- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- N-62-98-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00433-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu T. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda dėl to, kad nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 30 d. ji savavališkai, nesilaikydama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdama priklausančio daikto valdymą bei trukdydama jį valdyti, vykdydama savo tariamą teisę į butą, adresu(duomenys neskelbtini), Klaipėda, ginčijamą buto bendrasavininko I. K. (I. K.), ji nuolat neįleisdavo jo į buto bendro naudojimo patalpas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalinės nuosavybės teise priklauso T. K. ir I. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą už akių iškeldinti T. K. iš buto dalies, priklausančios I. K.. 2009 m. gruodžio 29 d. antstolis priverstinai iškeldino T. K. iš šios buto dalies. Teismo posėdžio metu T. K. pripažino, jog gyvena bute Vingio g. 3-34, Klaipėda, kuriame vienas kambarys priklauso jos broliui I. K., tačiau jo neįleidžia į butą. Teismas vertino, kad T. K. argumentai, jog ji bijo brolio I. K., nagrinėjamoje byloje padarytos veikos teisinei kvalifikacijai neturi reikšmės, nes byloje esančiais duomenimis ir pačios T. K. paaiškinimais neginčijamai nustatyta, jog ji neleidžia buto bendrasavininkui tinkamai naudotis jam priklausančia buto dalimi, bendro naudojimosi patalpomis, riboja jo nuosavybės ir valdymo teises. Teismas pažymėjo, kad Komisija netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstai, nes toks prašymas buvo nepagrįstas argumentais, be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo užtikrinta galimybė T. K. tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, naudotis gynėjo paslaugomis.
II.
Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nei Komisija, nei teismas nenustatė, kada konkrečiai buvo padarytas pažeidimas, o formuluotė, kad ji nuolat neįsileidžia nukentėjusiojo į bendro naudojimo patalpas, yra nekonkreti. Pažymi, kad pažeidimas nebuvo daromas iki 2010 m. kovo 30 d., nes paskutinį kartą nukentėjusysis nebuvo įleistas 2010 m. kovo 1 d. Mano, kad padarytas pažeidimas nebuvo trunkamasis, nes nukentėjusysis į patalpas nebuvo įleistas tris kartus – 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. kovo 1 d., todėl buvo praleistas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Pabrėžia, kad Komisijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarime buvo nustatytos ir konstatuotos skirtingos aplinkybės, kas kelia abejonių dėl pažeidimo fakto ir kaltės buvimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad pati T. K. pripažino, kad tarp jų nuolat kyla konfliktai dėl jo bandymų patekti į butą. Nurodo, kad T. K. ir jos atstovas vilkino procesą, todėl net ir nustačius, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nuobaudai skirti pasibaigė, turi būti taikoma ATPK 35 straipsnio 3 dalis, numatanti nuobaudos skyrimo termino pratęsimo galimybę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 iki 500 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. K. ir I. K. yra buto, adresu(duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiai (b. l. 49). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės T. K. kaltė dėl to, kad jis savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuolat neįleisdavo I. K. į bendro naudojimo patalpas, t. y. apribojo bendraturčio galimybes naudotis jam nuosavybės teisėmis priklausančia buto dalimi. Padarytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 30), I. K. pareiškimas (b. l. 31-32), tarnybiniai pranešimai (b .l. 51-53), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 104-117), nukentėjusiojo I. K. parodymai ir pačios T. K. paaiškinimai (b. l. 131-132).
Pažymėtina, kad iš Komisijos posėdžio protokolo (b. l. 26), I. K. pareiškimo (b. l. 31), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 51, 52), I. K. parodymų (b. l. 131), jo atstovės ir Komisijos atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 133, 136) matyti, kad T. K. ne tik nurodytomis dienomis neįleisdavo I. K. į butą, bet ir nustatė sąlygas, kurioms esant jis gali patekti į butą, o būtent, kad į butą jis gali ateiti tik su kitu asmeniu, taip pat nurodė, kad jis gali ateiti tik jai būnant namuose, bute būti trumpai ir jai išeinant iš buto, turi išeiti ir jis. Tokiu būdu T. K. savavališkai apribojo buto bendrasavininko I. K. teisę valdyti ir naudoti jam priklausantį turtą, t. y. jam nuosavybes teise priklausančią buto dalį. Toks ribojimas tęsėsi nuo 2009 m. gruodžio 29 d., kai antstolis priverstinai iškeldino T. K. iš buto dalies, priklausančios I. K. (b. l. 38-39). Kaip galima spręsti iš tarnybinio parnešimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 30, 51), surašant šiuos dokumentus 2010 m. kovo 30 d. toks savavališkas nukentėjusiojo teisių ribojimas tebesitęsė (nebuvo baigtas), todėl darytina išvada, kad protokole pagrįstai nurodyta, kad inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, darymas truko nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad administracinė nuobauda apeliantei Komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirta nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarimas T. K. skirti administracinę nuobaudą už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą buvo panaikintas įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimui (b. l. 58-59), todėl tai, kad jame nurodytos aplinkybės skiriasi nuo Komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodytų aplinkybių, šiuo atveju jokios reikšmės neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.