Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-601/2010 pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė prašė prie bylos prijungti 2009 m. gruodžio 23 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir audito įmonės. Ieškovė kreipėsi į audito įmonę, kad atitinkamos srities specialistai atsakytų į klausimus, susijusius su ieškinio dalyku. Teismui buvo paaiškinta, kad gautos išvados galimai galės patvirtinti ieškovės teiginius, jog ji pinigų iš atsakovo negavo. Teismas atmetė šį ieškovės prašymą, nurodydamas, kad audito išvados neturės reikšmės bylos eigai. Ieškovės nuomone, teismui neleidus ieškovei pateikti audito išvadų, teismas pažeidė rungimosi principą, dėl to ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, kurie neabejotinai turėtų įtakos teisingam bylos išsprendimui.Teismas pažeidė dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad šalys turi daug galimybių laisvai naudotis materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis ir taip veikti proceso eigą. Ieškovė nesutinka su teismo teiginiu, kad įrodymams surinkti kelis kartus buvo atidedamas bylos nagrinėjimas. Ieškovė teismo posėdyje prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo stambiu mastu. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nes nutarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kitame teismo posėdyje teismas atmetė ieškovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nurodė suformuluoti reikalavimus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Ieškovė, gavusi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos papildomus dokumentus, kitame teismo posėdyje prašė šiuos dokumentus prijungti prie bylos, taip pat prašė sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jai teisę pateikti audito išvadas. Teismo išvada, kad dėl galimybės pateikti įrodymus kelis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, yra nepagrįsta.Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė 2003 m. deklaravo už ginčo žemės sklypų pardavimą gautus pinigus. Iš deklaracijų matyti, kad 956 000 Lt, kaip gautus už parduotus žemės sklypus, ieškovė deklaravo tik 2008 m. ir tik kai pardavė kitus žemės sklypus, kadangi VMI jai buvo paaiškinta, jog būtina tai padaryti. Teismas taip pat neteisingai vertino raštą, kuriame ieškovė nurodė, kad visus pinigus gavo. Bylos medžiagoje yra kiti ieškovės parašyti raštai atsakovui, tačiau pagal šiuos raštus iš atsakovo gautos mažesnės sumos ir juose pinigų sumos buvo nurodytos. Dėl to nesuprantama, kodėl atsakovas, grąžinęs ieškovei 948 000 Lt, atsižvelgdamas į sumos dydį, nepareikalavo nurodyti šią sumą rašte. Teismas neteisingai vertino ir pinigų iš atsakovo sąskaitos nuėmimo faktą, nes šis faktas neįrodo, kad pinigai buvo grąžinti ieškovei. Be to, teismas nevertino byloje esančių atsakovo sąskaitų išrašų ir kitų rašytinių įrodymų.Teismas nesuteikė ieškovei teisės duoti paaiškinimus byloje, nes atmetė ieškovės atstovės prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismas nurodė, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to, nežinoma ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Ieškovės atstovė paaiškino teismui, kad ieškovė susirgo ir tai patvirtinančius dokumentus pateiks. Kadangi teismas pažeidė ieškovės teisę duoti paaiškinimus, byloje nebuvo išsiaiškintos svarbios ir reikšmingos aplinkybės, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. G., veikdamas pagal 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimus, 2003 m. rugsėjo 4 d. pardavė ieškovei V. I. nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus: 3525/8400 dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), 0,8400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,9600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 996 000 Lt sumą. Žemės sklypų pirkėjai 40 000 Lt sumokėjo atsakovui sutarties pasirašymo dieną, o 956 000 Lt tą pačią dieną pervesti į atsakovo sąskaitą ir kitą dieną – 2003 m. rugsėjo 5 d. – buvo išimti grynais pinigais iš sąskaitos. 2003 m. rugsėjo 17 d. raštu ieškovė nurodė, kad visus pinigus už parduotus žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pirkimo-pardavimo sutartis gavo, apskrities viršininko įsakymus, sprendimus ir sklypų ribų planus gavo, J. G. pilnai atsiskaitė už atliktus darbus ir įgaliojimus (t. 1, b. l. 61, 62). Deklaracijoje Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovė nurodė, kad 2003 m. mokestinu laikotarpiu gavo 956 000 Lt pajamų ir 40 000 Lt pajamų už parduotą turtą (t. 1, b. l. 83-84).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo

Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal teisės doktriną paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Šios bylos kontekste nurodytos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių, nei atsakovo prievolės ieškovei įvykdymo, teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, taip pat neįrodyta, kad atsakovas neperdavė ieškovei pinigų, kurie, atsakovo teigimu, buvo atsakovo perduoti ieškovei, o atsakovas ieškovės pakvitavimu įrodė pinigų perdavimą ieškovei, taip įrodinėdamas prievolės ieškovei vykdymą, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamų faktų nebuvo, nei jie buvo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas ir paliktinas galioti.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pateiktų į bylą įrodymų įvertinimo

Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 str.). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas išvadas apie faktines aplinkybes daro įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.).

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 948 000 Lt skolos grindė aplinkybe, kad atsakovas, veikdamas pagal 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. jam išduotus įgaliojimus, pardavė jai nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus už 996 000 Lt, tačiau iš gautų 996 000 Lt už parduotus žemės sklypus jai yra grąžinęs tik 48 000 Lt. Aplinkybę, kad atsakovas yra negrąžinęs 948 000 Lt, ieškovė įrodinėja rašytiniais įrodymais: 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimais, raštu apie gautus 48 000 Lt ir sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis. Atsakovas atsikirtimus į pareikštą reikalavimą grindžia aplinkybe, kad su ieškove yra visiškai atsiskaitęs ir kad šią aplinkybę patvirtina ieškovės jam išduotas 2003 m. rugsėjo 17 d. raštas dėl visų pinigų gavimo už parduotus žemės sklypus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus į bylą įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, o atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad jis už parduotus žemės sklypus su ieškove visiškai atsiskaitė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal ieškovės jam suteiktus įgalinimus pardavęs žemės sklypus su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, turi skolininkui išduoti pakvitavimą. Sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kokį rašytinį dokumentą, kuriame atsispindi kreditoriaus valia, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, ir kiti duomenys apie prievolės įvykdymą. Tai, kad skolininkas turi pakvitavimą patvirtina, jog prievolė yra įvykdyta ir pasibaigusi, kol neįrodyta priešingai. Ieškovės atsakovui išduotame 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavime nurodyta, kad už visus tris parduotus žemės sklypus (nurodyti žemės sklypų adresai) visus pinigus ieškovė yra gavusi. Pakvitavime taip pat nurodyta, kad ieškovė yra gavusi ne tik pinigus, bet ir pirkimo-pardavimo sutartis, sklypų ribų planus, apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus. Ieškovės rašytame 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavime nenurodyta konkreti gautų pinigų suma, tačiau tekstas, sekantis po žodžių „visus pinigus“, patvirtina, kad ieškovė gavo visus pinigus pagal konkrečių žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, nes ieškovei grąžinamos pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti žemės sklypų dokumentai rodo prievolės įvykdymą. Be to, ieškovė pakvitavimo paskutiniu sakiniu patvirtina, kad atsakovas visiškai su ja atsiskaitė: „J. G. pilnai atsiskaitė už atliktus darbus ir įgaliojimus“.

