Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1907-370/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-06
Bylos Nr.: e2-1907-370/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01228-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: UAB „Verslo parama“
Atsakovas: UAB „BERVIS“

Kategorijos

3.4.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1907-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01228-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo parama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti ieškovei bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5109-795/2016, pagal ieškovės UAB „Verslo parama“ ieškinį atsakovei UAB „BERVIS“ IR KO dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Verslo parama“ prašė atsakovei UAB „BERVIS“ IR KO iškelti bankroto bylą. Ieškovė UAB „Verslo parama“ nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga ieškovei 65 956,60 Eur pagal 2015 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi jai perleistą pradinio kreditoriaus UAB „Progresyvios verslo idėjos“ (buvęs pavadinimas UAB „Macrofinance“) reikalavimo teisę į atsakovę. Nors ieškovė, įgijusi teisę reikalauti iš atsakovės 40 247,87 Eur pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2014 m. spalio 8 d. Susitarimą dėl skolos grąžinimo, įspėjo atsakovę dėl atsiskaitymo ir bankroto bylos inicijavimo, tačiau skola nesumokėta, 2016 m. birželio 23 d. skolos suma su paskaičiuotomis palūkanomis sudaro 65 956,60 Eur. Kadangi skola nesumokama ilgą laiką, net nuo 2012 m. suteikus papildomus terminus, skolos auga ir kitiems kreditoriams (Sodrai – skolinga 2 149,20 Eur) bei neteikiamos nuo 2011 m. finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1, 3, 4 str. 4 p., 8 str. 1 d., 9 str. 5 d., 2 p., 10 str., 11 str., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str., 144 str., 145 str.).Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei rašytinius paaiškinimus. Prašė teismo netenkinti ieškovės UAB „Verslo parama“ pareiškimo ir atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei. Nurodė, kad ieškovės pateiktas kreditinis reikalavimas yra ginčytinas, todėl juo negali būti remiamasi sprendžiant apie įmonės mokumą bankroto bylos iškėlimo prasme. Perleistos ieškovei reikalavimo teisės kildinamos iš 2011 m. sudarytos atsakovo ir pradinio kreditoriaus Tarpininkavimo sutarties Nr. F 11/08-15 ir kitų sutarčių, bendra skola užfiksuota 2014 m. spalio 8 d. Susitarime dėl skolos grąžinimo, pagal kurį skola įforminta keturiais paprastaisiais vekseliais bendrai 21 822,58 Eur įsiskolinimo sumai. Dalį sumos jis sumokėjo, išieškojimą pagal du vekselius vykdo antstolis. Taip pat nurodo, kad dėl 2015 m. liepos 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties vyksta teisminiai ginčai. Atsakovės finansinė būklė neatitinka įmonės nemokumo apibrėžimo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies. Teismui pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai tai patvirtina. Atsakovė ji yra veikianti bendrovė, turinti didelių perspektyvų ateityje, modernizavo gamyklą ir nuo 2016 m. liepos mėnesio pradėjo aktyviai veikti rinkoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „BERVIS“ bankroto bylą, priteisė UAB „BERVIS“ IR KO iš UAB „Verslo parama“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog duomenų apie tai, kad atsakovė ginčytų ieškovės reikalaujamo įsiskolinimo apmokėjimo pagrįstumą, byloje nepateikta, todėl teismui nekilo abejonių dėl to, kad UAB „Verslo parama“ yra susijusi su UAB „BERVIS“ IR KO prievoliniais santykiais. