiškė.

Trečiasis asmuo V. S. teismui negali pasakyti kokią dalį turto paveldėjo po tėvo A. S. mirties. Nuo (duomenys neskelbtini) m. negyveno su tėvu, labai retai susitikdavo. Jis nesikreipė į Z. U. dėl pasiūlymo pirkti namo dalį. Tėvas apie patalpų priklausymą nieko neminėjo. Po tėvo mirties ginčo adresu nebuvo nuvykęs. Prieš pardavimą nežinojo, kokią dalį namo parduoda. Tik pas notarą buvo nuvykęs. Kai atvykdavo pas tėvą, jis nelipo į antrą aukštą, nes tėvui jis nepriklausė. Laiptų į antrą aukštą iš tėvo gyvenamųjų patalpų nebuvo. 2014-09-30 teismo posėdžio metu paminėjo, kad prisiminė, jog buvo susitarimas, kad 2 aukštas atitenka mamai, o tėvukui – ūkinis pastatas, kaip kompensacija.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. V. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. Apie paveldėtą turtą nieko pasakyti negali, nesidomėjo. Tėtis gyvendavo dviejuose pirmo aukšto kambariuose. Į antrą aukštą nelipdavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo (realiųjų pastato dalių nustatymo), dėl nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančia.

Naudojimosi tvarką galima nustatyti tik tada, kai yra išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisės dalių pasikeitimo (CK 4.77 str.). Todėl pirmiausia pasisakoma dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl jo idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo (pakeitimo), vėliau dėl naudojimosi daiktu tarkos ir kt.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad ,,bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos 2000 m. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus”, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos 2000 m. CK normos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta A. S. ir A. S. santuoka; pripažinta A. S. ir A. S. nuosavybės teisė kiekvienam į ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini); A. S. išskirta naudotis gyvenamosiomis patalpomis1-2, kurių plotas 9,1 kv.m. bei dalį patalpos 1-4, kurios plotas 16,9 kv.m. ir daržine, kurios inventorizacinė vertė 1 038 rubliai; A. S. – gyvenamosiomis patalpomis 1-1, kurių plotas 7,4 kv.m. ir dalį patalpos 1-3, plotas 11,5 kv. m., dalį patalpos 1-4, kurios plotas 11,2, verandą ir visas patalpas antrame aukšte; t.y. A. S. išskirta naudotis 26 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis pirmame gyvenamojo namo aukšte ir daržine, o A. S. – 30,1 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis, veranda ir visomis patalpomis antrame aukšte (t. 1, b.l. 30 - 31, 89 - 90).

A. S. 1974-01-25 sutartimi jai priklausančius pastatus perleido savo seseriai J. A. (t. 1, b.l. 155). 1975-01-24 Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų vykdomasis komitetas 1975-01-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido J. V. statyti mansardą name (duomenys neskelbtini), pagal rajono architekto patvirtintą planą (t. 1, b.l. 36 - 37, 87). 1975-04-29 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi paliktas galioti 1975-03-11 Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimas, kuriuo netenkintas A. S. ieškinys J. A. dėl pažeistų teisių atstatymo; nutartyje nurodyta, kad A. S. buvo palikta ½ dalis pastatų ir priskirta naudotis kai kuriomis patalpomis pirmame aukšte bei visos patalpos, esančios namo antrame aukšte (palėpėje); pagal projektą palėpėje turėjo būti įrengtos gyvenamosios patalpos, 2 kambariai ir sandėlis; J. A. įsigijusi namo dalį pradėjo įrenginėti antrame aukšte esančias patalpas, nes ji įgijo tas pačias teises kaip ir A. S., todėl jai nereikėjo gauti bendrasavininko sutikimo vykdyti tokius įrengimus (t. 1, b.l. 33 - 35, 85 - 86). 1976-09-17 J. V. – A. padovanojo jai priklausančią pusę ginčo namo M. V. (t. 1, b.l. 146), o ši 1978-09-12 jį pardavė M. R. (t. 1, b.l. 142). Pastaroji 1986-09-11 pardavė J. U. ½ dalį gyvenamojo mūrinio namo, pažymėto plane ženklu [A1/p bei tokią pačią dalį kiemo statinių ir ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4 I1/p.; sutarties 5 punkte nustatyta, kad J. U. naudojimui pereina šios patalpos: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv. m) ir visos patalpos antrajame aukšte (t. 1, b.l. 76 - 77). Po J. U. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė Z. A. U., taip pat jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jai tenkančio santuokos metu įgyto turto dalį, t.y. po vyro mirties jai priklausė ½ gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 62,06 kv. m., iš jų 41 kv.m. gyvenamojo ploto, tokią pačią dalį kiemo statinių ir vientiso ūkinio pastato (t. 1, b.l. 45 - 47, 131).

Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista Z. U. rekonstruoti individualaus gyvenamojo namo mansardą, (duomenys neskelbtini), bt. 2. P. Z. U. mansardos rekonstravimo planą suderinti su Vilniaus rajono architektu (t. 1, b.l. 38 - 39, 81 ir kt.). Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architektas 1989-01-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z. U. gyvenamojo namo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv.m., nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Po Z. U. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, ½ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 110,67 kv. m., ūkio pastatą (u. n. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, 31,02 kv. m) ir ½ kitų statinių (tvora, šulinys, laiko tualetas, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovas V. U. (t. 1, b.l. 48, 102).

A. S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai: A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). A. S., V. S. ir I. V. 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė lygiomis dalimis V. V. ir R. V. po 1/6 dalį pastato: 1 aukšto gyvenamojo namo 1A1p, turinčio 110,67 kv.m. bendro ploto, po 1/3 dalį pagalbinių pastatų: ūkinių pastatų (u. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), po 1/6 kiemo statinių ir po 100/601 dalių 601 kv.m. ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodė, kad pardavėjai pareiškė, jog parduodamos žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalys niekam neperleistos, neįkeistos, tiksliniai žemės sklypo mokesčiai sumokėti, kitų apribojimų valdyti šį turtą nėra (t. 1, b.l. 107 - 109).

Z. U. 1988-11-30 Vilniaus TTI biuro viršininkui pateikė užsakymą dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80/97 kv.m., t.y. 73/100 nuosavybės teisės dalis, kurią sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59); A. J. S. 29,70 kv.m., t. y. 27/100 nuosavybės teisės dalis, kurią sudaro patalpos: 1-1(8,30), 1-2(16,97), 1-4(4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84).

Šiuo metu nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą 1A1p (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: ieškovės R. V. – į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovo V. V. - į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo V. U. – į ½ dalį 2008-02-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo

Atsakovas priešieškiniu, minėta, prašo padidinti jam priklausančią idealiąją dalį, kuri padidėjo atlikus gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją.

CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pastebėtina, kad iš esmės analogiškas savo pobūdžiu buvo ir 1964 m. CK 128 straipsnio reglamentavimas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1; Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas aiškindamas CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad jeigu bendraturtis pagerino bendrą daiktą, tai pagerinimo likimas ir jo valdymas priklauso nuo to, ar pagerintas nuosavybės teise valdomas daiktas, ar tai atlikta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir ar pagerinimas atskiriamas ar neatskiriamas nuo bendro daikto. Tuo atveju, jeigu nuo bendro daikto neatskiriami pagerinimai padaryti įstatymo nustatyta tvarka, su bendraturčių sutikimu, šiuos pagerinimus atlikęs bendraturtis gali reikalauti padidinti jo dalį nuosavybėje, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė bendro daikto vertė ar dydis. Jeigu pagerinimai atlikti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, tokio reikalavimo teisės bendraturtis neįgyja, o visų bendraturčių dalys proporcingai padidėja.

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, atliko ginčo gyvenamojo namo jai priskirtų naudoti antro aukšto patalpų rekonstrukciją ir tomis patalpomis faktiškai tiek ji, tiek atsakovas naudojosi; rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo motinos, kurios teisių perėmėjas yra atsakovo, lėšomis bei jėgomis. Tai be kita ko patvirtina ir byloje esantys, anksčiau minėti, rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architektas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z. U. gyvenamojo namo rekonstrukcija (duomenys neskelbtini), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120 - 127). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv. m., nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino atsakovo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, kad jų tėvas A. S. po santuokos nutraukimo antru gyvenamojo namo aukštu niekada nesinaudojo, nes jis priklausė kitiems asmenis bei tai, kad iš A. S. priklausančios namo dalies nebuvo objektyvių galimybių patekti į antrą namo aukštą.

Ieškovai teigia, kad atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (senojo CK 255 str. 2 d.).

Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, Z. U. gyvenamojo namo padidintas plotas buvo įregistruotas Vilniaus tarpmiestiniame inventorizacijos biure (dabar VĮ Registrų centras) Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 38) ir 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui (t. 1, b.l. 120 - 127) pagrindu (t. 1, b.l. 104 - 105, 119), todėl darytina išvada, kad pastato patalpų padidinimas atitiko normatyvinius teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkamai įregistruotas.

Kaip minėta, šalių bendroji dalinė nuosavybė buvo padidinta rekonstrukcijos būdu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b.l. 38). Ginčo namas po rekonstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas bei A. S., kurio teisių perėmėjai yra tretieji asmenys V. S., A. S. ir I. V., kurie jiems priklausančios bendrosios nuosavybės dalis 2000-01-31 sutarties pagrindu perleido ieškovams. Ieškovai įsigijo bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo dalį jau po atliktos namo rekonstrukcijos. Ginčo, kad Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo antro aukšto (mansardos) rekonstrukciją, byloje nėra. Minėta, kad naudojimosi tvarka ginčo namu nustatyta buvo Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tokia naudojimosi tvarka įrašyta ir 1986-09-11 pirkimo pardavimo sutartyje, kuria J. U. įsigijo ½ ginčo namo, nurodant kad J. U. naudojimuisi pereina: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv. m), iš viso pirmame aukšte 38,83 kv. m dydžio patalpos ir visos patalpos antrajame aukšte (t. 1, b.l. 76 - 77).

Z. U., jai priskirtoje naudoti palėpėje (mansardoje), atliko rekonstrukcijos darbus. Byloje esantys įrodymai, atsakovo atstovės (sesers), trečiųjų asmenų V. S., A. S., I. V. paaiškinimai patvirtina, kad nei tretieji asmenys, nei A. S. iki mirties gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis nesinaudojo bei nurodė, jog A. S. buvo palikta naudotis antro namo aukšto patalpomis, o A. S. papildomai ūkio pastatu, kuris visą laiką naudojosi tik pirmo aukšto dviems kambariais. Parduodant namo dalį ieškovams buvo rodomos tik A. S. naudotos patalpos. Ieškovė ir atsakovo atstovė patvirtino, kad iš ieškovų naudojamų gyvenamojo namo patalpų nėra jokios galimybės patekti į namo antrąjį aukštą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rekonstrukcija atlikta pagal gyvenamojo namo mansardos projektą, iš kurio matyti, kad ieškovų ir atsakovo naudojamos namo dalys visiškai atskirtos (t. 1, b.l. 123 - 124).

Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalių bendroji dalinė nuosavybė padidinta rekonstrukcijos būdu. Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turėdama leidimą (kuris prilyginamas bendraturčio sutikimui) ir laikydamasi tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, namo dalyje, kuria ji naudojosi pagal nustatytą naudojimosi tvarką, savo lėšomis atliko palėpės rekonstrukcijos darbus, taip ją padidindama. Padidintas daiktas Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas nustatyta tvarka. Tuometinis Vilniaus TTI biuras, 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimą ir nustatė, kad bendras namo plotas nuo 62,06 kv.m. padidėjo iki 110,67 kv.m., o gyvenamasis – nuo 41 kv.m. iki 81,36 kv.m. (t. 1, b.l. 83 - 84).

