Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti ir neregistruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista

1) 2010 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) 2019 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 40 valandų

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji L. T. 2021 m. birželio 2 d. 20.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia metė puodelį į buvusio vyro N. B. kairę ranką, įkando į kairės kojos blauzdą, tuo nukentėjusiajam šeimos nariui N. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo N. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais L. T. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji L. T. kalta visiškai prisipažino. Parodė, kad viskas nutiko dėl nesibaigiančių problemų su pirmu buvusiu sutuoktiniu N. B., vaikų tėvu, nes jis po stiprios avarijos grįžo iš užsienio, su kuriuo bendravo, šis padėjo šeimai. Patvirtino, jog prokuroras kaltinamajame akte viską teisingai nurodė. Viskas vyko dieną, šviesiu paros metu lauke pas tėvus, kurie gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji pas savo tėvus kasė daržus, o N. B. atvažiavo su E. R. padėti žolę pjauti. Ji dar paprašė, kad šis pakastų žemę, nes ten molis, sunkesnė žemė buvo. Patvirtino, kad konflikto pasekoje iš streso metė puoduku ir įkando į koją N. B., dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. Tiksliai nežino kaip puodelis tenai atsidaro, galimai mama gėrė arbatą lauke. Atstumas, iš kurio metė į nukentėjusįjį pudelį, buvo pora metrų. Atsakydama į klausimą dėl kitos priešpriešinės baudžiamosios bylos, kurioje ji nukentėjusioji, paaiškinti negali, nes nežino. Pripažįsta kalta, sutinka, kad įkando stipriai, matėsi žymės. Pagarsinus L. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 72-73) ji patvirtino, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, kadangi tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes nei teisme jau praėjus kuriam laiko tarpui. Parodymus davė pati savarankiškai, laisva valia, nieko neverčiama. Patvirtino, kad puodeliu sudavė iš pykčio, žodis po žodžio įvyko stipresnis konfliktas, tada jai pylė, atgal jam davė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, laikosi tų parodymų ir juos tvirtina. Parodė, kad po konflikto jos santykiai su N. B. nutrūkę. Santuoka su kitu vyru T. irgi jau nutraukta. Parodė, kad vaikai yra nukentėjusiojo, jis nemoka alimentų, jų santuoka nutraukta. Jis nesupranta, kad niekas nesieja, kartu su juo gyventi po šio įvykio nebenorinti. Dabar gyvena viena su vaikais iš socialinės pašalpos, vaikų pinigų ir alimentų, be to, yra gavusi dar atlyginimą už nepilną mėnesį. Darbo santykius „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė visai neseniai, nes važinėjimas iš Prienų link Birštono netiko, išėjo iš darbo, nes neturi kur mažų vaikų palikti kai serga. Planuoja Prienuose planuoju greitu laiku įsidarbinti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, kalta visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir kurie patvirtina kaltinamosios kaltę BPK 20 straipsnio prasme, o būtent:

2021 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 11-12, 13-16), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini);

policijos pranešimų informacinės sistemos išrašas (b. l. 17-19), kuris patvirtina, kad 2021 m. birželio 2 d. 23.40 val. medikai informavo policijos pareigūnus, jog į juos kreipėsi N. B., kuriam konstatuotas kairio dilbio lauko lūžis, paaiškindamas, jog jį sumušė sutuoktinė;

nukentėjusiojo N. B. parodymai (b. l. 21-22), kad L. T. yra buvusi jo žmona. Jie turi du vaikus. Prieš dvejus metus jie išsiskyrė, tačiau artimai bendrauja, bendrai prižiūri ir rūpinasi vaikais, jis dažnai gyvena buvusios žmonos namuose, veda bendrą ūkį, padeda buityje, dirbti darbus. Santykiai su buvusia žmona ir vaikų motina geri. 2021 m. birželio 2 d. apie 19 val. su draugu E. R., jam priklausančiu automobiliu atvažiavo pas L. tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), nupjauti žolės. Buvo blaivus. Jis pjovė žolę kieme. Kieme buvo L. T.. Apie 20.20 val. L. T. pradėjo priekaištauti, kad jis nekasa daržo. Jis pasakė, kad pjauna žolę ir kitų darbų padaryti negali, pasiūlė parodyti, kaip kasti. L. T. supyko, pradėjo jį „kolioti“, įžeidinėti, pradėjo priekaištauti dėl pinigų, dėl komunalinių mokesčių. Tarp jų kieme kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. T. labai susinervino, pastvėrė molinį puodelį ir juo smogė jam per kairę ranką, pataikydama į dilbį. Smūgis buvo stiprus, jis pajuto stiprų, aštrų skausmą, todėl po smūgio iš skausmo bandė ją sulaikyti, atsitraukti nuo savęs, bet L. T. muistėsi, bandė ištrūkti, todėl ją pargriovė už drabužių ant žemės, kad nurimtų. L. bandė laikyti ant žemės, bet ji priešinosi, todėl smogė jai kumščiu gal tris smūgius į galvą. Kur pataikė, tiksliai nematė, nes nežiūrėjo. Smogė stipriai, nes norėjo apsiginti nuo žmonos. Supranta, kad L. galėjo skaudėti nuo smūgių. Gulėdama ant žemės, L. bandė jam įkąsti į kairės kojos blauzdą. Jam labai skaudėjo, todėl kumščiu smogė du smūgius gulinčiai ant žemės L. į kažkurį šoną. Smogė stipriai kumščiu, kad žmona jam nekąstų į koją, kad paleistų. Po dviejų smūgių į šoną, L. paleido. Jis iš karto atitraukė ir nubėgo į automobilį. E. R. jau buvo surinkęs įrankius ir buvo automobilyje. Nežino, ar kas nors matė jo ir buvusios žmonos konfliktą. L. iškarto skambino policijai, todėl jis sėdo į automobilį, kuriame sėdėjo E. R. ir išvažiavo į Kauną. Jam labai skaudėjo kairę ranką, todėl iškarto nuvažiavo į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros konstatavo kairio dilbio lūžimą, kairės kojos blauzdos įkandimą, suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Buvusiai žmonai L. T. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, pareiškimą rašyti atsisako. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, niekur nesigydys. Konfliktą pradėjo buvusi žmona, ji smogė moliniu kavos puodeliu, kurio apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27) N. B. nustatyta: kraujosruva kairio riešo srityje, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruva kairio riešo srityje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku;