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo netikėti turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ pateikta atsakovės turto vertinimo ataskaita, pagal kurią nustatyta 1 901 000 Eur atsakovės dalies ilgalaikio turto vertė. Įvertinęs atsakovės pateiktą įmonės pradelstų įsipareigojimų 2016 m. rugpjūčio 1 d. sąrašą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jame nurodyta 114 681 Eur pradelstų įsipareigojimų suma nėra tiksli. Į pradelstus įsipareigojimus neįtraukta 65 956,6 Eur skola ieškovei, jos dalį atsakovė jau yra sumokėjusi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į pradelstų įsipareigojimų sumą neįtraukta 689 814,10 Eur skola įmonei B. C. Cocoa Asia Pascific PTE.LTD. 2015 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu iš atsakovės priteista 801 797,25 JAV dolerių pagrindinės skolos, o taip pat palūkanų ir delspinigių sumos nurodytai įmonei, išduotas vykdomasis raštas. Teismas sprendė, jog pradelstų įsiskolinimų bendra suma sudaro 870 451,95 Eur. Tačiau net ir padidinus pradelstų įsiskolinimų sumą, ji neviršija pusės į balanso įrašyto vien tik ilgalaikio materialaus turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „BERVIS“ IR KO yra veikiantis ūkio subjektas, gaunantis pajamas (pateikto balanso duomenimis įmonės pardavimo pajamos 2016 metais sudarė 19 453 Eur). Atsakovė vykdo atsiskaitymus su savo kreditoriais, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumažėjo iki 1 621,66 Eur (2016 m. liepos 19 d. buvo 1 849, 20 Eur), todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismui nepakako įrodymų konstatuoti įmonės nemokumo. Nenustačius ir kitų ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, todėl bankroto bylą UAB „BERVIS“ IR KO buvo atsisakyta iškelti ( ĮBĮ 10 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Verslo parama“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje iš esmės pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir CPK 263 straipsnio 1 dalį, nes apie atsakovės nemokumą sprendė neturėdamas pradelstų kreditinių įsipareigojimų sąrašo. Dėl padarytų esminių pažeidimų teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė tikrosios bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Spręsdamas dėl nemokumo teismas nurodė, kad pradelsta atsakovės atsiskaitymų suma yra 114 681 Eur, prie kurios pridėjo ieškovės reikalavimą ir 801 797,25 JAV dolerių reikalavimą, bet byloje liko nenurodyta, iš kur nustatyta pradinė pradelsta suma 114 681 Eur.Teismui pateiktame balanse įtraukta po vienerių metų gautina 120 000 Eur suma (paskola), tačiau nėra įrodymų, kad tokia paskola suteikta, todėl ji iškraipo balansą.Atsakovė į balanso gautinas sumas įtraukė iš UAB „Medicinos bankas“ gautiną 71 480,16 Eur sumą, kurią apskaitė kaip abejotiną sumą sąskaitoje. Tačiau abejotinos sumos, kaip turtas, neegzistuoja, todėl turi būti išbraukiamos iš atsakovės turto vertės. Kaip abejotina išbrauktina ir 923 396,02 Eur suma.Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pateiktas balansas laikytinas nepatikimu ir keliančiu abejonių – nepagrįstas jokiais pirminiais viešais turto ir įsipareigojimų duomenimis. Atsakovės nustatyta turto vertė nepagrįsta realiomis investicijomis į turtą ir yra dirbtinai padidinta. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ir neatitinkančios bylos situacijos, net jei pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestas. Teismas neįvertino atsakovės procesinio elgesio.

Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą UAB „BERVIS“ IR KO prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus.Atsakovė teismui pateikė įmonės kreditorių sąrašą, jame nurodyti visi įmonės kreditoriai, atsakovės įsipareigojimų dydis. Pradelstų įsipareigojimų dydis yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 5 d., kartu su rašytiniais paaiškinimais, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį, todėl byloje yra pateiktas atsakovės kreditorių sąrašas, iš kurio teismas ir nustatė tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą. Atsakovės turima 689 814,10 Eur skola įmonei B. C. Coco Asia Pascific PTE.LTD į pradelstų įsipareigojimų sąrašą nėra įtraukta, nes su šia įmone yra derinamos skolos grąžinimo sąlygos tiekiant atsakovės gaminamą produkciją pigesne kaina ir tokiu būdu trejų metų laikotarpiu padengiant skolą. Ieškovė teigia, kad atsakovės turto vertė turėtų būti lygi jos patirtų kaštų sumai, tačiau tai tik iš dalies atspindi turto įsigijimo savikainą. Būtent tokia turto vertė ir yra nurodyta 2015 m. atsakovės balanse, pagal kurį ilgalaikis turtas yra 914 474 Eur vertės, o trumpalaikis turtas - 1 481 992 Eur vertės. Atsakovei sujungus visus įsigytus įrenginius į vieną bendrą objektą (gamyklą), t. y. atskiriems įrenginiams pradėjus bendrai veikti ir gaminti, įgytas turtas įgauna visai kitokią rinkos vertę, nes tik toks turtas atsakovei neša realią finansinę naudą.Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad atsakovės kilnojamojo turto (kokoso aliejaus spaudimo linija, kokosų aliejaus rafinavimo linija ir garo katilas, tai ir sudaro atsakovės modernizuotą gamyklą) vertė 2016 m. liepos 13 d. yra 1 901 000 Eur. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas - ji laikoma teisinga ir tikra.Siekiant toliau sėkmingai tęsti kokoso aliejaus spaudimo ir rafinavimo gamyklos statymo darbus, atsakovės direktorius V. B. pasiskolino iš atsakovės 120 000 Eur, kuriuos panaudojo paskolos grąžinimui AB SEB bankui, o V. B. nekilnojamasis turtas buvo įkeistas AB bankui „Finasta“ kaip papildoma užtikrinimo priemonė. Paskola yra realiai suteikta ir atgautina.Ieškovė teigia, kad iš atsakovės balanse nurodytų gautinų sumų turi būti atimta iš UAB „Medicinos bankas“ gautina 71 480,16 Eur suma, nes ji atsakovės įvardyta kaip abejotina. Ieškovė atsakovės balanse nurodytas sumas vertina pagal atsakovės pateiktus buhalterinės programos suformuotus duomenis. Atsakovė pažymi, kad buhalterinis terminas abejotina suma nereiškia, kad ši skola yra neatgautina.Atsakovė tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktų reikalavimus, dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris sudarė 1 210 EUR, jų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė elgėsi sąžiningai, jos procesinis elgesys laikytinas tinkamu, todėl teismas pagrįstai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „BERVIS“ IR KO atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

Dėl faktinių aplinkybių

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų centre atsakovė UAB „BERVIS“ IR KO įregistruota 1998 m. lapkričio 20 d.; šios įmonės vadovas yra V. B..Atsakovė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2012 m. liepos 18 d. 2016 m. rugpjūčio 1 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė sudarė 2 966 245 Eur (iš jo – ilgalaikis turtas – 2 037 304 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 928 941 Eur vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 533 284 Eur. Ilgalaikio turto didžiąją dalį sudaro 1 901 000 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas, būtent mašinos ir įrengimai. Atsakovės pateikto 2016 m. liepos 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo 19 801 Eur pelno.Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „BERVIS“ IR KO 2016 m. spalio 3 d. VSDFV (SoDrai) turėjo 1 654,87 Eur skolą.

Dėl finansinės atskaitomybės dokumentų

Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų balansą, įmonės finansinę situaciją vertino formaliai, nevertindamas visos situacijos in corpore ir nesurinkęs visų reikiamų įrodymų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Kilus abejonėms dėl balanse įrašytų duomenų teisingumo, teismas turi (ex proprio motu) iš atsakovo išsireikalauti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų balanse įrašytų duomenų teisingumą, tai yra pagrįstų faktinę turto vertę ir įsipareigojimų realų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1686/2012; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2016 m. liepos 20 d., kartu su atsiliepimu, teismui pateikė 2016 m. liepos 19 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, kreditorių ir debitorių sąrašo kopiją, UAB „BERVIS“ ir KO turimo turto sąrašą, turto vertinimo ataskaitos kopiją, E. S. paramos gavimo dokumentus ir kitus įrodymus. Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad dėl trumpo termino ir didelės dokumentų apimties nespėjo visų jų surinkti ir teismui pateikti. Teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, teismo posėdį atidėjo ir atsakovei nustatė terminą iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikti papildomus dokumentus. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: praėjusių finansinių metų (2015 m.) ir ataskaitinių finansinių metų (2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 1 d.) finansinių ataskaitų rinkinius, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, antstolių vykdomus išieškojimus ir išieškojimus ne ginčo tvarka, UAB „InCapital Consulting“ atliktą atsakovės veiklos vertinimą, įrodymus apie atsakovės vykdomą veiklą. Teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi dar kartą pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą ir įpareigojo ieškovę bei atsakovę iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikti teismui papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turto pokytį balanse, t. y. įrenginių pirkimo sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, sąskaitų ir mokėjimo pavedimų kopijas, atliktų montavimo darbų aktus ir sąskaitas bei kitus dokumentus. Apeliantės abejonės dėl į bylą neišreikalautų kreditinių įsipareigojimų sąrašo ir teismo minimos apelianto vertinimu nepagrįstos 114 681 Eur sumos, atmestinos, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė teismui pateikė įmonės kreditorių sąrašą, jame nurodyti visi įmonės kreditoriai, atsakovės įsipareigojimų dydis ir atskirai pradelstų įsipareigojimų dydis (pateikta 2016 m. rugpjūčio 8 d., kartu su rašytiniais paaiškinimais vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį). Iš išdėstyto akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas visus įrodymus, reikalingus visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui, surinko (ĮBĮ 9 str. 1 d.).

Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo kelti bankroto bylą atsakovei UAB „BERVIS“ IR KO. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinius duomenis ir padarė neteisingą išvadą, kad bendrovė yra moki. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, kurie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai). Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatymas nustato, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kaip minėta, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei, nes nenustatytas šios įmonės nemokumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į minėtą įmonės apskaitos dokumentus pasirašiusių asmenų atsakomybės reglamentavimą bei į tai, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje, pasirašytuose direktoriaus V. B., yra pateikiami duomenys apie UAB „BERVIS“ IR KO turtą ir įsipareigojimus bei pelną (nuostolius), vertintina, jog tai yra naujausi finansiniai duomenys, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės finansinę padėt,į nustatė, kad pagal atsakovės balanso, sudaryto 2016 m. rugpjūčio 1 d, duomenis, atsakovei priklauso 2 966 245 Eur vertės turtas, iš jo – turto ilgalaikis turtas – 2 037 304 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 928 941 Eur vertės (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 533 469 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 256 411 Eur), pradelsti finansiniai įsipareigojimai - 870 451,95 Eur (iš jų – ieškovui – 65 956,60 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus duomenis bei į tai, kad prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, sprendė, kad nėra sąlygų konstatuoti atsakovės nemokumą. Turtas, kaip įmonės finansinę būklę atspindintis elementas, apima materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo, naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudodama tikisi gauti ekonominės naudos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2013-2016 metais vyko intensyvūs kokoso aliejaus spaudimo ir rafinavimo gamyklos statymo darbai, įrangai pirkti ir gamybai modernizuoti panaudotos E. S. paramos lėšos. 2016 m. rugpjūčio 1 d. balanse deklaruota įvykdyto ilgalaikio turto perkainojimo vertė, kadangi iš esmės modernizavimo dėka sukurtas naujas ilgalaikis materialus turtas. Teismui buvo pateikta atlikto turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ šio turto vertinimo ataskaita, pagal kurią nustatyta 1 901 000 Eur turto vertė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pateikta duomenų, dėl kurių galima būtų paneigti turto vertintojo išvadą, todėl neturėjo abejonių dėl šios įmonės balanse nurodytos sumos. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi 2016 m. liepos 18 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. J16/0713/01K nustatyta atsakovo gamyklos (įrenginių) vertė (1 901 000 EUR) laikoma teisinga ir tikra. Nurodyta suma tai pat grindžiama ES paramą patvirtinančiais dokumentais, pirkimo - pardavimo sutartimis, priėmimo - perdavimo aktais, sąskaitomis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Atsakovės turto vertės didžiąją dalį sudaro būtent 1 901 000 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas - mašinos ir įrengimai. Atsakovės 2016 m. rugpjūčio 1 d. balanse nurodoma, kad visi (ir pradelsti, ir nepradelsti) atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 535 665 Eur sumą, kurios didžiąją dalį sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai - 1 321 868 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai - 213 979 Eur. Įvertinęs atsakovės pateiktą įmonės pradelstų įsipareigojimų 2016 m. rugpjūčio 1 d. sąrašą pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog jame nurodyta 114 681 Eur pradelstų įsipareigojimų suma nėra tiksli. Į pradelstus įsipareigojimus neįtraukta skola ieškovei 65 956,6 Eur. Nors pačios skolos atsakovė neginčijo ir neginčija, pripažįsta, kad skola kildinama iš 2011 m. sudarytos atsakovės ir pradinio kreditoriaus sutarties, priverstinį išieškojimą vykdo antstolis, be to, dalį skolos yra sumokėjusi. Taip pat teismas nustatė, kad į pradelstų įsipareigojimų sumą nepagrįstai neįtraukta 689 814,10 Eur skola įmonei B. C. Cocoa Asia Pascific PTE.LTD, nurodytas atsiskaitymo terminas 2019 metai. Tačiau 2015 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu iš atsakovės priteista 801 797,25 JAV dolerių pagrindinės skolos, o taip pat palūkanų ir delspinigių sumos nurodytai įmonei, išduotas vykdomasis raštas. Todėl teismas sprendė, jog pradelstų įsiskolinimų bendra suma didinama ir sudaro 870 451,95 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, kartu pažymint, kad, net ir padidinus pradelstų įsiskolinimų sumą, ji neviršija pusės į balanso įrašyto vien tik ilgalaikio materialaus turto vertės. Apeliantė nurodo, kad į atsakovės pradelstus įsipareigojimus turi būti įtraukta ir 923 396,02 Eur įsipareigojimų tiekėjams suma, kuri matyti iš atsakovės pateikto 2016 m. liepos 19 d. buhalterinio dokumento pavadinimu „Sąskaitos 402 įsipareigojimai tiekėjams, apyvarta pagal klientus“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nė vienam iš šių kreditorių įsipareigojimai nėra pradelsti (pradelstų įsipareigojimų sąrašas). Be to, šiame dokumente yra teismo jau įtraukta įsipareigojimų kreditoriui B. C. Coco Asia Pascific PTE.LTD suma. Į pradelstus įsipareigojimus įtraukus du kartus tą pačią skolą būtų nepagrįstai padidinta atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė yra nuo 1998 m. maisto pramonės srityje veikianti bendrovė. Iki 2010 m. pabaigos atsakovė prekiavo kokoso aliejaus gaminimo žaliavomis. Vėliau buvo nuspręsta keisti įmonės veiklos kryptį ir užsiimti kokoso aliejaus gamyba. Tuo tikslu atsakovė teikė paraiškas dėl E. S. finansavimo. 