Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2S-993-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2S-993-343/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20165-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
BUAB „Dentuva LT“
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-993-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20165-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.6.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dentuva LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“ patikslintą ieškinį atsakovei T. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dentuva LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės T. V. (toliau – atsakovė) 40 393,48 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdomo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2019 10 28 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 19 324,12 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė 2020 03 09 teismui pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis. Nurodė, jog atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos per mėnesį sudaro 848,52 Eur. Taip pat, kad ji turi mokėti bankui įmokas už butą, turi nepilnametę dukrą, kuriai per mėnesį reikia skirti apie 200 Eur. Taipogi nurodė, kad atsakovės ir jos sutuoktinio santaupos sudaro apie 953 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo išdėstyti skolą 24 mėnesių laikotarpiui mokant po 979,63 Eur per mėnesį ir 5 proc. metines palūkanas.

3. Ieškovė su skolos išdėstymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą nurodė, jog atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą ir leisti mokėti po 979,63 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, nors nurodo, kad šeimos mėnesinės pajamos sudaro 848,52 Eur, iš kurių atsakovė turi sumokėti kredito įmoką bei, kad jos santaupos sudaro 933,12 Eur. Ieškovės teigimu, tam, kad atsakovė galėtų mokėti kas mėnesį virš 1000 Eur dydžio įmoką skolos padengimui ir patenkinti būtinus savo bei nepilnametės dukters poreikius, jos mėnesinės pajamos turėtų būti keturis kartus didesnės nei yra šiuo metu. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jos turtinė padėtis pablogėjo arba, kad jos turtinė padėtis pagerės ateityje. Teigia, jog ieškovės bankroto procesas tęsiasi nuo 2015 metų, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui pažeistų įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 03 30 nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2019 10 28 sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-983-775/2019 išdėstė dvylikai mėnesių, įpareigojant atsakovę ieškovei pirmus vienuolika mėnesių mokėti po 1610Eur, dvyliktąjį mėnesį – 1614,12 Eur bei mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, pradedant nuo 2020 metų balandžio mėnesio, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kitą prašymo dalį atmetė.

Šalies argumentai

5. Nustatė, kad nors atsakovė prašyme nurodė, kad ji per mėnesį gali ieškovei mokėti po 979,63Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau iš pateiktų atsakovės duomenų matyti, kad jos ir sutuoktinio pajamos per mėnesį yra 848,52 Eur, šeima turi išlaikyti nepilnametę dukrą, mokėti įmokas bankui už butą, todėl neaišku, kaip atsakovė galės ieškovei mokėti didesnę įmoką nei šeimos mėnesinės pajamos. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje jos turtinė padėtis pagerės ir ji galės ieškovei 24 mėnesius mokėti po 979,63 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, sprendė, jog skolos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui užtruktų neprotingai ilgą laiką, o tai suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei ir nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

7. Nurodė, kad iš karto 19 324,12 Eur sumokėjimas ieškovei neabejotinai pasunkintų atsakovės turtinę padėtį, todėl, siekiant atsakovei sudaryti galimybę realiai įvykdyti prievolę ieškovei ir užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į valstybėje paskelbtą ekstremalią situaciją, teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies, ieškovei priteistos sumos bei 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą išdėstydamas 1 metų terminui.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 03 30 nutartį ir atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-983-775/2019, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis pagerės tokia apimtimi, jog ji galės ieškovei per mėnesį mokėti po 979,63Eur, nes pagal atsakovės pateiktus dokumentus, ji mokėti tokios sumos neturi galimybių. Apeliantės teigimu, neaišku, kaip atsakovė galės sumokėti teismo nustatytą 1 610 Eur sumą. Atsakovei neteikiant įrodymų apie tai, kad ateityje jos turtinė padėtis galėtų pagerėti, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

1.2. Ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovės naudai 2019 10 28 sprendimu priteistos sumos yra neteisėtų ir aplaidžių atsakovės veiksmų ir neveikimo pasekmė, dėl kurių ieškovės kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms įsiteisėjusio sprendimo išdėstymas pažeidžia teisėtus ieškovės ir jos kreditorių interesus reikalauti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės teigimu, išdėstant įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, atsakovei nepateikus prielaidų, kad jis galės būti vykdomas atsakovės pasiūlyta tvarka, tai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo išdėstymo sąlygas.

1.3. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad sprendimo išdėstymas pateisinamas dėl 2020 02 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos. Apeliantės teigimu, ekstremalios situacijos paskelbimas vienodai įtakoja tiek atsakovę, tiek ieškovę ir jos kreditorius. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ekstremalios situacijos paskelbimas padarė kokį nors poveikį jos turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 03 30 nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovės galimybės gauti paskolą banke, kai turtas areštuotas ir atsižvelgiant į paskelbtą ekstremalią situaciją valstybėje, yra apribotos, tačiau atsakovė ieško galimybių sprendimą įvykdyti, gauti paskolas pas privačius asmenis.

