Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. eB2-5109-794/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01228-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2 (S)

2016 m. rugpjūčio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Verslo parama“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Bervis ir ko“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės nuomone, įmonei negali būti iškelta bankroto byla, kadangi jos finansinė būklė neatitinka įmonės nemokumo apibrėžimo pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismui pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tame tarpe aktualūs 2016 m. rugpjūčio 1 dienai sudaryti balansas ir pelno/nuostolių ataskaita, taip pat 2015 metų balansas ir pelno/nuostolių ataskaita; turto vertintojo 2016 m. liepos 18 d. ataskaita, kreditorių ir debitorių sąrašai, įmonės sudarytos sutartys, kilnojamojo turto vertinimo bei nusidėvėjimo paskaičiavimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais atsakovė grindžia savo poziciją. Atsakovė tvirtina, kad ji yra veikianti bendrovė, turinti didelių perspektyvų ateityje, kuri modernizavo gamyklą ir nuo 2016 m. liepos mėnesio pradėjo aktyviai veikti rinkoje.

2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, abi šalys buvo įpareigotos pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Ieškovė įpareigota pateikti paaiškinimus dėl savo reikalavimo pagrįstumo, bei pridėti papildomus dokumentus ir kitus įrodymus savo pozicijai pagrįsti; dokumentus apie 2015 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutartyje 1.4 punkto įvykdymą, pateikti sutarties Priedą Nr. 1 ir atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi patvirtinančius dokumentus; dėl dalinio skolos grąžinimo, išieškojimo (skolininko atliktų mokėjimų bei skolos likučio paskaičiavimas pagal vekselius ar skolos grąžinimo pradiniam kreditoriui) nuo jos atsiradimo momento iki pareiškimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. Atsakovė įpareigota pateikti papildomus dokumentus ir įrodymus dėl įtraukto į balansą brangaus turto (1 901 000 Eur vertės) įsigijimo nuosavybėn, šiam turtui galiojančius apribojimus, atsiskaitymą už jį.

Bankroto bylą atsisakytina kelti.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumo.

Remiantis formuojama teismų praktika įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę vertinant įmonės mokumą. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Išlieka teismo pareiga sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Tuo atveju, jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2-529-178/2015). Šiuo atveju, duomenų apie tai, kad atsakovė ginčytų ieškovės reikalaujamo įsiskolinimo apmokėjimo pagrįstumą, nėra. Nors ieškovė nepateikė teismui reikalaujamų papildomų įrodymų, teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakove prievoliniais santykiais; šis reikalavimas nėra paneigtas ir yra galiojantis.

Dėl atsakovo mokumo vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi įvertinti visus jam pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus faktinius duomenis siekdamas įsitikinti, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme.

Teismų praktikoje pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2014).

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,Bervis ir ko“ (j. a. k. 124640878) įregistruota 1998 m. lapkričio 20 d., jos vadovas nuo pat įmonės įregistravimo yra V. B. Pateikto 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto balanso duomenimis įmonė deklaruoja turto už 2 966 245 Eur, jo didžiąją dalį, 1 901 000 Eur vertės sudaro ilgalaikis materialusis turtas, būtent mašinos ir įrengimai. Pateikto 2015 metų balanso duomenimis tokio turto vertė nurodyta tik už 685 158 Eur.

Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013.)

Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicija dėl jo turimo turto vertės yra nuosekli ir argumentuojama teismui pateiktuose atsiliepime ir paaiškinimuose: 2013-2016 metais vyko intensyvūs kokoso aliejaus spaudimo ir rafinavimo gamyklos statymo darbai, įrangos pirkimui ir modernizavimui panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos. 2016 m. rugpjūčio 1 dienai balanse deklaruota įvykdyto ilgalaikio turto perkainojimo vertė, kadangi iš esmės modernizavimo dėka sukurtas naujas ilgalaikis materialus turtas. Teismui pateikta atlikto turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“, šio turto vertinimo ataskaita, pagal kurią nustatyta 1 901 000 Eur turto vertė. Teismas neturi duomenų, dėl kurių galima būtų paneigti turto vertintojo išvadą, todėl neturi abejonių dėl šios įmonės balanse nurodytos sumos. Susipažinęs su atsakovės pateiktu įmonės pradelstų įsipareigojimų 2016 m. rugpjūčio 1 dienai sąrašu teismas konstatuoja, jog jame nurodyta 114 681 Eur pradelstų įsipareigojimų suma nėra tiksli. Į pradelstus įsipareigojimus neįtraukta skola ieškovei 65 956,6 Eur. Nors pačios skolos atsakovė neginčijo ir neginčija, pripažįsta, kad skola kildinama iš 2011 m. sudarytos tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sutarties, priverstinį išieškojimą vykdo antstolis, be to dalį skolos yra sumokėjusi. Taip tai teismas nustatė, kad į pradelstų įsipareigojimų sumą nepagrįstai neįtraukta 689 814,10 Eur skola įmonei Barry Callebaut Cocoa Asia Pascific PTE.LTD, nurodytas atsiskaitymo terminas 2019 metai. Tačiau 2015 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu iš atsakovės priteista 801797,25 JAV dolerių pagrindinės skolos, o taip pat palūkanų ir delspinigių sumos nurodytai įmonei, išduotas vykdomasis raštas. Todėl teismas sprendžia, jog pradelstų įsiskolinimų bendra suma didinama ir sudaro 870 451,95 Eur. Tačiau net ir padidinus pradelstų įsiskolinimų sumą ji neviršija pusės į balanso įrašyto vien tik ilgalaikio materialaus turto vertės. Atsakovė pripažįsta, kad vykdant gamyklos modernizavimo darbus įprastinės veiklos faktiškai nevykdė, o baigus modernizavimą nuo 2016 metų liepos 22 d. gamykla yra eksploatuojama. Pasirašytos ilgalaikės pirkimo pardavimo sutartys su Lenkijos įmone „Dapi Foods Sp z.o.o.Sk“ (įsipareigojo įsigyti 800 tonų produkcijos 2016 metais, taip pat su kitomis įmonės (sutartys pridėtos), atsakovė tikisi parduoti šiais metais joms nemažiau kaip 1 600 tonų produkcijos. Atsakovė pateikė tiekėjų pasiūlymus dėl produkcijos įsigijimo ir kitus dokumentus, siekdama įrodyti, jog ji yra veikianti įmonė, o pajamos iš atnaujintos veiklos leis padengti visas skolas kreditoriams.

Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Teismas konstatuoja, kad UAB ,,Bervis ir ko“ yra veikiantis ūkio subjektas, gaunantis pajamas (pateikto balanso duomenimis įmonės pardavimo pajamos 2016 metais sudarė 19 453 Eur). Atsakovė vykdo atsiskaitymus su savo kreditoriais, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumažėjo iki 1621,66 Eur (2016 m. liepos 19 dienai buvo 1 849, 20 Eur). Nors nėra abejonių, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti įmonės nemokumo. Kitų ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą UAB „Bervis ir ko“ atsisakytina kelti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė teismui įrodymus patvirtinančius 1.210,00 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistinos 1.210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidos neturi būti mažinamos, be to, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, CPK 93, 98, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti kelti UAB „Bervis ir ko“ (j. a. k. 124640878) bankroto bylą.

Priteisti atsakovei UAB „Bervis ir ko“ iš ieškovės UAB „Verslo parama“ (j. a. k. 303446053), 1.210,0 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.