Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17664-955/2017 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese šalis – skolininką R. B. į skolininkę D. M. (b.l. 3). Nurodė, kad skolininkas R. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., palikimą, atsiradusį po jo mirties priėmė D. M.. Kadangi įsiskolinimas valstybei nėra apmokėtas, turi būti pakeistas skolininkas vykdymo procese.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymą tenkino (b.l. 4-5).Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad R. B. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimą priėmė D. M., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2017 m. sausio 27 d. Todėl yra pagrindas išvadai, kad CK 5.53 straipsnio pagrindu mirusio skolininko turtas ir turtiniai įsipareigojimai paveldėjimo teise perėjo D. M.. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų byloje yra nustatyta. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2017 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir šį patvarkymą tą pačią dieną išsiuntė palikimo atsiradimo vietos notaro biurui. Nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolei minėtą patvarkymą išsiuntus notarų biurui buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. D. M. priėmus palikimą, įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujos skolininkės. Nustačius procesinių teisių bei pareigų perkėlimo pagrindą pagal CPK 596 straipsnį, antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo buvo tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo D. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti (b.l. 12-13). Skunde nurodė, kad nepagrįstai skolininką R. B. pakeitė D. M.. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio normas. D. M. išduotas 2017 m. birželio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas į 705,60 Eur neišmokėtą šalpos pensiją, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra 2017 m. sausio 1 d. panaikintos. Apeliantė ketina kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, kurio nėra. Jokios materialinės naudos po mirusiojo R. B. mirties apeliantė negavo. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė, o šiuo atveju jokios teisinės (materialinės) prievolės nėra. Antstolis ir teismas nesiaiškino, koks turtas buvo paveldėtas ir ar jis yra pakankamas skoloms padengti. Šiuo atveju prašymas pakeisti mirusįjį skolininką nauju skoliniu yra neteisėtas ir prieštaraujantis materialinėms teisės normoms.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuorašą (b.l. 14).Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. A. prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l. 18). Nurodė, jog antstolė, sužinojusi apie skolininko mirtį, nepraleidusi įstatyme numatytų terminų, 2017 m. sausio 30 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo informavo kreditorių bei notarą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolė nesiaiškino, koks turtas buvo paveldėtas. Nustačius, jog palikimą priėmė D. M., antstolė visų pirma kreipėsi į teismą dėl proceso šalies pakeitimo. Antstolė laiku ir tinkama forma informavo kreditorių ir notarą.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą teisės aktų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2 civilinėje byloje Nr. 2-14858/2005 dėl 0,96 Eur (3,30 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. B. valstybės naudai. Vykdomasis raštas atiduotas antstolei 2016 m. balandžio 12 d.(vykdomoji byla Nr. 0036/16/01118). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas. Skolininkas R. B. mirė 2016 m. lapkričio 8 d. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė pakeitė skolininką vykdymo procese, nes ji jokios materialinės naudos negavo, kadangi pavelėjo tik 705,60 Eur neišmokėtą šalpos pensiją, kurios pagal įstatymus nuo 2017 m. sausio 1 d. yra panaikintos, todėl nėra ir materialinės prievolės pakeisti skolininką. Be to, nei antstolė, nei teismas nesiaiškino ar šiuo atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu.Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.).Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam skolininkui pereina skolininko materialioji pareiga pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Nagrinėjamu atveju antstolė išsiuntė notarų biurui 2017 m. sausio 30 d. patvarkymą, taip sudarydama prielaidas informuoti paveldėtojus apie palikėjo skolą. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Iš pateikto 2017 m. birželio 21 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 963) nustatyta, jog D. M. paveldėjo visą palikėjo R. B. turtą, kurį sudarė neišmokėta šalpos pensijos (sukakusiam senatvės amžiui už 2016 m. kovo – rugsėjo mėnesius) 705,60 Eur suma (b.l. 14). Šioje situacijoje materialiųjų teisių ir pareigų perėmimas yra galimas. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. tokios šalpos pensijos nemokamos, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes paveldimą turtą sudaro neišmokėta suma už 2016 m. kovo – rugsėjo mėnesius.Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.