2.2. Atsakovė pradėjo vykdyti teismo sprendimą, o teismo sprendimo dalinis vykdymas atsakovei nesuteikia jokio pranašumo kreditoriaus atžvilgiu, kadangi kreditorius priteistą sumą atgauna su procesinėmis palūkanomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

10. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė mokėjimo pavedimą vykdant teismo sprendimą. Atsakovė šių įrodymų prijungti prie bylos neprašė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis). Bylos šalys, kurioms buvo siųstas atskirasis skundas su priedais, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 10 28 priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, priteisdamas jai iš atsakovės 19 324,12 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas. Kauno apygardos teismas 2020 03 02 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 10 28 sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė 2020 03 09 teismui pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, prašymą grįsdama aplinkybėmis, jog atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos per mėnesį sudaro 848,52 Eur, taip pat ji turi mokėti bankui įmoką už butą, turi nepilnametę dukrą, kuriai per mėnesį reikia skirti apie 200 Eur. Be jau paminėtų aplinkybių taip pat nurodė, kad jos ir sutuoktinio santaupos sudaro apie 953 Eur, todėl prašo išdėstyti skolą 24 mėnesių laikotarpiui mokant po 979,63 Eur per mėnesį ir 5 proc. metines palūkanas.

14. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, konstatavo, jog atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos per mėnesį sudaro 848,52 Eur sumą, šeima turi išlaikyti nepilnametę dukrą, mokėti įmokas bankui už butą. Pažymėjo, jog yra neaišku kaip atsakovė galės ieškovei mokėti didesnę įmoką nei šeimos mėnesinės pajamos. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje jos turtinė padėtis pagerės ir ji galės ieškovei 24 mėnesius mokėti po 979,63 Eur per mėnesį. Tačiau nepaisant šių nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies, ieškovei priteistos sumos bei 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą išdėstydamas 1 metų terminui – pirmus vienuolika mėnesių mokėti po 1 610 Eur, dvyliktąjį mėnesį – 1 614,12 Eur bei mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Savo išvadą teismas š esmės grindė dviem argumentais: pirma, ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl skolos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui užtruktų neprotingai ilgą laiką, kas suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei ir nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir antra – iš karto sumokėjimas ieškovei 19 324,12 Eur neabejotinai pasunkintų atsakovės turtinę padėtį.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė ir aiškino CPK 284 straipsnio nuostatą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles.

18. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė su sutuoktiniu yra įgijusi žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį bankui kas mėnesį moka po 165,77Eur. Taipogi nustatyta, jog atsakovė nuosavybės teise valdo transporto priemonę Audi A3. Iš į bylą pateiktų atsakovės ir jos sutuoktinio sąskaitų išrašų matyti, jog jose bendras likutis yra 954,07 Eur. Atsakovė prašyme teigia, jog ji nuo 2018 05 21 dirba įmonėje UAB „PSA Logistics“ bei gauna 422,52 Eur darbo užmokestį. Jos sutuoktinis taip pat dirba toje pačioje įmonėje kaip atsakovė ir gauna 426 Eur mėnesinį atlyginimą. Iš į bylą pateiktos pažymos apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės duomenis bei priteistos sumos dydį – 19 324,12 Eur, sprendžia, kad ji finansiškai nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą net ir išdėsčius jo vykdymą atitinkamam laikotarpiui (CPK 185 straipsnis).

19. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis pagerės ateityje, todėl sutiktina su apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog neaišku, kaip atsakovė galės sumokėti teismo nustatytą 1 610 Eur sumą. Atsakovei neteikiant įrodymų apie tai, kad ateityje jos turtinė padėtis galėtų pagerėti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Be to, pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje jos turtinė padėtis pagerės, todėl nesuprantama, kodėl atsakovės prašymas buvo tenkintas iš dalies, sprendimo vykdymą išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Tuo tarpu, nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog ji ieško galimybių sprendimą įvykdyti, gauti paskolas pas privačius asmenis. Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad yra atlikusi pirmą įmoką vykdydama teismo sprendimą, tačiau, nesant rašytinių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad šiuo atveju ieškovė byloje yra bankrutavusi bendrovė, kuriai bankroto byla iškelta dar 2015 metais (nustatyta teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas akivaizdžiai pažeistų ne tik sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), bet taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, bankrutavusios bendrovės kreditorių lūkesčių patenkinimo. Tokiu būdu būtų pažeista ir šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

21. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, ir nepagrįstai atsakovei išdėstė teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendžia, kad yra pagrindas neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkinus atsakovės T. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-983-775/2019, 2019 m. spalio 28 d. teismo sprendimo vykdymas buvo išdėstytas dvylikos mėnesių laikotarpiui ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės T. V. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-983-775/2019, atmesti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė