- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- AS-547-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00753-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. BV-9; 2) pripažinti, kad pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. pranešime pateikta informacija apie pažeidimus ir nusikaltimus atitinka Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas; 3) įpareigoti Prokuratūrą priimti sprendimą suteikti pareiškėjui pranešėjo statusą; 4) įpareigoti Prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. pranešime pateiktą informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir tenkinti jo (pareiškėjo) skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 17 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, pareiškėjui buvo išaiškintos apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.
III.
Pareiškėjas V. L. atskiruoju skundu prašo: 1) atsižvelgti į atskirajame skunde nurodytus argumentus ir pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) priimti sprendimą nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės, paskiriant kitą teismo sudėtį.
Pareiškėjas nurodo, kad jis gyvena Palangoje ir nuotoliniu būdu laiku pateikti teismo nurodytų dokumentų negalėjo dėl to, jog neturi riekiamos kompiuterinės įrangos (spausdintuvo ir skaitytuvo (skenerio)), bankas neleido pasinaudoti jo turima įranga, o atvykti į Vilnių pareiškėjas neturėjo lėšų. Pareiškėjo pensija yra 480 Eur, kitų pajamų ar santaupų jis neturi. Išlaidos už komunalines paslaugas sudaro 50–80 Eur, žiemą – 150–170 Eur, išlaidos už maistą – 300 Eur, už vaistus – 30 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Prokuratūra nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kadangi pareiškėjas neįrodė savo sunkios finansinės padėties. Pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kodėl neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti duomenis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra sumokėtas, arba prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir priimti nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų.
ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatė terminą pateikti mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjas per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. birželio 21 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.
Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių konkrečių objektyvių priežasčių, dėl kurių ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir (ar) neteisėta. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, tačiau teigia, jog to negalėjo padaryti dėl to, kad gyvena ne Vilniuje, neturi reikiamos kompiuterinės įrangos ir lėšų atvykti į Vilnių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo, nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Pareiškėjas nepagrindė, kaip aplinkybės, kad jis gyvena ne Vilniuje ir neturi spausdintuvo ir skaitytuvo (skenerio), sutrukdė jam pateikti prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nei pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, nei nesikreipė į teismą prašydamas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, neinformavo teismo, kad negali pašalinti nustatytų trūkumų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.).
Pareiškėjo pasyvus elgesys, taip pat ir aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į banką, prašydamas pasinaudoti kompiuterine įranga, yra jo paties pasirinktas subjektyvus elgesio modelis, nepagrįstas nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis aplinkybėmis.
Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyto prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio, pažymėtina, kad teismų nutarčių peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė terminą, t. y. iki 2019 m. birželio 17 d., per kurį pareiškėjas turėjo arba pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, taigi paskutinė diena, kai pareiškėjas galėjo išsiųsti prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, buvo 2019 m. birželio 17 d. Galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pareiškėjui teisės nesilaikyti pirmosios instancijos teismo nustatytų terminų ir šių terminų nepratęsia. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, tikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepagrindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo bei nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo apeliacinis skundas turėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, ir pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.