Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8.1. Teismas nusprendė, kad subrogacijos atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovės ir ieškovės iki žalos atsiradimo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Konstatuota, kad ieškovė ieškinio senaties nėra praleidusi.

8.2. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta fotonuotraukų, kuriose būtų fiksuojami 2022 m. sausio 21 d. padariniai, taip pat nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad banko darbuotojai būtų teikę paaiškinimus dėl įvykio. Kaip matyti iš abiejų apžiūros aktų, juose nėra objektyvių požymių, kuris yra pirminis, kuris patikslintas, apžiūros aktuose nėra nurodyta duomenų, kuo remiantis objekto apžiūrą atlikęs asmuo padarė vieną ir kitą išvadą, prie apžiūros aktų, kurie, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą iš esmės, buvo surašyti dėl 2022 m. sausio 21 d. įvykio, buvo pridėtos fotonuotraukos, susijusios su 2021 gruodžio 30 d. įvykiu. Ieškovė, teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė Apžiūros aktą kaip įrodymą dėl 2021 m. gruodžio 30 d. įvykio, būtent taip suprasdama šio dokumento paskirtį, atsakovė teikė savo atsiliepimą. Teismui kilo abejonė, ar įvykio vieta buvo atidžiai ir visapusiškai apžiūrėta, o apžiūros aktai surašyti surinkus visus įmanomus duomenis ir juos tinkamai įvertinus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paklausus, ar nemano esant reikalinga apklausti apžiūros aktus surašiusį ir išvadas teikusį asmenį, atsakymas buvo neigiamas, kitų duomenų, susijusių su 2022 m. sausio 21 d. įvykiu, į bylą nepateikta. Teismas konstatavo, kad nėra galimybės pašalinti tarp abiejų apžiūros aktų kilusių prieštaravimų, todėl teismas vertino juos kaip nepatikimus įrodymus ir jais nesivadovavo.

8.3. Nustatė, kad tiesiogiai peržiūrint ieškovės pateiktą sulėtintą vaizdo įrašą (data ir laikas – 2021 m. gruodžio 30 d. 21.46 val.) ir jos darbuotojo žalų tyrimo eksperto 2023 m. balandžio 2 d. raštą su fotonuotraukomis, kurį pavadino eksperto išvada (toliau – Raštas), matyti, kad nuotraukoje nurodytu laiku ant stogelio kažkas nukrenta, supamas galbūt sniego ar (ir) ledo dalelių, bet jų nėra gausu, krenta, kaip nurodoma rašte, maždaug pirmame jo trečdalyje, stebint sulėtintai, matyti, kad stogelis visas ima leistis, ištrūksta iš priekinių laikiklių, pažyra visas ant stogelio buvęs sniegas (kaip nurodoma rašte, jo buvo apie 20 cm), kurį laiką stogelis vertikaliai laikosi palei sieną, tada visiškai ištrūksta ir nukrenta. Labai abejotina nurodyta išvada, kad stogelis dužo ant jo nukritus dideliam kiekiui nuo penktojo aukšto balkono stogelio nuslinkusio ledo ir sniego, nes įraše nebuvo matyti krentančio didelio kiekio sniego. Rašte teigiama, kad panašiu atstumu (pirmas stogelio trečdalis arčiau namo sienos) yra virš stogelio esančio penktojo aukšto balkono nuožulnaus stogelio briauna ir daroma nuoroda į fotonuotraukas Nr. 3 ir 4. Fotonuotrauka Nr. 3 neinformatyvi, o fotonuotraukoje Nr. 4 matyti visas pastatas, fotografuota dienos metu, tačiau data nenurodyta, stebint virš AB Šiaulių banko įėjimo esančio penktojo aukšto balkono stogelio briauną, jokių nuošliaužų ar nutrupėjimo žymių nepastebima. Ieškovė dėl 2021 m. gruodžio 30 d. įvykio pateikė keturias fotonuotraukas, iš kurių pirmojoje (data ir laikas – 2021 m. gruodžio 31 d., laikas neįžiūrimas) matyti, kad ant žemės esančio stogelio išilginiame krašte aiškiai matosi trys pusapvaliai išpjovimai nelygiais aptrupėjusiais kraštais, kadangi stogelis persisukęs, ketvirtasis simetriškas išpjovimas yra tik numanomas, trečiojoje fotonuotraukoje aiškiai matosi (data ir laikas – 2021 m. gruodžio 31 d., 8.01 val.), antrojoje fotonuotraukoje matyti AB Šiaulių banko įėjimas ir stogelio konstrukcija (data ir laikas – 2021 m. gruodžio 31 d., 8.01 val.), ketvirtoje fotonuotraukoje (data ir laikas – 2021 m. gruodžio 31 d., 8.03 val.) taip pat matyti apatinėje stogelio dalyje esanti skylė, kuri yra panašiu atstumu nuo kraštų, kaip ir trečioje nuotraukoje matomoje viršutinėje stogelio dalyje. Palyginus skylių formą ir lokaciją su stogelio laikančiosiomis konstrukcijomis, teismas padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog stogelyje esančios skylės yra nuo konstrukcijų tvirtinimo elementų.

