Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjo R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Paulius Miliauskas kreipėsi su pareiškimu į Marijampolės apylinkės teismą dėl L. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) akcininkui R. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso 24 075 vienetai Bendrovės paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, kurios sudaro 45 procentus visų Bendrovės akcijų, siekiant realizuoti jo turimą teisę sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikus paraišką L. K., kuri yra Bendrovės direktorė, nes direktorius yra vienintelis valdymo organas, kadangi valdyba nerenkama, kitam Bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems su Bendrove susijusiems asmenims paraiškoje nurodytais elektroninio pašto adresais, sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų priimti sprendimai dėl Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, kuris leistų atsiskaityti su Bendrovės kreditoriumi. Tokiu būdu R. Č. siekė realizuoti savo teises, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris nustato, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, kuriems, sutinkamai su ABĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimais priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Bendrovės direktorė L. K. į paraišką sureagavo tik po 18 dienų nuo paraiškos gavimo – 2024 m. gruodžio 31 d., šią dieną R. Č. savo, kaip bendrovės direktorės vardu, pateikė atsakymą į paraišką, kuriuo nepagrįstai atsisakė sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Tokiu būdu, savo veiksmais Bendrovės direktorė L. K. pažeidė R. Č. neturtines teises inicijuoti Bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, taip pat juose dalyvauti ir balsuoti, kurios yra numatytos ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, taip pat 23 straipsnio 1 dalyje.

4.1. Vien administracinio nusižengimo požymių buvimas nereiškia, kad veika buvo tokio pavojingumo, kad būtų pagrindas asmenį traukti atsakomybėn. ABĮ nustato teisę susirinkimo iniciatoriams išspręsti visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo klausimą teisme civilinio proceso tvarka. Akcininkų susirinkimo nesušaukimas nustatytais terminais nepažeidė pareiškėjo teisių, kadangi susirinkimas buvo sušauktas vėliau ir jis įvyko 2025 m. vasario 26 d.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino paraiškos netinkamumo. Bendrovės vadovė įvertino paraiškos, surengti visuotinį akcininkų susirinkimą, tinkamumą, ir priėmė motyvuotą sprendimą. Buvo pateikti konstruktyvūs pasiūlymai, prašomas pagrįsti iniciatyvos poreikis. Kai paraiška neatitinka keliamų reikalavimų, bendrovės vadovei nekyla pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

4.3. Be to, teismas netinkamai nustatė paraiškos įteikimo datą, nurodydamas, kad paraiška buvo įteikta 2025 m. gruodžio 13 d. Apeliantės teigimu bendrovės vadovė nėra įpareigota priimti dokumentus el. ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis įpareigoja Bendrovės vadovę. Sutikimas gauti dokumentus elektroniniu būdu negalioja į praeitį. Teigiant, kad Bendrovė vadovė neįrodė nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. dirbusi nuotoliu, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

6.1. Dėl direktorės L. K. veiksmų susirinkimas įvyko žymiai vėliau, todėl akcininkai negalėjo laiku spręsti įmonei svarbių klausimų: padidinti įstatinį kapitalą ir įnešti į įmonę lėšų, kad būtų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriumi. Be to, R. Č. buvo priverstas pats sušaukti ir organizuoti susirinkimą ir patirti su tuo susijusias išlaidas. O tai, kad L. K. vėliau įvykdė kurią nors jai ABĮ nustatytą pareigą, nepaneigia anksčiau padarytų pažeidimų.

6.2. L. K., gavusi paraišką turėjo galimybę per 10 dienų sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą arba per 10 dienų informuoti akcininką apie paraiškos trūkumus. Per nustatytą terminą neatlikus jokių veiksmų, yra konstatuotinas pažeidimas.

