Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. (S. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai civilinėje byloje Nr. e2-2213-1050/2018 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui G. D. (G. D.) dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – A. K., institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas G. D. nėra biologinis ieškovės vaiko J. M. (J. M.), gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas.Teismas ieškinį priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą.Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė ieškinio su priedais kopijas. Siųsti procesiniai dokumentai į teismą grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Teismui patikrinus Gyventojų registro centro duomenis nustatyta, kad G. D. nuo 2000 m. vasario 18 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilnius, o nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismui patikrinus „Sodros“ duomenis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi paskelbė atsakovo paiešką, kurią pavedė atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris raštu informavo teismą, kad G. D. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Duomenų apie jo darbovietę, naują gyvenamąją (buvimo) vietą ar registraciją darbo biržoje – nėra. Rašte nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. atsakovas išvyko iš Lietuvos Respublikos į užsienį (užfiksuotas Lietuvos Respublikos sienos kirtimo faktas).Taigi, bylos duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta galimai yra užsienio valstybėje. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Prireikus, teismas turi teisę pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2146-640/2017).Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas galimai negyvena Lietuvoje ir teismui nėra žinoma atsakovo G. D. gyvenamoji vieta. Teismas negali nustatyti, ar byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl įpareigoja ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, nurodė paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ieškovė neturi, taip pat neturi tikslių duomenų, ar atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, ar jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Ieškovė yra įsitikinusi, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, todėl skundžiama nutartimi ieškovei nustatytas įpareigojimas yra nepagrįstas.Vien ta aplinkybė, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. atsakovas kirto Lietuvos Respublikos sieną, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, bei konstatuoti, kad nagrinėjama byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą ir nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas (skirtingai nei skundžiamoje nutartyje nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2146-640/2017) išvykimo iš Lietuvos Respublikos nedeklaravo.Teismo įpareigojimo patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą įvykdymas ieškovei yra neįmanomas (net toje srityje specializuota kompetentinga valstybinė institucija, turinti kur kas platesnį veikimo bei galimybių arsenalą, atsakovo gyvenamosios vietos nei nustatė, nei patikslino), tad, ieškovei neįvykdžius jai paskirto neįmanomo įpareigojimo, ieškinys, laikant jį nepaduotu, teismo bus grąžintas ieškovei, kas užkirs kelią tolimesnei bylos eigai. Ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai padėčiai taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 2 dalis.Į bylą įtrauktas trečiasis asmuo A. K. sutinka su ieškiniu, tad, atlikus jo bei nepilnamečio vaiko DNR ekspertizes, esant palankiam ekspertizės rezultatui, būtų pakankamas pagrindas išspręsti šią bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą.Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui nepavyko įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas registruotas (apskaitytas) Vilniaus miesto savivaldybėje be jokio konkretaus gyvenamosios vietos adreso, Sodros duomenimis, niekur nedirba, o Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atlikęs atsakovo paiešką, taip pat jo nerado.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismo įpareigojimas apeliantei patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, to nepavykus padaryti net specialius įgaliojimus turinčiai valstybės institucijai, yra nepagrįstas.Kaip teisingai pažymi apeliantė, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų deklaravęs išvykimą į užsienį, todėl konstatuoti tarptautinį nagrinėjamos bylos pobūdį remiantis vien užfiksuotu atsakovo valstybinės sienos kirtimo faktu nėra pakankamo pagrindo. Kita vertus, net pripažinus, kad atsakovas galimai gyvena ne Lietuvoje, apeliantė, kaip minėta, nagrinėjamos bylos atveju nėra objektyviai pajėgi nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje, todėl CPK 395 straipsnio nuostata, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 30 straipsnio 2 dalimi ir analogiška 783 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal <...> paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.