8.4. Teismas įvertino, kad lengvų konstrukcijų stiklinis stogelis buvo įrengtas 2021 metais, ant stogelio pirmojo įvykio metu, tai yra 2021 m. gruodžio 30 d., buvo apie 20 cm sniego, vaizdo įrašo turinys nėra pagrindas išvadai, kad ant stogelio krito didelis kiekis sniego, taip pat nėra duomenų teigti, kad sniegas krito būtent nuo penktame aukšte esančio stogelio briaunos ar stogo. Dėl antrojo įvykio, tai yra 2022 m. sausio 21 d., teismui nepateikta jokių duomenų. Atkreipė dėmesį, kad dėl pirmojo įvykio nebuvo atlikta jokia apžiūra, nėra duomenų, kad AB Šiaulių bankas atsakovę buvo informavęs apie įvykį, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad tik 2022 m. kovo 15 d. ieškovė atsiuntė 2022 m. kovo 8 d. pranešimą Nr. R0002944875 „Dėl išmokos išieškojimo“, kuriuo prašė atlyginti žalą dėl 2021 m. gruodžio 30 d. įvykio. Atsakovei 2022 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu buvo atsiųstos nuotraukos bei 2022 m. sausio 21 d. Apžiūros aktas be jokios papildomos informacijos. Konstatuota, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog labiau tikėtina faktines aplinkybes buvus tokias, kaip nurodo ieškovė, tai yra, jog abiem atvejais stiklinis stogelis būtų dužęs ir kritęs dėl to, jog ant jo nukrito sniegas nuo penktame aukšte esančio balkono stogo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys netenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatkreipė dėmesio, jog atsakovė tiek prieš 2021 m. gruodžio 30 d. įvykį, tiek prieš 2022 m. sausio 21 d. įvykį neatliko sniego valymo darbų nuo statinio ir jo konstrukcijų, t. y. atsakovė neįrodė (nepateikė įrodymų), jog atliko statinio ir jo konstrukcijų (iš jų ir nuo penktame aukšte esančio stogelio, nuo kurio abiem atvejais nukrito sniegas ir padarė žalos) sniego valymo darbus, nors tokia atsakovės pareiga yra įtvirtinta teisės aktais.

9.2. Nurodo, kad atsakovės aplaidumą pagrindžia ir kita aplinkybė, t. y. atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, buvo nuspręsta neįrenginėti sniego gaudyklių ar apsauginių tvorelių, kadangi pirmame aukšte neva buvo seni metalinių konstrukcijų stogeliai, tačiau pakeitus stogelį į naują grūdintą stiklinį stogelį atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų iš naujo įvertintas sniego gaudyklių ar apsauginių tvorelių įrengimo būtinumas.

