Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. (A. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. N. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. N., prašydamas nustatyti, kad A. V., nėra M. V. tėvas; pripažinti negaliojančiais M. V. gimimo liudijime ir gimimo akto įraše esančius duomenis, kad A. V. yra M. V. tėvas, bei juos panaikinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei R. N. dėl tėvystės nuginčijimo paliko nenagrinėtą.Nustatė, kad ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau priėmus ieškinį ir išsiuntus paminėtu adresu procesinius dokumentus, pastarieji grįžo neįteikti. Patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenis, nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.Pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimas nepatenka į nė vieno iš ES reglamentų taikymo sritį: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) 1 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui. Dėl šios priežasties Reglamentas Nr. 2201/2003 šioje byloje negali būti taikomas. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001) 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tėvystė pagal ES patenka į fizinio asmens statuso kategoriją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas ir konstatavo, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą, atsakovė pagal bylos duomenis gyvena Jungtinėje Karalystėje (tai patvirtina grįžę neįteikti procesiniai dokumentai bei atsakovės išvykimo į Jungtinę Karalystę deklaravimas), todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ši aplinkybė paaiškėjo jau iškėlus bylą teisme, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. V. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtu.Nurodė, kad teismui priėmus ieškinį ir išsiuntus paminėtu adresu procesinius dokumentus, pastarieji grįžo neįteikti. Patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenis, nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.Teismas, nurodęs, kad sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos, jas taikė neteisingai, nes CPK XIX skyrius (šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai) nedetalizuoja atvejų, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma - yra užsienio valstybėje ir pan. Darytina išvada, kad tokiu atveju būtina vadovautis CPK 375 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis. Šiuo atveju bendroji norma yra CPK 30 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.Ieškovas ieškinyje nurodė jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), todėl ji laikytina paskutine žinoma gyvenamąja atsakovės vieta. Be to, ieškovo žiniomis, ten gyvena atsakovės tėvai, kurie palaiko ryšius su dukra ir galėtų ją informuoti apie teisminį procesą.Be to, atsižvelgiant į teismo konstataciją, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą, reikia vadovautis ir CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ nuostatomis. Šioje dalyje esančios teisės normos nustato bendrąjį ir išimtinį teismingumą:CPK 784 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis (ir ieškovas, ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai);CPK 785 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje).Kad nurodytos tarptautinį teismingumą reguliuojančios teisės normos šiuo atveju turi būti taikomos, parodo ir teismų praktika panašiose bylose.Pažymėtina, kad teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovas iš viso netenka teisės ginti savo teises ir interesus teismine tvarka, nes jokių konkrečių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą (neskaitant formalaus veiksmo – deklaravimo apie išvykimą) neturi. Nei viena iš šalių, t.y. nei tėvai, nei vaikas, nesame Jungtinės Karalystės piliečiai, todėl neaišku, kokiu pagrindu šios šalies teismas turėtų priimti ieškinį ir į kokį teismą galėčiau kreiptis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o kadangi ši aplinkybė paaiškėjo tik priėmus ieškinį, t.y. teismui nepavykus įteikti atsakovei dokumentų ieškovo nurodytos atsakovės gyvenamosios vietos adresu, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.Ieškovas su tokia teismo pozicija nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti. Iš esmės atskirąjį skundą grindė argumentu, kad nei vaikas, nei jo tėvai nėra Jungtinės Karalystės piliečiai, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu šios šalies teismas turėtų priimti ieškinį ir į kokį teismą ieškovas galėtų kreiptis. Be to, pažymėjo, kad atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, o jos paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, todėl ir byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje. Kaip matyti iš Gyventojų registro duomenų, nors atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, bet ji yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir nurodžiusi, kad jos gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma ir teismas turėtų jos gyvenamąja vieta laikyti paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – jos tėvų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas, jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). CPK 395 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos teismas.Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ir vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl darytina išvada, kad vaiko ir vaiko motinos nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Kadangi tėvystės nuginčijimo nereglamentuoja Europos Sąjungos reglamentai ir tarp Lietuvos bei Jungtinės Karalystės nėra pasirašytas joks susitarimas dėl šio klausimo jurisdikcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK normas ir turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą dėl to, kad atsakovės gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Tai, kad ji negyvena Lietuvoje, patvirtina ir teismui grįžę neįteikti procesiniai dokumentai. Taigi, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 782 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.