6.3. Byloje nustatyta, kad direktorė L. K. paraišką gavo 2024 m. gruodžio 13 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad paraiška nepasiekė adresato. L. K. komunikaciją įprastai vykdo elektroniniu paštu. Tai, kad paraiška buvo įteikiama ir kitomis priemonėmis, nepaneigia paraiškos gavimo elektroniniu paštu fakto. ABĮ nenumato, kad paraiška direktoriui yra pateikiama registruotu paštu ar pasirašytinai, todėl akcininkas savo nuožiūra pasirenka paraiškos įteikimo būdus ar priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimą jos veikoje, tačiau skundžiamame nutarime pateikti motyvai yra pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka surinktais, teismo posėdžio metu ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. K. atsakomybės, išsamiai išdėstė įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, todėl laikytina, kad buvo užtikrintas ne tik proceso teisėtumas, bet ir sprendimo pagrįstumas. Nustatyta, kad esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos nutarimo teisėtumui ar priimtų išvadų pagrįstumui, nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

5. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma uždarosios akcinės bendrovės vadovui už akcininkų neturtinių teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nagrinėjamu atveju atsakomybė L. K. kilo už tai, kad ji per įstatyme nustatytą terminą nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nors buvo pareikalauta tai padaryti, t. y. atsakomybė kilo už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik tuo atveju, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos – asmuo turėjo pareigą veikti ir realią galimybę tą pareigą įvykdyti. Be to, veika turi būti padaryta tyčia – tai yra, asmuo supranta, kad jam kyla konkreti įstatyme nustatyta pareiga, ir, ją žinodamas bei galėdamas vykdyti, sąmoningai jos nevykdo. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti neveikimo priežastis ir pagrįstai pasisakyti dėl jų reikšmės atsakomybės buvimui. Atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad asmuo negalėjo įvykdyti pareigos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).

6. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad L. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nesilaikė įstatyme nustatyto termino sušaukti akcininko inicijuotą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, taip pažeisdama akcininko R. Č. neturtines teises dalyvauti bendrovės valdyme – teisę inicijuoti, dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti jame. Tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su minėta teismo išvada ir mano, kad pateikta paraiška neatitiko įstatymų reikalavimų, o 2024 m. gruodžio 31 d. pateiktas atsakymas į 2024 m. gruodžio 13 d. paraišką buvo pateiktas laiku. Skunde taip pat pabrėžiama, kad vėliau visuotinis akcininkų susirinkimas buvo suorganizuotas. Jis įvyko 2025 m. vasario 26 d. Šiame susirinkime buvo aptarti R. Č. pareiškime iškelti klausimai.

8. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, kurios turinio esmė atskleidžiama sisteminiu kitų teisės aktų, visų pirma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, aiškinimu. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintos neturtinės akcininkų teisės – teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė juose balsuoti. Pagal 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušaukiamas, jeigu to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai. Tokią iniciatyvą, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 dalyje, turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Kai bendrovėje nėra valdybos, sprendimą dėl susirinkimo organizavimo privalo priimti bendrovės vadovas – tai nustatyta 23 straipsnio 2–4 dalyse. Vadovui kyla imperatyvi pareiga per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo, o jei paraiška neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų – apie tai motyvuotai informuoti akcininką. Be to, 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimas sušaukti susirinkimą tokiais atvejais yra privalomas, o 23 straipsnio 5 dalis numato, kad susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Šios normos taikomos kartu su 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu visus akcininkus informuoti apie susirinkimą ne vėliau kaip prieš 21 dieną. Sisteminė šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad L. K., gavusi R. Č. paraišką, turėjo pareigą per 10 dienų priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo arba pateikti pagrįstą atsisakymą dėl pateiktos paraiškos neatitikimo įstatymo reikalavimams.