Ieškovės pajamų ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn deklaracijoje, kurią ieškovė užpildė 2008 m. vasario 6 d., nurodyta, kad ieškovė už 2003 m. parduotą turtą yra gavusi 996 000 Lt pajamų, t. y. tą pačią sumą, kuri buvo gauta atsakovui pagal įgaliojimą pardavus ieškovės 3 žemės sklypus, dėl kurių tarp šalių vykta ginčas. Ieškovė pati deklaracijoje nurodė, kad 996 000 Lt pajamų gavo būtent 2003 m. Ieškovė, teigdama, kad tai pajamos už kitus parduotus žemės sklypus, nepateikė įrodymų, jog 2003 m. be 3 žemės sklypų pardavimo, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, buvo parduoti dar kiti žemės sklypai, už kuriuos ieškovė gavo 996 000 Lt pajamų. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės deklaracijoje nurodytus duomenis apie tai, kad ji 2003 m. gavo 996 000 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir prijungė atsakovo bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 13 d. Kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 23 d. su UAB „Balanso auditas“, pagal atsakovo banko sąskaitų išrašus ir turto įsigijimo sutartis UAB „Balanso auditas“ turėjo atsakyti į klausimus, kokias pajamas gavo atsakovas laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., kokį turtą ir už kokią vertę įsigijo, ar gautos pajamos neviršija turėtų išlaidų ir kt. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę pateikti įrodymus - audito bendrovės išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. posėdyje priėmė į bylą ieškovės pateiktą sutartį su UAB „Balanso auditas“ kurią atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, tačiau audito bendrovės išvadų, kurios, ieškovės teigimu, galėtų patvirtinti aplinkybę, kad ji pinigų iš atsakovo nėra gavusi, ieškovė į bylą ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Teismas, spręsdamas bylą, turi vertinti šalių pateiktus įrodymus, kuriais šalis įrodinėja esant tam tikras aplinkybes. Sutartis su UAB „Balanso auditas“ patvirtina tik tokios sutarties sudarymo faktą, tačiau ieškovės pinigų iš atsakovo negavimo fakto nepatvirtina.

Pagal rungimosi principą šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). Kita vertus įstatymas ne tik įpareigoja šalį įrodinėti, bet ir suteikia tokią teisę (CPK 42 str.). Teismas aplinkybių, kuriomis šalis remiasi, neprivalo įrodinėti. Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovo banko sąskaitos įrodo, kad atsakovas už parduotą turtą su ieškove yra neatsiskaitęs. Ieškovės teigimu, audito bendrovės išvados, kurias pagal sutartį turėjo padaryti UAB „Balanso auditas“, tą aplinkybę patvirtintų. Apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė iš šalių priimti naujus įrodymus ir juos tirti (CPK 314 str.). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė minėtos bendrovės audito išvadų, kurios ieškovės teigimu, turėtų įtakos teisingam bylos išsprendimui. Taigi, ieškovė nepasinaudojo teise apeliacinės instancijos teismui pateikti audito išvadas ir įrodinėti, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodinėti, kad atsakovo banko sąskaitos patvirtina pastarojo prievolės atsiskaityti už parduotą turtą neįvykdymą.

Nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, pateikdamas į bylą ieškovės 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavimą, įrodė prievolės ieškovei įvykdymą, o ieškovė CK 6.65 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo ir ieškovės santykiai buvo draugiški po 2003 m. Tai patvirtina ir byloje nustatyti faktai, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 5 d. paskolino ieškovei V. I. 15 000 Lt, kuriuos ieškovė 2007 m. balandžio 12 d. grąžino, kad atsakovas buvo pasiskolinęs iš ieškovės virš 200 000 EUR, kuriuos ieškovei grąžino. Jeigu, kaip ieškovė teigia ieškinyje, ieškovė ne kartą bendravo su atsakovu reikalaudama gražinti pinigus, tačiau atsakovas iki šiol pinigų negrąžino, tai ieškovė gautus iš atsakovo 15 000 Lt būtų pasilikusi kaip prašomos priteisti ieškiniu sumos dalį, remdamasi tais pačiais argumentais, kokius nurodo savo ieškinyje. Nurodyta aplinkybė taip pat patvirtina, kad pirmosios teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškove.

Kartu su kasaciniu skundu ieškovė V. I. yra pateikusi į bylą FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvadą 2010 m. liepos 23 d. Nr 5-2/121 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą 2010 m. liepos 15 d. Nr. AU20-3 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00841-08.