liudytojo E. R. parodymais (b. l. 34-35) užfiksuota, kad 2021 m. birželio 2 d. N. B. paprašė iš Kauno nuvežti pas buvusius uošvius, nes reikėjo nupjauti žolę. Apie 19 val. jam priklausančiu automobiliu Toyota Yaris su N. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). N. B. buvo blaivus. Sodybos kieme N. B. dalgiu pjovė žolę, o jis žolę kišo į maišus. Kieme buvo N. buvusi žmona L.. Jis girdėjo, kad L. ir N. dėl kažko susipyko, jie ginčijosi, šaukė, rėkė vienas ant kito. Nežino dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp buvusių sutuoktinių. L. buvo blaivi, bet labai agresyvi. L. priekaištavo, kad N. jai nepadeda kasti daržo. Konflikto metu L. pradėjo mėtyti akmenis į automobilį. N. kažką žmonai pasakė, o L., būdama kieme nuo N. apie 2-3 metrų atstumu, tyčia metė į N. rankose laikytą didelį molinį baltos spalvos puodelį. N. ranka dengėsi galvą ir puodelis, atsitrenkęs pataikė N. į kairę ranką. Atsitrenkęs į N. ranką, puodelis nukrito, bet nesudužo. Puodelyje buvo kavos tirščių. N. pasakė, kad lūžo ranka, kad pajuto skausmą. Jis tuo metu jau buvo automobilyje. N. atėjo į automobilį, o L. vijosi ir mėtė link automobilio akmenis. Jie išvažiavo. Automobilyje N. sakė, kad jam labai skauda kairę ranką, matė, kad jis susiėmęs ranką, žemiau alkūnės, dejavo iš skausmo. Ranka paraudo, pradėjo tinti, todėl su N. B. iškarto nuvažiavo į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros N. B. konstatavo kairės rankos kaulų lūžimą ir sutvarstę išleido. Jis N. B. parsivežė į namus. Nepastebėjo, kad N. L. atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą, nes nešiojo į automobilį maišus su nupjautą žolę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Bylos duomenimis L. T. kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad 2021 m. birželio 2 d. vakare, apie 20.20 val., tėvų namų kieme ginčo pasėkoje sužalojo buvusį sutuoktinį, su kuriuo tuo metu palaikė artimus ryšius, N. B.. Kaltinamosios parodymais tą vakarą dirbo kieme, N. B. atvyko su savo draugu E. R. padėti jai ūkio darbuose, tarp L. T. ir N. B. kilo ginčas dėl atliekamų darbų. Abu apsikoliojo, vienas kitą įžeidinėjo, L. T. parodymais į N. B. iš įtūžio ir pykčio ji metė turėtą molinį puodelį, kuriuo jam pataikė į ranką ir sutinka, kad tokiais veiksmais galėjo jį sužaloti, po ko, tęsiantis konfliktui, nukentėjusiajam pavartojus smurtą jos atžvilgiu, įkando šiam į kairės kojos blauzdą. Vadovaujantis specialisto išvada konstatuotina, kad nukentėjusiajam N. B. dėl L. T. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, sukeltas skausmas, o to pasekmė – dėl kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kraujosruvos kairio riešo srityje ir nubrozdijimo dešinėje blauzdoje – nežymus sveikatos surikdymas. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių, daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu arba atvirkštiniu būdu (b. l. 26-27). Pirminiais medicininiais duomenimis užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo laikas, aplinkybės, diagnozė – alkūnkaulio kūno lūžis, paciento būklė, suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų mastas, rekomendacijos gydymui (b. l. 29). L. T. iš esmės prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, parodė, jog susiginčijo su nukentėjusiuoju, buvo labai pikta, įtūžusi, jiedu tarpusavyje apsikoliojo ir iš nedidelio atstumo metė į nukentėjusįjį molinį puodelį. Tolimesni tiek N. B., tiek L. T. veiksmai vystėsi taip, kad, atlikus šį ginčo bei pykčio pasekoje nepateisinamą veiksmą, patyrus skausmą, tęsiantis konfliktinei situacijai, neteisėtus veiksmus atliko ir N. B., kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi teismas bylą nagrinėja kaltinimo apimtyje. Dėl to informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis teisme jau yra išnagrinėta atskira baudžiamoji byla Nr. 1-858-1060/2021 ir 2021 m. gruodžio 6 d. priimtas procesinis sprendimas pastarojo atžvilgiu dėl kitos tarpusavio konflikto dalies, kurioje kaltu pripažintas N. B., kurioje nustatytos aplinkybės, kiek tai susiję su šia baudžiamąja byla, yra identiškos, o būtent, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis susiginčijo su buvusia žmona L. T., jie apsižodžiavo ir įpykusi L. T. metė į jį molinį puoduką ir tokiu būdu jam sužalojo ranką. Dėl neteisėtų L. T. veiksmų jis labai įpyko, sugriebė ją, parvertė ant žemės, sudavė tris smūgius kumščiu į galvą. Kadangi L. T. spėjo jam dar įkasti, todėl įpykęs sudavė kumščiu į šoną.