9.3. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia, jog sniegas iš tikrųjų krito nuo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų – penktame aukšte esančio balkono stogo. Tai, kad sniegas nukrito konkrečiai nuo penktame aukšte esančio stogo, patvirtina tiek paties atsakovės į bylą pateikti įrodymai bei posėdžio metu duoti paaiškinimai, tiek ieškovės pateikti įrodymai. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, jog sniegas nukrito nuo penktame aukšte esančio balkono stogo.

9.4. Pažymi, kad 2022 m. sausio 21 d. įvykį patvirtina UAB „Inservis“ atliktas tyrimas bei ieškovės su 2023 m. gegužės 30 d. prašymu pateiktas paaiškinimas, taip pat 2022 m. sausio 21 d. įvykio fotonuotraukos.

9.5. Nurodo, jog atsakovė į bylą taip ir nepateikė jokių įrodymų, jog senas metalinių konstrukcijų stogelis, kuris buvo pirmame aukšte iki pakeitimo, buvo tvirtas, nesurūdijęs, o konstrukcijos nesupuvusios. Tad atsakovė neįrodė, jog ankstesnis stogelis buvo geresnis nei naujasis grūdintas stiklinis stogelis. Juolab, kaip minėta, pati atsakovė sutiko su tuo, jog senas metalinių konstrukcijų stogelis būtų pakeistas į naują grūdintą stiklinį stogelį. Todėl negalima teigti, jog pats ieškovės draudėjas neva yra atsakingas dėl žalos atsiradimo.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Nurodo, kad apeliantės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys, paremti vien jai palankiais pamąstymais ir interpretacijomis.

10.2. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, jog lengvų konstrukcijų stiklinis stogelis sudužo būtent dėl nuo penktame aukšte esančio balkono stogelio nukritus sniegui.

10.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui net papildomai paklausus ieškovės, ar ji nenori, jog būtų apklaustas UAB „Inservis“ dvi skirtingas viena kitai visiškai prieštaraujančias išvadas surašęs asmuo, ieškovė tokio siūlymo atsisakė.

10.4. Nurodo, kad sutapdintas stogas bei viršutinio aukšto stogelis nėra vertikalūs paviršiai, nuo kurių reikėtų valyti sniego sankaupas (tai horizontalūs paviršiai).

10.5. Nurodo, kad apeliantė nesupranta ir nesuvokia, kaip skaičiuojamos apkrovos ir kaip apskaičiuotos atvaizduojamos projekte, o tik dar labiau patvirtina faktinę aplinkybę, jog lengvų konstrukcijų stogelis buvo įrengtas netinkamai, pagal nekompetentingai ir neprofesionaliai parengtą paprastojo remonto aprašą, visiškai neįvertinus galimų apkrovų, tai patvirtino ir pirmasis UAB „Inservis“ surašytas apžiūros aktas.

10.6. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės vadovas pasirašė UAB „A. I. studija“ parengto „Daugiabučio gyvenamojo pastato fasado ties negyvenama patalpa - banku, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą“, dar nereiškia, jog atsakovė yra atsakinga už paprastojo aprašo teisingumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams.

10.7. Nurodo, kad pats stogelio savininkas būdamas apdairus ir rūpestingas, siekdamas išvengti ne tik galimos žalos savo turtui, bet ir banko lankytojų sveikatai bei gyvybei, turėjo visas šias aplinkybes (stogelio apkrovų skaičiavimo, tinkamo stogelio rangos darbų atlikimo, sniego gaudyklių įrengimo ir pan. būtinybę) įsivertinti dar paprastojo remonto aprašo rengimo stadijoje prieš imdamasis remonto darbų.