Ieškovės teiginiai, jog atsakovas, įrodinėja, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. iš banko sąskaitos išėmė 951 230 Lt, kuriuos po savaitės grąžino ieškovei, tačiau pateikiamose specialistų išvadose apie J. G. finansinės veiklos tyrimo rezultatus, nurodoma, jog 2003 m. rugsėjo 5 d. iš J. G. sąskaitos buvo išimta 651 230 Lt, t.y. buvo nustatytos visiškai kitokios aplinkybės ir pateiktos kitokios išvados, nei yra nustatyta šioje civilinėje byloje, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Akivaizdu, jog esantys byloje AB SEB banko dokumentai ir AB SEB banko lapkričio 18 d. pažyma Nr. 08.03.02.04-80/494 apie vykdytas operacijas patvirtina aplinkybę, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. iš J. G. sąskaitos buvo išimta 951 230 Lt (t. 2, b. 1. 177), o ne 651 230 Lt, kaip teigiama specialistų išvadose, kuriose, galimai padaryta aritmetinė klaida, nes tokiu atveju turėtų būti nurodomas 300 000 Lt didesnis sąskaitoje paliekamų pinigų likutis, kuris ir turėtų būti užfiksuotas tose pačiose specialistų išvadose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetė, prijungė prie bylos ieškovės pateiktą su Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. 3-2000 pareikštu sutikimu ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-2-0112-11 kopiją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, įskaitant V. I. 2012 m. balandžio 6 d. patikslintame prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo nurodomus liudytojo A. G. parodymus, kurie teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamai bylai nėra konkretūs, tikslūs bei informatyvūs, nepaneigia V. I. rugsėjo 17 d. pakvitavimo apie J. G. prievolės vykdymą ir kitų pateiktų į nagrinėjamą bylą įrodymų apie atsakovo prievolės ieškovei vykdymą.

Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė — laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, tvirtindamas, jog yra atsiskaitęs su ieškove (perdavęs gautus pinigus už parduotus žemės sklypus), pateikė tam pagrįsti įrodymus, kurie šias aplinkybes patvirtina, t. y. ieškovės pasirašytą raštą apie visų pinigų gavimą, banko pažymą apie pinigų išėmimą iš atsakovo sąskaitos kitą dieną po pardavimo ir pinigų gavimo, ieškovės deklaraciją, kurioje ji deklaravo šią sumą už 2003 m. mokestinį laikotarpį. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su ja nebuvo atsiskaityta.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių faktinę aplinkybę, jog atsakovas, pateikdamas ieškovės 2003 m. rugsėjo 17 d. pakvitavimą, įrodė prievolės ieškovei įvykdymą. Ieškovė CK 6.65 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė.

Dėl ieškovės teisės duoti teismui paaiškinimus ir bylos sustabdymo

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę duoti paaiškinimus. Byla buvo nagrinėjama penkiuose teismo posėdžiuose (vienas iš jų parengiamasis). Ieškovė dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, nedalyvavo paskutiniame 2010 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. Įstatymas leidžia šalims vesti bylas pačioms arba per savo atstovus (CPK 51 str.). Ieškovę atstovavo advokatė I. B.. Ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl ligos bylos nagrinėjimą atidėti. Pažymėtina, kad pagal ieškovės ir jos atstovės prašymą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus. Proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principas reikalauja, kad byla būtų nagrinėjama į priekį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė buvo išklausyta keturiuose teismo posėdžiuose ir turėjo advokatę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą 2010 m. sausio 21 d. nagrinėjo ieškovei nedalyvaujant.

Civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdomas, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tai reiškia, kad tarp bylų turi būti prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau pagrindinę galią turi tik teismo sprendimas arba nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos teisme nėra. Todėl pirmosios instancijos teismui dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo nebuvo pagrindo bylą stabdyti. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vykstantis ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-3- 411/2005 ir Nr. 3K-3-238/2006).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės V. I. atsakovui J. G. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, viso 2700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 297,50 Lt turto vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi nutartis priimama atsakovo naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistino iš ieškovės V. I. į valstybės biudžetą 43,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. I. atsakovui J. G. 2 700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 297,50 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) turto vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės V. I. į valstybės biudžetą 43,53 Lt (keturiasdešimt tris litus penkiasdešimt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.