Taigi, nagrinėjamu atveju veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai, nes remiantis nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymais ir kitais faktiniai bylos duomenimis, kurie sutampa detalėse ir vienas kitam neprieštarauja bei papildo vienas kitą, nepaisant to, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo išsituokę, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi vaikais, gyveno ir bendravo tarpusavyje padėdami vienas kitam, ką patvirtina ir pirmiau paminėtos baudžiamosios bylos duomenys, o atskirai gyventi pradėjo tik po šių metų birželio mėnesio įvykių, todėl, panaudojus fizinį smurtą sugyventinio ir artimo žmogaus atžvilgiu, L. T. veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Kaltė be L. T. visiško prisipažinimo įrodyta ir nukentėjusiojo N. B. parodymais, kuriais be kaltinamosios pripažintų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, šis patvirtino, kad jiedu artimai bendravo, jis dažnai gyvendavo su buvusia šeima, neneigė, kad šios atžvilgiu irgi panaudojo fizinį smurtą, tačiau tą pradėjo daryti tik tada, kai kaltinamoji metė į jį puodelį ir sužalojo jam ranką, po ko iškart pajuto aštrų skausmą ir tai buvo pirminių neteisėtų veiksmų pasekmė, nedelsiant dėl kairės rankos skausmo vyko į medicinos įstaigą, ką vienareikšmiškai patvirtina ir liudytojo E. R. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo su N. B. ir L. T. duotais patikslintais parodymais bei visa kita faktinė bylos medžiaga. Pirmiau aptartų ir ištirtų duomenų visuma sutampa detalėse, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, tarp jų yra loginė grandininė seka. Nusikaltimas įrodytas, kaltinamoji veikė tyčia, svarios dingsties tokiam poelgiui nebuvo, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys bei kilusios pasekmės – nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko teismui abejonių pagal specialisto išvadą ir kitą pirmiau aptartą ir teisiamajame posėdyje ištirtą bylos medžiagą nėra, nagrinėjamu atveju nustatyta ir veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Tokie kaltinamosios veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, nes neteisėtus veiksmus atliko jauna, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, jau turinti pakankamai gyvenimiškos patirties moteris, dėl ko pripažįstama, kad L. T. juos atliko tyčia (suvokdama jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamosios veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Kaltinamosios L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad kaltininkė prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamoji L. T. yra jauno ir darbingo amžiaus, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 37), praeityje du kartus teista (b. l. 38-42), bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 55-57), niekur nedirba (b. l. 61), Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 63). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o taip pat įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajai skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis pirmiau paminėtų duomenų kontekste skirtinas mažesnis nei vidurkis. Ir nors kaltinamoji nurodė, kad, jos vertinimu, tokia bausmė yra giežta, nes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jai buvo paskirtos švelnesnės bausmių rūšys, vienok, teismas pažymi, kad už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiamasis įstatymas sankcijoje numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamajai bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji turi du nepilnamečiu vaikus, kuriuos pati augina, privalo materialiai išlaikyti, yra jauno ir darbingo amžiaus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju galimi pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamosios atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai skirtinos pareigos –išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šį įpareigojimą tęsti visą paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpį.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai L. T. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jos gyvenamosios vietos (b. l. 74-75), kuri 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (b. l. 88-89). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. T. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 bei 5 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir L. T. paskirti šias pareigas –per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šį įpareigojimą tęsti visą paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpį.

L. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.