9. Apeliaciniame skunde L. K. teigia, kad 2024 m. gruodžio 13 d. R. Č. pateikta paraiška neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl jai nekilo pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pateiktos paraiškos turinio vertinimas gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, tačiau pažymi, kad net ir tuo atveju, kai paraiška yra formaliai netinkama, bendrovės vadovui išlieka pareiga per įstatyme nustatytą 10 dienų terminą pateikti motyvuotą atsakymą akcininkui, nurodant paraiškos trūkumus. Todėl šioje byloje esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, ar L. K. per įstatyme nustatytą terminą reagavo į R. Č. pateiktą paraišką. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakymas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo buvo pateiktas laiku, galėtų būti toliau vertinamas ir pats atsisakymo motyvų pagrįstumas – t. y. ar paraiška iš tikrųjų neatitiko įstatymo reikalavimų, dėl ko bendrovės direktorei nekilo pareiga organizuoti susirinkimo.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 13 d. 11.02 val. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) advokatas Paulius Miliauskas, atstovaudamas akcininką R. Č., išsiuntė paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (b. l. 17). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtais elektroninio ryšio adresais išsiųstas dokumentas nebuvo gautas. Priešingai – papildomai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 23 d. tą pačią paraišką elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ir antstolė S. Ž., o 2024 m. gruodžio 30 d. iš šio pašto adreso buvo gautas atsakymas, pasirašytas L. K., kuriame nurodyta, kad bendrovė gavo minėtą informaciją (b. l. 18). Šios aplinkybės objektyviai patvirtina, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) buvo aktyviai naudojamas bendrovės veikloje, o L. K. turėjo prieigą prie šio adreso ir juo naudojosi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad paraiška, išsiųsta 2024 m. gruodžio 13 d., buvo tinkamai įteikta kitą dieną – 2024 m. gruodžio 14 d.

11. Nors apeliaciniame skunde L. K. teigia, kad nebuvo davusi sutikimo gauti dokumentus elektroniniu paštu ir tokį sutikimą esą išreiškė tik atsakydama antstolei, ši pozicija laikytina nepagrįsta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pateikdama atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-101-399/2025, L. K. nurodė tuos pačius elektroninio pašto adresus, kuriais vėliau buvo siunčiama paraiška dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Atsiliepimas buvo pateiktas teismui 2024 m. liepos 22 d., tai yra gerokai anksčiau nei 2024 m. gruodžio 13 d. išsiųsta paraiška, todėl laikytina, kad L. K. buvo iš anksto sutikusi naudoti šiuos elektroninio ryšio adresus procesinei komunikacijai. Be to, byloje nustatyta, kad bendravimas elektroniniu paštu su įmonės akcininkais, taip pat ir su R. Č., buvo įprasta praktika. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymas nenustato reikalavimo akcininko paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo įteikti registruotu paštu ar pasirašytinai, todėl akcininkas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti jam priimtiną dokumentų įteikimo būdą, įskaitant elektroninį paštą, ypač kai toks bendravimo būdas faktiškai yra pripažintas šalių praktikoje.

12. Nustačius, kad R. Č. vardu pateikta paraiška bendrovei buvo įteikta 2024 m. gruodžio 14 d., apeliantės argumentas, jog ji ir visi bendrovės darbuotojai atostogavo nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. imtinai, neturi teisinės reikšmės vertinant pareigos per 10 dienų laikotarpį reaguoti į akcininko paraišką įvykdymą. Šis terminas prasidėjo 2024 m. gruodžio 14 d., todėl iki nurodyto atostogų laikotarpio pradžios direktorė turėjo pakankamai laiko susipažinti su bendrovei adresuotu dokumentu, priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo ar, jei manyta, jog paraiška neatitinka įstatymo reikalavimų – informuoti apie tai pareiškėją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybės išvengti remiantis bendrovės darbuotojų atostogomis ar tariamu negalėjimu prisijungti prie elektroninio pašto nėra pagrindo. Bendrovės vadovas privalo užtikrinti nenutrūkstamą įmonės veiklą ir tinkamą dokumentų apyvartą, o darbas nuotoliniu būdu nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos veikti, todėl negali būti laikomas objektyvia priežastimi, šalinančia atsakomybę.

13. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad L. K. per Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą 10 dienų terminą nuo paraiškos gavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 14 d., nepriėmė sprendimo sušaukti akcininko R. Č. inicijuotą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir neinformavo pareiškėjo apie galimus paraiškos trūkumus. Tokiu būdu L. K. pažeidė įstatyme jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytas pareigas bei akcininko neturtinę teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, dalyvauti jame ir balsuoti. Aplinkybė, kad apeliantė savo nuožiūra laikė paraišką netinkama, nesukuria pagrindo išvengti atsakomybės – įstatymas imperatyviai nustato pareigą per 10 dienų reaguoti į gautą paraišką. Jeigu paraiška, bendrovės vadovo vertinimu, buvo neišsami ar netiksli, privalėjo būti pateiktas motyvuotas atsakymas per tą patį terminą. Ši pareiga nebuvo įvykdyta, todėl pagrįstai konstatuotas administracinis pažeidimas.

14. Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra formalaus pobūdžio, todėl atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl pažeidimo atsirado reali žala. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei akcininkas vėliau pats organizavo visuotinį akcininkų susirinkimą, o susirinkimas įvyko, ši aplinkybė neeliminuoja bendrovės vadovo atsakomybės už tai, kad įstatyme nustatytu terminu nebuvo įvykdyta pareiga. Atsakomybės taikymui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šioje teisės normoje numatytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo pažeistos akcininko neturtinės teisės – inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, jame dalyvauti ir balsuoti. Pareiškime buvo nurodyta, jog susirinkimo tikslas – spręsti įstatinio kapitalo didinimo klausimą siekiant atsiskaityti su kreditoriais, todėl darytina išvada, kad tai buvo aktualus ir neatidėliotinas klausimas, susijęs su bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymu. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad bendrovės vadovės delsimas turėjo reikšmingą įtaką akcininko teisėms, o vėlesnis susirinkimo įvykimas savaime nereiškia, jog pažeistos teisės buvo laiku ir tinkamai apgintos. Atsižvelgiant į tai, L. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

15. Kadangi apeliaciniame skunde L. K. ginčija jai taikytą atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, tai apibrėžia plačiausias apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas ir suteikia pagrindą vertinti ne tik pačios atsakomybės taikymą, bet ir paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą bei atitiktį įstatyme įtvirtintiems principams.

16. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, skiriant nuobaudą privaloma atsižvelgti į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja vertinti paskirtinos baudos dydį ne vien aritmetiškai, bet sistemiškai – įvertinant padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, taip pat galimybę pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

17. Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje už akcininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių narių teisių pažeidimus numatyta bauda juridinių asmenų vadovams nuo 480 iki 3000 eurų.

18. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad L. K. anksčiau būtų bausta ar teista, ji yra dirbanti, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas galiausiai buvo suorganizuotas ir pareiškėjas R. Č. turėjo galimybę jame dalyvauti. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat veikos pobūdį bei bendrą atsakomybės taikymo kontekstą, pirmosios instancijos teismas L. K. skyrė minimalų ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės nuobaudos dydį – 480 eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos duomenis bei asmens individualizuotas aplinkybes, konstatuoja, kad paskirta bauda yra proporcinga, atitinka veikos pavojingumo lygį ir pakankama siekiant administracinės atsakomybės tikslų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimo dalį dėl nuobaudos dydžio pagrindo nėra.

19. Atsiliepimu R. Č. atstovas advokatas Paulius Miliauskas prašo priteisti R. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei kartu su atsiliepimu nei iki nutarties paskelbimo dienos nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų. Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, aukštesnės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas bei jų sisteminį aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai ir pagrįstai motyvavo priimtą nutarimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, o jų turinys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl L. K. inkriminuotos veikos sudėties požymių buvimo bei paskirtos administracinės nuobaudos atitikties proporcingumo principui ir administracinės atsakomybės tikslams. Esminių procesinių teisės normų pažeidimų, galinčių lemti nutarimo panaikinimą ar keitimą, nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.