- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-205-348-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00817-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Elena Gylienė, Linas Šarkys
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-205-348-2013
Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00817-2010-5
2013 m. kovo 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, gynėjui advokatui Linui Šarkiui, nukentėjusiajam K. K., jo atstovei advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl 2012 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Iš V. M. priteista: 50 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam K. K., 367 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2010-08-23, apie 10.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose vairuotojams skirtose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis kibo prie ten buvusio K. K., tyčia vieną kartą spyrė jam koja, kumščiu trenkė į juosmenį bei, suimdamas jį už švarko atlapų, jėga ištempė į automobilių stovėjimo aikštelę, suplėšydamas K. K. švarką ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti nesant jo veikoje LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo sudėties, o civilinius ieškinius palikti nenegrinėtus.
Skunde nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad jis įžūliai elgdamasis kibo prie K. K., nes nei vienas liudytojas neparodė, kad jo elgesys buvo įžūlus. Priešingai, jis elgėsi korektiškai, nes paprašė pašalinių žmonių išeiti ir patalpos. Pats konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo K. K. veiksmų. Taip pat nėra objektyvių duomenų patvirtinančių tai, kad jis nukentėjusiajam spyrė bei kumščiu trenkė į juosmenį. Apeliantas pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai, kitų objektyvių duomenų byloje nėra.
Taip pat skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad jis suėmęs už švarko atlapų, jėga nukentėjusįjį ištempė į automobilių aikštelę. Šią aplinkybę paneigia liudytojo A. G. parodymai apie išėjimo iš patalpos aplinkybes.
Apeliantas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nors veika buvo padaryta ir viešoje vietoje, tačiau riboto ir kontroliuojamo prieinamumo vietoje, uždaroje teritorijos esančios, savivaldybėje dirbantiems vairuotojams skirtoje patalpoje. Jis ir nukentėjusysis buvo gerai pažįstami ir anksčiau yra ne kartą konfliktavę. Pats nukentėjusysis K. K. elgėsi provokuojamai, jį vadino necenzūriniais žodžiais, nepagrįstai siekė likti vairuotojų patalpoje, nors priežasčių tam jokių nebuvo – jo nurodyti asmenys, pas kuriuos jis teigė atėjęs, jau buvo išėję. Jo ir nukentėjusiojo konflikto nieks negirdėjo ir nematė, todėl negali tvirtinti, jog jo veiksmai, kokie jie nebūtų buvę, negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos ir visuomenės rimties. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad jo veiksmų priežastis buvo asmeninių santykių aiškinimasis su nukentėjusiuoju. Jo veika nebuvo nukreipta į kitus asmenis, jis nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, be nenumatė, kad ji gali būti pažeista, nes jis pats atliko aktyvius veiksmus, kad užtikrinti jo ir K. K. ginčo privatumą. Apelianto nuomone, jog veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas formaliai galėtų atitikti 140 str. 1 d. numatytą veiką, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir įrodinėti jo neteisėtus veiksmus.
Nukentėjusysis K. K. atsikirtime į nuteistojo V. M. apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti, o jo prašymą tenkinti ir pakeisti 2012-11-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, ir jam priteisti iš V. M. 300 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. M. pripažinimo kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas nustatė, kad V. M. tiesiogine tyčia pažeidė viešąją tvarką, rodė aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat nukentėjusysis K. K. nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl civilio ieškinio išsprendimo, nes teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti civilinį ieškinį. Jis parašė priteisti 300 litų turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepilnai atsižvelgė į bylos duomenis, t.y. į tai, kad po sumušimo jo sveikata pablogėjo, svaigo galva, pykino, skaudėjo nugarą ir širdies plote. Jis patyrė didelį stresą. Prieš įvykį jam buvo atlikta operacija – įdėtas širdies stimuliatorius, o po sumušimo sutriko širdies ritmas. Buvo paguldytas į ligoninę, kur 2011-02-26 buvo atlikta širdies persodinimo operacija. Kadangi įvykio metu buvo suplėšytas jo kostiumo švarkas, todėl teismas privalėjo iš nuteistojo V. M. priteisti 300 Lt už sugadintą švarką. Taip pat iš V. M. turi būti priteista išlaidos turėtos stuburo gydymui apie 150 Lt kas mėnesį, nuo 2010-08-23 iki dabar. Taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos, nes ne nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą buvusių kolegų akivaizdoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėjas advokatas L. Šarkys prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė, nukentėjusysis K. K. ir jo atstovė advokatė E. Gylienė prašė atmesti nuteistojo V. M. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu bei nuteisė už LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo V. M. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nei apeliantas, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.
Apylinkės teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiojo K. K., liudytojų V. Š., A. G., J. M., V. G., A. J., E. K. bei D. K. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomas, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kad nebuvo siekiama pažeisti viešąją vietą, be to, kad vietos kurioje įvyko konfliktas negalima laikyti vieša, nes į tą patalpą gali patekti tik savivaldybės darbuotojai. Tačiau kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, nes smurtas panaudotas viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti ne tik savivaldybėje dirbantys asmenys, tačiau ir kiti asmenys ir, kurioje būnant asmeniui, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M. elgėsi įžūliai, tyčia nukentėjusiajam vieną kartą spyrė koja, kumščiu trenkė į juosmenį bei, suėmęs už švarko atlapų tempė į lauką. Dėl to, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai - buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie V. M. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius t.y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. V. M. viešoje vietoje, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai atitinka požymius LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.
Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, kruopščiai jas ištyrė, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais. Išvados dėl V. M. kaltumo padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.
Nukentėjusysis K. K. atsikirtime į nuteistojo V. M. apeliacinį skundą prašė ne tik atmesti apeliacinį skundą, tačiau ir pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, tačiau kolegija pažymi, jog atsikirtime į apeliacinį skundą yra nurodomi tik motyvai, dėl kurių nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais. Iš to seka, Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės atsikirtime išdėstyti reikalavimų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo K. K. atstovė advokatė E. Gylienė pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, jog valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliaciniame procese sudaro 600 litų. Nurodyta suma yra pagrįsta, todėl vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis turi būti priteista iš V. M..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo V. M. priteisti 600 (šešis šimtus) litų proceso išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.