10.8. Pažymi, kad apeliantė šioje byloje remiasi tik viena sau palankia neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusia ir surašyta 2022 m. sausio 21 d. UAB „Inservis“ išvada, tačiau visiškai ignoruoja ir bando paneigti pirminės teisingos išvados egzistavimą, būtent kurią atsakovei ir atsiuntė apeliantės vyresnieji teisininkai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2021 m. spalio 18 d. išdavė AB Šiaulių bankui Verslo draudimo liudijimą (Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini)) (draudimo rūšis: verslo turtas) draudžiamajam laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 18 d., iš kurio matyti, kad tarp draudžiamų objektų buvo ir objektas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 4 d. pranešimas Nr. 2871670 dėl žalos atlyginimo, 2022 m. liepos 19 d. pranešimas Nr. 3061200 dėl žalos atlyginimo bei banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad dėl 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 21 d. atsitikusių įvykių (duomenys neskelbtini), kurių metu nukentėjo pagalbinės paskirties statinys, ieškovė pervedė draudėjui atitinkamai 2 215,75 Eur ir 3 244,25 Eur. Pirmojo įvykio atveju ieškovė išskaičiavo 620,41 Eur nusidėvėjimą medžiagoms, ir nuostolio suma dėl pirmojo, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d., įvykio yra 1 595,34 Eur, dėl antrojo įvykio nusidėvėjimas neskaičiuotas, nes stogelis buvo visiškai naujas. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovės SĮ „Plungės būstas“ kaip namo administratorės 4 839,59 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. birželio 21 d. sprendimu netenkino apeliantės reikalavimų.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą

15. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

16. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

17. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

18. Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad atsakovė SĮ „Plungės būstas“ nuo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudikės) pareikšto reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji būtų gynusis ir nuo draudėjos AB Šiaulių banko pareikšto reikalavimo.

19. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įstatyme nustatytas sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

20. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

21. Apeliantė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sniego valymo darbų neatlikimu nuo statinio ir jo konstrukcijų tiek prieš 2021 m. gruodžio 30 d. įvykį, tiek prieš 2022 m. sausio 21 d. įvykį, taip pat atsakovės aplaidumą pagrindžia ir kita aplinkybė, t. y. atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, buvo nuspręsta neįrenginėti sniego gaudyklių ar apsauginių tvorelių, kurios buvo būtinos. Dėl šių atsakovės veiksmų susikaupė didelis kiekis sniego, kuris nukrito ant draudėjui priklausiusio stiklinio stogelio ir jis sudužo net du kartus (2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 21 d.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, šalių pateiktus įrodymus, susipažinusi tiek su pateiktomis nuotraukomis, tiek su vaizdo įrašo medžiaga, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog abiem atvejais (2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 21 d.) stiklinis stogelis būtų dužęs ir kritęs dėl to, jog ant jo nukrito sniegas nuo penktame aukšte esančio balkono stogelio. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, jog stiklinis stogelis sudužo būtent dėl nuo penktame aukšte esančio balkono stogelio nukritus sniegui. Teisėjų kolegija pažymi, jog net pirmosios instancijos teismui paraginus apeliantę ir paprašius pateikti papildomus įrodymus, nebuvo pateikta jokių abejonių nekeliančių ir aiškiai nuo penkto aukšto krentantį sniegą parodančių fotonuotraukų, vaizdo įrašų, liudytojų parodymų ar paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismui net papildomai paklausus apeliantę, ar pastaroji nenori, jog būtų apklaustas UAB „Inservis“ dvi skirtingas viena kitai visiškai prieštaraujančias išvadas surašęs asmuo, apeliantė pati tokio siūlymo atsisakė.

23. Teisėjų kolegijos vertinu, vien subjektyvūs apeliantės teiginiai, kad atsakovė nevalė sniego, kad sutiko su AB Šiaulių banko parengtu paprastojo remonto aprašu, kad banko darbuotojai girdėjo ir matė, kaip nuo penkto aukšto balkono stogelio krenta sniegas, nors nė vienas liudytojas teisme šio fakto nepatvirtino, rėmimasis tik sau palankia UAB „Inservis“ išvada (nors tos pačios įmonės UAB „Inservis“ tos pačios dienos išvada patvirtino faktą, kad stiklinis stogelis nukrito ir sudužo dėl per didelės sniego apkrovos, todėl būtina patikrinti įėjimo stogelio techninį projektą ir įvertinti numatytas apkrovas), negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais įrodymais nustatyti ir patvirtinti, jog atsakovė yra kalta dėl AB Šiaulių banko sudužusio stiklinio stogelio.