2010 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė sudarė su Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ Projekto „Konkurencingumo ir eksporto potencialo didinimas, diegiant inovatyvias gamybos technologijas įmonėje „BERVIS“ ir KO“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išmokėta 301 370,13 Eur Europos regioninės plėtros fondo lėšų inovatyvioms gamybos technologijoms diegti. Iš E. S. paramos lėšų buvo įsigyta įranga, o įrangos montavimo, derinimo, programavimo ir visos gamyklos paleidimo darbus finansavo pati atsakovė: gavo kreditą iš AB banko „Finasta“, paskolas iš susijusių bendrovių, taip pat investavo ir savo turimas lėšas. Atsakovė šias aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Kredito grąžinimas AB bankui „Finasta“ (po reorganizavimo perėjęs AB „Šiaulių bankas“) buvo užtikrintas įsigytų įrenginių įkeitimu, todėl gautas kreditas buvo skirtas gamyklos statybai. Taip pat iš jungtinės veiklos sutarčių kilę įsipareigojimai įmonėms UAB „Premium Oils“, UAB „Premium Cocoa“ yra susiję su gamyklos statymu. Šios įmonės taip pat dalyvavo gamyklos statymo darbuose: UAB „Premium Oils“ yra naujo pastato, kuriame sumontuotos atsakovės kokoso aliejaus spaudimo ir UAB „Premium Cocoa“ kakavos sviesto gaminimo gamyklos, savininkė. Iš byloje esančių duomenų ir Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad visų šių įmonių akcininkai yra tie patys asmenys, todėl jos yra suinteresuotos viena kitos veikimu ir atsiskaitymu. Pastatyta gamykla įgijo didesnę vertę nei vien įsigytų atskirų įrenginių savikaina. Atsakovė pažymėjo, kad 2013-2016 m. nevykdė veiklos, visas savo pajamas ir investicijas orientuodama į gamyklos statybas. Pabaigus gamyklos statymo darbus 2016 m. liepos mėn. gamykla pradėjo veikti, atsakovė atnaujino savo veiklą, gavo pasiūlymų dėl žaliavos tiekimo (2016 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniai paaiškinimai), sudarė sutartis su pirkėjais (2016 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniai paaiškinimai), šiuo metu gamykla veikia ir spaudžia kokoso aliejų, taigi atsakovei neša realią finansinę naudą. Pasirašytos ilgalaikės pirkimo pardavimo sutartys su Lenkijos įmone „Dapi Foods Sp z.o.o.Sk“ (įsipareigota įsigyti 800 tonų produkcijos 2016 metais, taip pat su kitomis įmonės (sutartys pridėtos), atsakovė tikisi parduoti šiais metais joms nemažiau kaip 1 600 tonų produkcijos. Atsakovė pateikė tiekėjų pasiūlymus dėl produkcijos įsigijimo ir kitus dokumentus, siekdama įrodyti, jog ji yra veikianti įmonė, o pajamos iš atnaujintos veiklos leis padengti visas skolas kreditoriams. UAB „InCapital Consulting“, atlikusi atsakovo veiklos 2016-2020 m. vertinimą, nustatė, kad įmonė pasižymi stabilia finansine situacija bei pakankamu likvidumu, todėl atsakovė turi realią galimybę padengti savo turimus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu. Be to, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo duomenis apie atsakovės turto sudėtį, kurie neleido teismui daryti išvados, kad įmonė yra nemoki. Palyginus byloje esančius atsakovės balansus matyti, kad įmonės turtas mažėjo nežymiai, įmonė nuostolingai per pastaruosius metus neveikė, priešingai – veikla nešė pelną, tik pelnas tam tikru metu buvo sumažėjęs. Pagal bylos duomenis, įmonė vykdo realią veiklą, joje dirba 4 darbuotojai, atlyginimai mokami, atsakovė gauna pelną, egzistuoja realios debitorių galimybės atsiskaityti su atsakove. Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Nagrinėjamojoje byloje nenustačius sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankroto bylos įmonei iškėlimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą UAB „BERVIS“ IR KO atsisakydamas iškelti bankroto bylą, todėl naikinti skundžiamosios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus patvirtinančius 1 210,00 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistos 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai yra apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju būtų taikomas 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris yra 748 Eur , o ne minimalios mėnesinės algos dydis, kaip teigia apeliantė.Už atsiliepimo rengimą Rekomendacijų 8.2 p. numatytas koeficientas yra 2,5. Už atsiliepimo rengimą gali būti priteistina 1 870 Eur suma (748 EUR x 2,5). Atsakovė nurodo, kad patyrė mažesnes išlaidas, t. y. 1 210 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje, vykdant teismo įpareigojimus, buvo teikti net 4 atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir didelės apimties rašytiniai įrodymai. Todėl atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, apeliacinės instancijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti mažinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

UAB „BERVIS“ ir KO, atstovaujama advokatės E. A., 2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 986 Eur. Prie prašymo pridėjo PVM sąskaitą faktūrą, Nr. SPC-00618, bei pinigų pervedimo nurodymą.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atsižvelgus į išdėstytą bei nutarties 25-26 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 986 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „BERVIS“ ir KO (j. a. k. 124640878) iš ieškovės UAB „Verslo parama“ (j. a. k. 303446053) 986 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Danguolė Martinavičienė