Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau tekste – ir AB) „Biofuture“, trečiajam asmeniui A. S. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai tikrinimo metu nustatė, kad išleidėjo Nr. 5 išmetimas 2010-09-29, buvo vos virš 3,4 tai yra ne toks rodiklis, kuris gali būti vadinamas tarša. Vertinant faktines bylos aplinkybes pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškovui tenka įrodinėti 3 civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. atsakovo netesėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Žala ir jos dydis nėra preziumuojama. Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas veiklos sąlygas. Yra sąlyga ir leidimas vykdyti ūkinę veiklą. Sąlygų pažeidimas negali būti tapatinamas su žalos padarymu. Kita aplinkybė, kuria remiasi ieškovas, remdamasis dėl neteisėtų veiksmų, tvirtinimas, kad atsakovo administracijos vadovas baustas administracine tvarka. Remiantis kasacinio teismo praktika, tai nėra prejudicinis faktas ir įrodymas byloje. Šioje vietoje reiktų atskirti dvi atsakomybes civilinę ir administracinę. Atsakovas sutinka, kad buvo formaliai padarytas pažeidimas ir buvo skirta administracinė nuobauda. Buvo pažeista konkreti norma numatyta ATPK 51⁶ str. ir administracijos vadovas nubaustas už šį pažeidimą. Apie patį žalos faktą, jis nėra preziumuojamas kaip ir žalos dydis, o jį turi įrodyti ieškovas. Atsakovo nuomone, nėra įrodytas pats žalos dydis, padarymo faktas. Ieškovas neįrodė, kad yra padaryta žala kaip ji suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymu numatytas normas, t.y. nėra nustatytas faktiškai kažkoks pablogėjimas ar esminis savybių pakitimas. Nėra įrodytos visos esminės civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo sąlygos.

Taip pat atsakovas nesutiko ir dėl žalos dydžio skaičiavimo. Ieškovo pateiktas 2011 11 26 AB „Biofuture" 2010 m. rugsėjo mėn.29 - spalio 5 d. aplinkai (vandens telkiniui) padarytos žalos atlyginimo dydžio skaičiavimas turi skaičiavimo netikslumų. Ieškovas neteisingai skaičiuoja ir nustato 1 lentelėje išgauto požeminio vandens kiekį (m³). Ieškovas nurodė, kad 1 lentelės grafoje Nr.5 skaičius gaunamas: 4 grafa: 14 paros (rugsėjo 30 d.-rugsėjo 16 d.= 14 paros). Grafoje Nr.6 skaičius gaunamas: 5 grafa x 2 paros. Imant skaitliukų parodymus nuo rugsėjo 30 d. (imtinai) iki rugsėjo 16 d. (imtinai) gaunasi ne 14, o 15 parų, todėl per 1 parą 1 lentelėje išgauto požeminio vandens kiekis turi būti 788,4 m (ieškovo nurodyta 844,71 m3), o per 2 paras (rugsėjo 29-30d.) išgauto požeminio vandens kiekis turi būti 1576,8 m³ (ieškovo nurodyta 1689,42 m3). Skirtumą sudaro: 112,62 m³. Ieškovas neteisingai skaičiuoja ir nustato 6 lentelėje panaudoto Šyšos upės vandens kiekį per išleistuvą Nr.3. Imant skaitliukų parodymus nuo rugsėjo 30 d. (imtinai) iki rugsėjo 16 d. (imtinai) gaunasi 15 parų, todėl per 1 parą 6 lentelėje panaudoto aušinimui Šyšos upės vandens turi būti 1517,66 m³ (ieškovo nurodyta 1626,07 m3), o per 2 paras (rugsėjo 29-30d.) panaudoto Šyšos upės vandens kiekis turi būti 3036,33 m³ (ieškovo nurodyta 3252,14 m³). Skirtumą sudaro: 215,81 m³ .

Ieškovas neteisingai skaičiuoja ir nustato 8 lentelėje panaudoto Šyšos upės vandens kiekį per išleistuvą Nr.5. Imant skaitliukų parodymus nuo rugsėjo 30 d. (imtinai) iki rugsėjo 16 d. (imtinai) gaunasi 15 parų, todėl per 1 parą 8 lentelėje panaudoto aušinimui Šyšos upės vandens turi būti 3607,86 m³ (ieškovo nurodyta 3865,57 m³), o per 2 paras (rugsėjo 29-30d.) panaudoto Šyšos upės vandens kiekis turi būti 7215,73 m³ (ieškovo nurodyta 7731,14 m³ ). Skirtumą sudaro: 515,40 m³. Įvertinant vien šiuos nurodytus ieškovo laikotarpio nuo rugsėjo 30 d. (imtinai) iki rugsėjo 16 d. (imtinai) periodo neteisingai skaičiuojamą termino dienų skaičių gaunasi, kad ieškovas nepagrįstai priskaičiuoja ir reikalauja iš atsakovui žalos gamtai atlyginimo už 843,83 m³ požeminio ir Šyšos upės vandens, kurios ieškovas nepagrįstai priskyrė teršalams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Kaip matyti, byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Pagal CK6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK6.249 str.); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK6.246 str.); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK6.247 str.); 4) yra asmens kaltė (CK6.248 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos, padarytos aplinkai, klausimas. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas kaip toks nepreziumuojamas. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193-622/2012;) Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas tokių įrodymų nepateikė.

Be to, pažymėtina, kad atsakovui išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo 22 lentelėje nurodyta atsakovui galima išleidžiamojo vandens užterštumo riba negali viršyti 5,6 BDS₇, (b.l. 94) t.y. ši riba jau buvo numatyta, o iki šios ribos išleistas vanduo, nelaikomas užterštu. Teisminio nagrinėjimo metu remiantis tyrimų rezultatų protokolu Nr. 319 ( b.l. 5) nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. atlikus Šyšos upėje esančio atsakovo išleistuvo Nr.3 mėginio tyrimą, įvertinus paklaidą BDS₇ buvo 3,9 (4,4-0,5), o išleistuvo Nr.5 buvo BDS₇ įvertinus paklaidą 3,45 (3,9-0,45). Nors šiuo atveju viršijo tyrimų rezultatų protokole Nr. 320 (b.l. 7) foninį upės tą pačią dieną nustatytą 1,8 BDS7, tačiau tai neviršijo minėtame leidime 22 lentelėje numatytos BDS₇ ribos. Be to, atsižvelgtina į eksperto A. B. Matuzevičiaus pažymą, kurioje nurodoma, kad aukščiau paminėtas BDS₇ gali kisti ir dėl natūralių reiškinių, neįtakojamų žmogaus veiksmų, t.y. dėl didesnės temperatūros vandenyje esantys moliuskai žūva ir tuo pačiu natūraliai padidina vandens užterštumą. Eksperto nuomone, maksimali leistinas užterštumo lygis galėtų būti 12 BDS₇. (b.l.85-86). Teismo nuomone, vien tam tikros sąlygos, esančios leidime pažeidimas, negali būti traktuojamas kaip žalos faktas ir ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokia konkrečiai buvo padaryta žala aplinkai dėl atliktų veiksmų, t. y. koks neigiamas poveikis buvo padarytas gamtai ar kokį pavojų sukėlė žmonių sveikatai. Tokių duomenų ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė žalos fakto. Kadangi ieškovo įrodymai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis, todėl konstatuotina, kad ieškovo teigimas apie atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms, todėl šiuo atveju ieškovui neįrodžius žalos fakto, ieškinys atmestinas (CK 6.246–6.249 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.