24. Apeliantė savo reikalavimą įrodinėja UAB „Inservis“ 2022 m. sausio 21 d. apžiūros aktu, tačiau pažymėtina, kad teismui buvo pateikti du UAB „Inservis“ 2022 m. sausio 21 d. apžiūros aktai su skirtingomis išvadomis. Išanalizavus abu apžiūros aktus, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog juose nėra objektyvių požymių, kuris yra pirminis, kuris patikslintas, apžiūros aktuose nėra nurodyta duomenų, kuo remiantis objekto apžiūrą atlikęs asmuo padarė vieną ir kitą išvadą, prie apžiūros aktų, kurie buvo surašyti dėl 2022 m. sausio 21 d. įvykio, buvo pridėtos fotonuotraukos, susijusios su 2021 gruodžio 30 d. įvykiu. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonė, ar įvykio vieta buvo atidžiai ir visapusiškai apžiūrėta, o apžiūros aktai surašyti surinkus visus įmanomus duomenis ir juos tinkamai įvertinus, kadangi nebuvo galimybės pašalinti tarp abiejų apžiūros aktų kilusių prieštaravimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino juos kaip nepatikimus įrodymus ir jais nesivadovavo.

25. Įvertinus apeliantės pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašą, nėra pagrindo sutikti, jog pateikti įrodymai pagrindžia, jog sniegas iš tikrųjų krito nuo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų – penktame aukšte esančio balkono stogo. Peržiūrint sulėtintą vaizdo įrašą, matyti, kad nuotraukoje nurodytu laiku ant stogelio kažkas nukrenta, supamas galbūt sniego ar (ir) ledo dalelių, stogelis ima leistis, ištrūksta iš priekinių laikiklių, pažyra visas ant stogelio buvęs sniegas (kaip nurodoma apeliantės darbuotojo žalų tyrimo eksperto 2023 m. balandžio 2 d. rašte, sniego jau buvo apie 20 cm), kurį laiką stogelis vertikaliai laikosi palei sieną, tada visiškai ištrūksta ir nukrenta. Taigi įraše nebuvo matyti nei krentančio didelio kiekio sniego, kaip teigia apeliantė, nei kad šis sniegas krito būtent nuo penktame aukšte esančio balkono stogo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, jog sniegas nukrito būtent nuo penktame aukšte esančio balkono stogo.

26. Apeliantė pažymi, kad atsakovė privalėjo valyti sniegą nuo stogo ir viršutinių aukštų stogelių, tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti, kadangi teisės aktai (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13.3. punktas) numato, jog administratoriaus pareiga yra užtikrinti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovės administruojamo pastato stogas yra sutapdintas (kitaip vadinamas plokščiu), taip pat kaip ir viršutinio aukšto stogelis. Kadangi paminėtos pastato dalys nėra vertikalūs paviršiai, nuo kurių reikėtų valyti sniego sankaupas, o įstatyme nenumatytas imperatyvus reikalavimas valyti horizontalius paviršius, apeliantės argumentai dėl sniego valymo būtinumo atmestini kaip nepagrįsti.

27. Apeliantė savo skundą taip pat grindžia atsakovės aplaidumu, nurodydama, jog atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kai AB Šiaulių bankas įsirengė naują stiklinį stogelį (vietoje buvusio metalinio), t. y. nebuvo iš naujo įvertintas sniego gaudyklių ar apsauginių tvorelių įrengimo būtinumas (nors tokie prašymai buvo teikiami). Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie ar panašaus pobūdžio prašymai atsakovei buvo teikiami, o atsakovė atsisakė juos įvertinti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.