Pagal Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. buvo priskirta naudotis 26 kv.m. dydžio pirmo aukšto gyvenamosiomis patalpomis. Z. U. 1988-11-30 TTI biuro viršininkui pateikė užsakymą dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80,97 kv.m., t.y. 73/100 ginčo pastato dalis, kurią sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59); A. J. S. 29,70 kv. m., t.y. 27/100 pastato dalis, kurią sudaro patalpos: 1-1 (8,30), 1-2 (16,97), 1-4 (4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84). Bendras gyvenamojo namo plotas iki rekonstrukcijos buvo 62,06 kv.m., po rekonstrukcijos padidėjo iki 110,67 kv.m., t.y. 48,61 kv.m. Atsakovas prašo bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius paskaičiuoti remiantis Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu (t. 1, b.l. 83 - 84), tačiau tuo atveju ieškovams bendrosios nuosavybės teise tektų mažesnė dalis, nei priklausė bendraturčiui iki namo rekonstrukcijos atlikimo, t.y. vietoj 31,03 kv.m. - 29,70 kv.m.

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, siekiant, kad nei vieno bendraturčio reikalavimo tenkinimas nesukeltų esminio kito bendratučio nuosavybės teisės pažeidimo ar netekimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 62,06 kv.m. ploto gyvenamasis namas, po rekonstrukcijos šis plotas padidėjo 48,61 kv.m., ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1 d.), LR Konstitucijos 23 straipsniu, taikant CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo taisyklę, konstatuotina, kad atsakovo (nors rekonstrukciją atliko atsakovo motina Z. U., tačiau atsakovas yra savo motinos turto – namo dalies, teisių perėmėjas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealioji dalis padidėjo atitinkamai visu padidėjusiu plotu po rekonstrukcijos, t. y. 48,61 kv.m. Tad šalių turimos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys keistinos, atsakovui V. U. nustatant 72/100 dalis, 79,64 kv.m. ploto, o ieškovams lygiomis dalimis – 28/100 dalį, 31,03 kv.m. ploto (CK 4.77 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

Ieškovai teigia, kad atsakovo motina neregistravo padidėjusios nuosavybės savo vardu per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu to padaryti yra negalima. Be to, ieškovai prašo taikyti senatį atsakovo ginčijamiems sandoriams. Nurodo, kad atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamą ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); po A. S. mirties nuo (duomenys neskelbtini) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiūlyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną <...>, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pažymėtina, kad reikalavimas perskaičiuoti bendrasavininkio nuosavybės teisės dalis, jeigu jis nesusijęs su valdymo netekimu, yra negatorinis. Pagal pažeidimo pobūdį jis yra tęstinis ir neturi reikšmės, kiek laiko nuosavybės dalių neatitikimas tęsiasi. Jei bendraturtis realiai valdomos bendros nuosavybės dalies nepraranda, tai dėl jam priklausančios nuosavybės teisės tikrosios dalies nustatymo jis gali kreiptis į teismą tol, kol jo teisė tebėra pažeidinėjama. Tęstinis pažeidimas nulemia, jog senaties terminas atsinaujina kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.

Iš bylos medžiagos matyti ir šalys patvirtino, kad ginčo patalpomis gyvenamojo namo antrame aukšte visą laiką naudojosi ir jomis šiuo metu naudojasi atsakovas, todėl tik ieškovams pareiškus ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovui iškilo būtinumas įteisinti realias nuosavybės dalis. Tad šiuo atveju ieškinio senatis dėl atsakovo dalies bendrojoje nuosavybėje pakeitimo (padidinimo) nėra praleista.

Kas liečia senaties taikymą ginčijamiems sandoriams pasakytina, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris sudarytas 2000-01-30, t.y. iki priešieškinio pateikimo (2013-07-31) praėjo daugiau nei 13 metų. Tačiau atsakovas teigia, kad apie tai, jog jo teises pažeidžia būtent ginčijamas sandoris jis sužinojo tik ieškovams kreipusis į jį 2013 m. balandžio mėnesį su pretenzija. Tai, kad jie niekada nereiškė atsakovui pretenzijų dėl nuosavybės dalies, patvirtina ir ieškovai. Įvertinęs šalių argumentus, paaiškinimus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad atsakovas ieškinio senaties termino reikalavimui ginčyti pirkimo - pardavimo sandorį nepraleido.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2000-01-20, kai jo motina atsisakė pirmumo teisės pirkti bendrasavininkiui priklausančią namo dalį. Iš minėto sutikimo (t. 2, b.l. 179) matyti, kad atsakovo motina nurodė, jog jai žinoma, kad bendrasavininkis ketina parduoti jam priklausančią namo dalį; tačiau šiame sutikime nėra nurodoma konkreti namo dalis. Taigi, šis dokumentas, priešingai, negu teigia ieškovai, nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovas (jo motina) minėtą dieną sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Niekuo nepagrįstas ir ieškovų teiginys, kad atsakovas po A. S. mirties nuo (duomenys neskelbtini) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, jog buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo; ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs apie ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turinį, juo labiau, kad šis dokumentas pažeidžia jo teises; minėta, kad tiek atsakovas, tiek anksčiau jo motina nepertraukiamai naudojosi namo mansarda, jiems niekas nebuvo pareiškę jokių pretenzijų, tad daryti išvadą, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. jau žinojo apie jo teisių pažeidimą, nėra jokio pagrindo.

Minėta, kad iki ieškovų ieškinio pateikimo teismui, atsakovas pagal nusistovėjusią tvarką gyveno atitinkamoje namo dalyje, naudojosi visa mansarda savo daiktams laikyti; ieškovai aplinkybių, kad mansarda niekada nesinaudojo, neneigia, juo labiau, jog iš jų (ieškovų) namo gyvenamosios dalies net nėra laiptų, kuriais galėtų patekti į antrąjį aukštą (mansardą).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas teisiškai nėra išprusęs, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas iki ieškinio šioje byloje pateikimo realiai būtų sužinojęs apie savo teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad apskritai apie pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą atsakovas žinojo, savaime nereiškia fakto, jog jis žinojo visas jo detales. Taigi, laikytina, kad atsakovas pareikšdamas priešieškinio reikalavimą dėl 2000-01-30 pirkimo - pardavimo sutarties dalies nuginčijimo, 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1 d.). Tas pats pasakytina ir apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. atsakovas nėra praleidęs 1964 m. CK numatyto 3 metų ieškinio senaties termino.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančia

Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A. S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį; panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį; palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.

CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu. Šis negatorinis reikalavimas, kuris yra daiktinis teisių gynimo būdas, yra absoliutaus pobūdžio, t.y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, pažeidžiantį savininko teises. Be to, CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju tai reiškia, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, negu, kad jų turi.

Kaip minėta, A. S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). Ieškovai 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiaisiais asmenimis V. S., A. S. ir I. V. pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ¼, bendrai ½ ginčo namo, kurio bendras plotas nurodytas 110,67 kv.m. (t. 1, b.l. 107 - 109). Šiuo pagrindu ieškovų nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ 110,67 kv.m. dydžio gyvenamojo namo, kuris kaip nustatyta buvo padidintas kito bendraturčio iki šios sutarties pasirašymo.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog tarp bendraturčių buvo susiklostę faktiniai naudojimosi bendru turtu santykiai, naudojamos patalpos techniškai atskirtos ir izoliuotos, ginčų dėl naudojimosi jomis nekilo, abu bendraturčiai gyvenamojo namo padidinimo metu buvo senyvo amžiaus, teisiškai neišprusę, todėl iki ieškovų pretenzijos atsakovui pateikimo, nebuvo iškilusi būtinybė teisinei registracijai atlikti. Be to, patys ieškovai pirkdami gyvenamąsias patalpas jas apžiūrėjo, t. y. apžiūrėjo tik A. S. naudojamus du kambarius pirmame aukšte ir jam priskirtą naudotis ūkio pastatą, matė, kad nėra galimybės patekti į namo palėpę ir, jog ja naudojasi kiti bendraturčiai, tačiau šia aplinkybe nesidomėjo ir pretenzijų nei pardavėjams, nei bendraturčiams nereiškė, todėl darytina išvada, kad būdami atidūs, rūpestingi ir protingi ieškovai galėjo ir turėjo suvokti, kokias patalpas jie nuosavybės teise įsigyja. Tretieji asmenys, pardavę ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, teismui paaiškino, kad parduodami ieškovams gyvenamojo namo dalį nežinojo ir nesiaiškino, kokia konkrečiai dalis jam (trečiųjų asmenų tėvui) priklausė, jiems tai nerūpėjo.

Šioje byloje nustatyta, kad atlikus namo rekonstrukciją yra pagrindas padidinti nuosavybės teisės dalį atsakovui.

Ieškovams ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistravus savo nuosavybę (anksčiau tretiesiems asmenims ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistravus savo nuosavybę), atsakovas neteko atitinkamos nuosavybės dalies. Tad darytina išvada, kad 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalis, kad A. S. mirus (duomenys neskelbtini), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116) ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. įsigijo po ¼, bendrai ½ 110,67 kv.m. dydžio ginčo gyvenamąjį namą (t. 1, b.l. 107 - 109), pažeidė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turtinius interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į šioje byloje nustatytas bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius, atsakovo reikalavimas panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalį ir pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį tenkintinas iš dalies, pripažįstant 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties dalį negaliojančia ir pakeičiant 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kiek tai pažeidžia atsakovo interesus.

Atsakovo reikalavimas palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra perteklinis, tad dėl jo papildomai nepasisakoma.

Kitoje dalyje atsakovo priešieškinys atmestinas.

Nors ieškovai nurodo, kad A. S., V. S. ir I. V. turėtų būti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais, kadangi ginčijama minėta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios šalimi jie buvo, tačiau teismas pažymi, jog šis formalus trūkumas negali būti kliūtis teismui šioje byloje įvykdyti teisingumą; juo labiau, kad minėti asmenys byloje dalyvauja, jiems buvo suteikta galimybė pasisakyti ir pan.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo be atsakovo sutikimo atlikti ginčo namo remontą ir jį pertvarkyti, atsakovo iškeldinimo iš mansardos

Ieškovai prašo be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą ir pertvarkyti ginčo gyvenamojo namo patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtą projektą ir priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv.m.), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv.m.), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv.m.), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv.m.), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv.m.), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv.m.); ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv.m.), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv.m.), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv.m.), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv.m.); iškeldinti atsakovą V. U. iš antro aukšto (mansardos) patalpos, namo plane pažymėtos indeksu 2-8.

Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jie 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrai įsigijo nuosavybės teise ginčo gyvenamojo namo dalį, kurio bendras plotas yra 110,67 kv.m., o šiuo metu jie naudojasi tik 25,27 kv.m., kitu plotu naudojasi atsakovas, t.y. šalims paskirtos naudotis realiosios daikto dalys neatitinka idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovui tenka 72/100 (79,64 kv.m. ploto), o ieškovams – 28/100 (31,03 kv.m. ploto) bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Tad patvirtinus naudojimosi tvarką bendru turtu, taip kaip prašo ieškovai, pagal ieškovų pateiktą UAB „Geovisata“ parengtą projektą, ieškovams atitektų naudotis 48,12 kv.m. dydžio patalpos, kas pažeistų atsakovo interesus ir teisę į nuosavybę. Dėl šios priežasties ieškovų prašymas dėl naudojimo bendru daiktu tvarkos nustatymo tenkintinas tik iš dalies. Atsakovai nėra pareiškę prieštaravimo dėl ginčo namo naudojimosi tvarkos pirmame aukšte nustatymo, tad naudojimosi tvarka namo pirmame aukšte nustatytina būtent tokia, kokia nurodyta ieškinyje, tuo tarpu namo visas antras aukštas priskirtinas naudotis atsakovui. Nors atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau toks reikalavimas yra pareikštas ieškovų. Tad šiuo atveju kitoks naudojimosi tvarkos nustatymas nelaikytinas išėjimu už reikalavimo ribų.

Ieškovai taip pat prašo leisti atlikti jiems statybos darbus (einamąjį namo remontą ir pertvarkymą) be atsakovo sutikimo.

Tačiau teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų dokumentų negalima tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai statybos darbus siekia atlikti ieškovai. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad šie statybos darbai būtų susiję su namo antro aukšto pertvarkymu. Tačiau šioje byloje konstatuota, kad ieškovai neturi teisės į namo antrą aukštą, tad jų reikalavimas dėl leidimo atlikti jiems statybos darbus be atsakovo sutikimo negali būti tenkinamas. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas neduotų jiems leidimo atlikti kokius tai statybos darbus namo pirmame aukšte, toje dalyje, kurią naudoja ieškovai.

Nustačius atsakovo bendros nuosavybės teisės padidėjimą ir naudojimosi antrame aukšte tvarką, t.y. priskyrus šias patalpas naudotis atsakovui, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovų reikalavimą dėl iškeldinimo atsakovą iš namo antro aukšto atitinkamų patalpų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai iš viso patyrė 2 912,01 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš jų 432 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 1, 19, t. 2, b.l. 104 - 107, 122- 123). Šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos, realios ir būtinos.

Atsakovas iš viso patyrė 8 289,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 027,50 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą, kita dalis – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 65, t. 2, b.l. 137, 145 - 148, 166). Tačiau teismas ne visas išlaidas, patirtas advokatų pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis. Visų pirma, sutartis su advokatu V.Martišiumi dėl atstovavimo byloje sudaryta 2014-04-03 (t. 2, b.l. 117), tuo tarpu advokato pinigų priėmimo kvitas 500 Lt sumai išrašytas 2014-03-25 (t. 2, b.l. 146), t.y. dar iki atstovavimo sutarties sudarymo. Tad šios išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovų. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, kuri yra vidutinio sudėtingumo, ir advokatės I. N. darbo ir laiko sąnaudas, į maksimalius priteistinus advokatui dydžius už atliktas teisines paslaugas, į kitos šalies patirtas išlaidas advokatui, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo pagrįstos, racionalios ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, yra 3 000 Lt.

Atsakovo ir ieškovų sumokėtas žyminis mokestis atitinka CPK 80 str. reikalavimus, todėl atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovų priteistina 924,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o ieškovams iš atsakovo 43,20 Lt žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymą iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistina 881,55 Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų apimtį, šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovų atsakovui iš viso priteistina 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Proporcingai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei, t.y. iš ieškovų solidariai priteistina 35 Lt; tuo tarpu į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti atsakovo V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): atsakovui V. U. nustatyti 72/100 bandrosios nuosavybės teisės dalį (79,64 kv. m ploto), o ieškovams R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 28/100 bendrosios nuosavybės teisės dalį (31,03 kv. m ploto).

Pripažinti negaliojančia 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dalį, kuria ieškovai V. V. ir R. V. įsigijo po l/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 28/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalių ir nustatyti, kad A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. S. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise paveldėjo 28/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), visu antru aukštu; ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m).

Priteisti atsakovui V. U. iš ieškovų R. V. ir V. V. solidariai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. V. ir R. V. 35 Lt (trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis