- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-193-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02063-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Biofuture“
- Trečiasis asmuo
- K. Š.
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-193-622/2012
2012 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Biofuture“, trečiajam asmeniui K. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 36 720 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-12-05, apie 11 val., atsakovo darbuotojai ant UAB „Šilutės veislynas“ priklausančios žemės draudžiamu laikotarpiu išlaistė 20 m³ žlaugto pienelio ir taip padarė gamtai 36 720 Lt žalą. Atsakingas darbuotojas, davęs nurodymą tai padaryti, – K. Š. – nubaustas administracine tvarka, tačiau žala gamtai iki šiol neatlyginta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad žala žemei yra bet koks žemės užteršimas, kuris kelia didelį pavojų, jog žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti medžiagų, preparatų, organizmų arba mikroorganizmų tiesioginis arba netiesioginis naudojimas žemėje, ant jos arba po ja. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas 2009-12-05 paskleisdamas žlaugto pienelį užteršė žemę taip, kad tai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priteisti iš atsakovo 36 720 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367 / 3D-342 Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo 21 p. nurodyta, kad organinės trąšos (OT) neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, leidžiama dirvas tręšti OT atitinkamai vėliau arba anksčiau, prieš tai informavus RAAD rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Negalima tręšti, jei vėjas pučia link netoli esančios gyvenamosios vietos. Rekomenduotina OT tręšti tik darbo dienomis. Jeigu OT buvo išpilta draudžiamu laikotarpiu, ji neatliko trąšos funkcijos, ji laikytina ne trąša, o nepavojingomis atliekomis. Kadangi žlaugto pienelis buvo išlaistytas 2009-12-05, t. y. draudžiamu laikotarpiu, ir apie tai neinformavus RAAD aplinkos apsaugos agentūros, apeliantas teigia, kad atsakovas padarė aplinkai žalą. Aplinkai padaryta žala apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos „Aplinkos padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos“ 31 p. Apeliantas pažymi, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai yra nustatyti ir patvirtinti administracine nuobauda, padaryta žala aplinkai nustatyta, konstatavus, kad draudžiamu laiku išlaistyta 20 m³ žlaugto pienelio, neteisėtais veiksmais padaryta žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos „Aplinkos padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos“ 31 p., todėl teismas padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo numato išimtis, kurioms esant tam tikru laikotarpiu laukų tręšimas galimas ir nebus padaroma žala gamtai. Byloje buvo pateikti duomenys apie oro sąlygas, patvirtinantys, kad žeme nebuvo įšalusi, įmirkusi, todėl tuo laikotarpiu buvo galima vykdyti laukų tręšima ir laukų tręšimas 2009-12-05 negali būti laikomas aplinkos apsaugos nustatytų reikalavimų pažeidimu. Dėl apelianto teiginių, kad draudžiamu laikotarpiu išpilta OT neatliko trąšos funkcijos ir yra ne trąša, o nepavojingos atliekos, atsakovas pažymi, kad tokio argumento ieškovas nebuvo pateikęs nei ieškinyje, nei dublike ir jis neturėtų būti teismo vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Tačiau atsakovas nurodo, kad jo naudojamos gamybos žaliavos – grūdinės kultūros, kurių pagrindu ir susidaro gamybos atlieka (žliaugtų pienelis) priskiriamos būtent žemės ūkio nepavojingoms atliekoms. Dėl apelianto nurodytų neteisėtų veiksmų pagrindimo atsakovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas negali vienareikšmiškai patvirtinti neteisėtus veiksmus, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo tinkamos oro sąlygos išlaistyti žlaugto pienelį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padaryta žala žemei, o nesant nustatyto paties žalos gamtai padaryto fakto, teisiškai nereikšmingas apelianto teiginys, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos „Aplinkos padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos“ 31 p. Atsakovas pažymi, kad sprendžiant žalos gamtai atlyginimą byloje buvo būtina nustatyti susidariusią žalą gamtai, kuri būtų būtent atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, o kadangi tręšimas 2009-12-05 buvo galimas pagal įsakyme numatytas išimtis, atlikti veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovo pavėluotas informavimas apie laukų tręšimą negali būti laikomas įvykiu, kuris vienareikšmiškai patvirtintų žalos gamtai padarymo faktą.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-12-05 atsakovo UAB „Biofuture“ darbuotojai ant UAB „Šilutės veislynas“ priklausančios žemės draudžiamu OT skleisti laikotarpiu išlaistė 20 m³ žlaugto pienelio, todėl ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl padarytos aplinkai 36 720 Lt žalos priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį konstatavęs, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas 2009-12-05 paskleisdamas žlaugto pienelį užteršė žemę.
Kaip matyti, byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 str.); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.); 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos, padarytos aplinkai, klausimas. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas kaip toks nepreziumuojamas. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo 21 p. OT neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, leidžiama dirvas tręšti OT atitinkamai vėliau arba anksčiau. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad jis pasinaudojo minima išimtimi ir esant palankioms oro sąlygoms atliko tręšimo darbus. Ieškovas sutinka, jog oro sąlygos buvo tinkamos atlikti tręšimo darbus, tačiau teigė, jog darbai buvo atlikti prieš tai neinformavus RAAD aplinkos apsaugos agentūros ir negavus leidimo, todėl buvo padaryta žala aplinkai. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien leidimo nebuvimas negali būti traktuojamas kaip žalos faktas ir ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokia konkrečiai buvo padaryta žala aplinkai dėl atliktų veiksmų, t. y. koks neigiamas poveikis buvo padarytas gamtai ar kokį pavojų sukėlė žmonių sveikatai. Tokių duomenų ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė žalos fakto. Kaip jau buvo minėta, civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms, todėl šiuo atveju ieškovui neįrodžius žalos fakto, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą atmesdamas ieškovo ieškinį (CK 6.246–6.249 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.