- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2-101-514/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00766-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- M. D.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Paulauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. D. dėl tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo M. D. tėvo valdžią į sūnų N. J., gimusį (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendravo daug metų, kartais susitikdavo, tačiau tie susitikimai nebūdavo ilgalaikiai. Ieškovė gyveno Mažeikiuose, atsakovas - Vilniuje, 2011 metais ieškovė pradėjo lauktis sūnaus, atsakovas Mažeikiuose aplankydavo ieškovę tik retkarčiais. Gimus sūnui N. J., atsakovas pripažino tėvystę, tačiau kartu su ieškove ir sūnumi negyveno, tik retkarčiais atvažiuodavo aplankyti. Atsakovas tebeturėjo šeimą Vilniuje ir gyveno kartu su ja. Atsakovo apsilankymai ieškovės namuose būdavo trumpalaikiai, joks tėvo ir vaiko ryšys tais trumpais aplankymo momentais nebuvo kuriamas, atsakovas su vaiku nebūdavo, juo nesidomėjo, laisvalaikio su juo neleisdavo. Kai sūnus buvo pusantrų metų amžiaus, atsakovas buvo nuteistas ir nuo 2014 m. vasario 19 d. buvo įkalinimo įstaigoje, kur praleido daugiau kaip ketverius metus. Per tą laikotarpį atsakovas sūnų matė gal tik du kartus, kai ieškovė jį buvo atsivežusi į pasimatymą. Pasimatymo metu atsakovui vaikas nerūpėjo, ryšio su juo nesistengė užmegzti. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nuo 2015 m. iki atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos gyveno atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių r. Grįžusio iš įkalinimo įstaigos atsakovo šalių sūnus kaip tėvo net nepažinojo. Atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos, kartu pragyveno dvejus metus ir šešis mėnesius iki atsakovas išvarė ieškovę ir vaiką iš namų. Per bendro gyvenimo laikotarpį atsakovui sūnus visiškai nerūpėjo, jis su juo nežaisdavo, neužsiimdavo, niekur nesivesdavo, atsakovui nebuvo įdomi vaiko veikla, atsakovas niekada nedalyvaudavo vaiko darželyje rengiamuose pasirodymuose, netgi skirtuose tėvo dienos proga, Kalėdų švenčių proga. Sūnus tėvo nepripažindavo, nelaikė jo artimu sau žmogumi. Sūnui atsakovas asocijavosi su pašaliniu asmeniu, gyvenančiu tuose pačiuose namuose. Kai sūnus baigė pirmą klasę, ieškovė išsikraustė iš Švenčionių rajono ir atvyko gyventi į Plungę. Pirmus metu po išsikraustymo, atsakovas ieškovę ir vaiką ignoravo, bendravimo nepalaikė, net nepaskambino paklausti kaip vaikui sekasi. Maždaug po metų atsakovas keletą kartų paskambino ieškovei, norėjo kalbėtis su vaiku, tačiau sūnus nesuprato, kodėl turi bendrauti su svetimu žmogumi. Po šio telefoninio pokalbio vaikas pasakė, kad atsakovas pažadėjo gimtadienio proga nupirkti ir atsiųsti išmanųjį laikrodį, tačiau praėjus gimtadieniui ir negavus ne tik žadėtos, bet jokios kitos dovanos ir net pasveikinimo, vaikas nusivylė ir pasakė, kad neturi noro bendrauti su nepažįstamais bei melagiais, todėl kategoriškai atsisakė ateityje su atsakovu kalbėtis ar kitaip bendrauti. Ieškovė faktiškai vaiką viena augino 11 metų, sūnus per tą laiką užaugo be tėvo, jo nepasigenda ir neieško ryšių su juo. Namuose vaikas nevartoja sąvokos „tėtis“, nes jis vaikui neegzistuoja, jis nepasigenda tėčio, kaip asmens ir apie tai nekalba.
2022 metų gruodžio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo įvyko telefoninis pokalbis, kurio metu atsakovas liepė ieškovei nupirkti sūnui bilietą į Vilnių, įsodinti jį autobusą ir taip išsiųsti į Vilnių. Po tokio reikalavimo įvyko žodinis konfliktas, ieškovė vaiko pas atsakovą neišleido. Po šio konflikto atsakovas pradėjo ieškovę skųsti Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad neleidžiama pasimatyti su vaiku. Atsakovo tikslas šiuo metu nukreiptas tik į bandymus pakenkti ieškovei, sukelti kuo daugiau nepatogumų, bet visiškai nesidomima vaiku, nesistengiama užmegzti su juo ryšio.
Taip pat ieškovei kyla problemų dėl išlaikymo sūnui išieškojimu. Atsakovas išlaikymo vaikui nemoka, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, ieškinio pateikimo metu įsiskolinimas sudarė 8 374 Eur.
Atsakovas su savo sūnumi per 11 metų nesukūrė jokio socialinio, emocinio ryšio. Atsakovas kartu su vaiku gyveno tik apie 2 metus, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Ieškovei išsikrausčius iš namų, atsakovas paskutinį kartą sūnų matė apie 2019 m. Atsakovas niekada neskambina ieškovei, neklausia apie vaiką, nėra buvęs darželyje, mokykloje, mokytojos jo nepažįsta, nors vaikas mokosi jau 4-oje klasėje, atsakovas nenori su sūnumi jokių santykių, neieško kontaktų, nesidomi vaiko poreikiais ir net nesistengia kažkaip atkurti tėvo ir vaiko ryšio. Sūnus atsakovo, kaip artimo žmogaus, neidentifikuoja, neturi su juo sukūręs emocinio ryšio, nelaiko jo savo tėvu. Kadangi atsakovas nevykdo savo konstitucinės pareigos, vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovui sankciją – tėvo valdžios apribojimą.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tekinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodyti teiginiai apie gyvenimą skyrium neatitinka tikrovės, patikslindamas, jog susipažinus su J. J. ir nusprendus, kad reikia buto kur gyventi, atsakovas 2008 m. nupirko butą, es. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Kartu su ieškove bute darė remontą ir ten apsigyveno. 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui buvo pareikšti kaltinimai, todėl atsakovas gyveno tiek Vilniuje, tiek Mažeikiuose. Gimus vaikui, su juo bendravo, kartu keliaudavo po Lietuvą, važiuodavo grybauti ar žvejoti, lankydavo atsakovo tėvus. 2014 m. vasario mėnesį atsakovas buvo nuteistas ir įkalintas, ieškovė toliau gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Mažeikiuose. Atlikdamas bausmę gavo pranešimą, kad yra įsiskolinimas už komunalines paslaugas už butą, praradęs pasitikėjimą ieškove, nusprendė butą parduoti. Ieškovė niekur nedirbo iki sūnui sukako 5 metai. Atsakovas ir būdamas įkalinimo įstaigoje pasirūpino, kad jo šeimos nariai (brolis, tėvai) periodiškai pervestų pinigų ieškovei vaiko išlaikymui. Tiek su ieškove, tiek su sūnumi nuolat buvo palaikomas ryšys, santykiai buvo geri, ieškovė atsakovą kartu su sūnumi lankydavo įkalinimo įstaigoje. Atsakovas sužinojęs, kad sūnus serga astma, paprašė brolio, kad leistų ieškovei su sūnumi apsigyventi broliui nuosavybės teise priklausančioje sodyboje Švenčionių r., kurioje ieškovė apsigyveno kartu su vaiku 2015 m. Atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos, planavo įregistruoti santuoką, buvo numatyta ir santuokos įregistravimo data ((duomenys neskelbtini)), tačiau santuokos neįregistravo. Kol ieškovė su vaiku gyveno Švenčionių r., nei karto nemokėjo už komunalines paslaugas (vandenį, elektrą, šiukšles). Ieškovė gyvendama kartu, gyveno atsakovui nepriimtiną gyvenimą, meluodavo, nepaisydama, kad vaikas serga astma, rūkydavo šalia jo, dėl ko kildavo konfliktai, ieškovė pradėjo nuteikinėti vaiką prieš atsakovą, manipuliuodavo vaiku bei jo nuomone. Esant tokiomis aplinkybėmis, paprašė ieškovės, kad pasiieškotų kur gyventi ir išsikraustytų. Tada ieškovė pasakė, kad padarys viską, kad atsakovas vaiko nematytų ir negalėtų su juo bendrauti, palaikyti santykių. 2020 metų vasarą ieškovė išsikėlė gyventi į Plungę. Sūnus liko pas ieškovę. Bendraudamas su ieškove, kalbėjo tik apie sūnų. Laikas nuo laiko pervesdavo pinigų. Sūnui skambindavo, tačiau ieškovė neleisdavo bendrauti. Ieškovės teiginys, kad vaiko neišlaiko, neatitinka tikrovės, nes visą bendro gyvenimo laikotarpį tiek ji, tiek vaikas buvo visiškai išlaikomi atsakovo, vykdydamas teismo sprendimą ieškovei nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. kovo mėn. į sąskaitą pervedė 9 000,00 Eur. 2022 m. ieškovė sutiko, kad būtų atnaujintas atsakovo bendravimas su sūnumi. Atsakovas rodė iniciatyvą, prašė J. J. asmeninius konfliktus palikti nuošalyje ir kad būtų atnaujinti ryšiai su sūnumi, tačiau su vaiku ir toliau nebuvo leidžiama pasimatyti bei bendrauti. Ieškovei svarbiausia buvo pinigai, o ne normalus vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimas. 2022 m. mėgindamas susisiekti su ieškove, gavo žinutę telefonu, iš kurios turinio suprato, kad yra nepageidaujamas. Atsakovas kreipėsi į Vaikų teisių apaugos tarnybą, kad tarpininkautų dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas 2023 m. sausio-balandžio mėn. dalyvavo praktiniuose ir teoriniuose mokymuose „Tėvystės įgūdžių grupė“, kurių metu gilino žinias, kaip bendrauti su vaiku, palaikyti nuolatinį ryšį ir vėl tapti jo gyvenimo dalimi. 2023 m. birželio mėnesį buvo atvykęs į Plungę, vaiko gyvenamosios vietos adresu, sūnus atsakovą atpažino kaip tėtį, tačiau ieškovė neleido bendrauti, ką patvirtino ir sūnus. Pažymėjo, kad ilgą laiką gydėsi, mokydamasis dieniniame skyriuje išlaikymą teikė iš stipendijos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovė daro poveikį sūnui, todėl sūnus bijo bendrauti. Atsakovas nori ir siekia atnaujinti ryšius su N., tačiau į numatytą susitikimą ieškovė vaiko nepristatė. Atsakovas negali bendrauti su sūnumi ir telefonu. Išlaikymą teikė pagal galimybes, nes dėl sveikatos problemų negali dirbti. Tik dėl ieškovės kaltės bendravimas su sūnumi nutrūko, ieškovei slepiant gyvenamą vietą ir neleidžiant sūnui bendrauti su atsakovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl tėvo valdžios ribojimo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas M. D. yra nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. 2013 m. gegužės 13 d. Mažeikių r. apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydis pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu, padidinat išlaikymą iki 160 Eur, išlaikymo dydis dar kartą pakeistas 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu ir priteista iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovė J. J. siekia apriboti atsakovo M. D. tėvo valdžią į sūnų N. tuo pagrindu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, sūnumi nesirūpina, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia išlaikymo vaikui.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams.
Atsakovo kaip tėvo pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį. Remiantis minėtu CK 3.155 straipsniu, tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Ieškovės pateiktais ir ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tėvo pareigas nepilnamečio atžvilgiu įgyvendina netinkamai.
Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys iki 2019 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu, po to ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, ieškovė su sūnumi išsikėlė gyventi atskirai ir nuo 2020 m. vasaros su sūnumi gyvena Plungėje. Ieškovei su sūnumi gyvenant atskirai, atsakovas sūnumi nesirūpino, nedalyvavo jo auklėjime, sūnaus poreikius užtikrino tik ieškovė.
Atsakovas nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad ieškovė trukdė bendrauti su sūnumi, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai rūpintis sūnumi. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad bendravimo tarp atsakovo ir vaiko nebuvo. Vaikas apklausiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų 2022 m. gruodžio 22 d. tvirtino, kad su tėvu ryčio nepalaiko jau treji metai, tėvas jam neskambina (2022 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa), nurodė neatsimenantis, kada buvo susitikęs su tėvu (2023 m. spalio 18 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santykių su ieškove nutraukimo būtų rodęs iniciatyvą dėl reguliaraus bendravimo su vaiku, nuolatinio ryšio palaikymo. Pavieniai bandymai užmegzti ryšius su ieškove, rašant žinutes ar skambinant, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius, nuoseklius, ilgalaikius veiksmus dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas tik 2022 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl trukdymo bendrauti su vaiku, tačiau taikant atvejo vadybos procesą ir teikiant socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, nebuvo nustatyta faktų, jog motina įtakotų sūnaus nebendravimą su tėvu (Plungės socialinių paslaugų centro informacija). Pats atsakovas vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, tyrusiems jo 2022 m. gruodžio 20 d. skundą, nurodė, kad sūnaus gyvenime nedalyvauja, nežino kur vaikas mokosi, po skyrybų nėra bendravęs su sūnumi, supranta, kad per trejus metus, kai yra nematęs sūnaus, vaikas gali būti atpratęs nuo jo, teigė, kad trejus metus su sūnumi nebendravo, nes vis siekė taikiai su sūnaus motina suderinti susitikimų laiką. Kad atsakovas su vaiku ryšio nepalaiko, su vaiku nebendrauja, neskambina, nebuvo susitikęs, nurodė ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras 2023 m. birželio 13 d. pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (Plungės socialinių paslaugų centro informacija). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas faktiškai trejus metus nedalyvavo vaiko gyvenime iš esmės svarbiais vaiko raidos etapais, visa vaiko priežiūros, auginimo ir išlaikymo našta teko išimtinai ieškovei.
Tėvystė yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėtų nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Neužtenka tik fragmentiškai domėtis vaiku, tėvai turi tenkinti jo emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Aplinkybę, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, ieškovė grindė ir tuo, kad atsakovas neteikia Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį. Byloje pateikta antstolio E. S. 2023-03-28 pažyma patvirtina, kad atsakovo išlaikymo skola 2023 m. kovo 1 d. buvo 7 363,44 Eur. Atsakovas taip pat pateikė antstolio D. B. informaciją apie išlaikymo iš atsakovo išieškojimą, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. spalio 30 d. išlaikymas nebuvo teikiamas, 2021 m. išieškota atitinkamai 35,02, 150,88 ir 20,57 Eur, o per 2022 m. išieškota 75,44 Eur. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, kad 2022-07-29, 2022-08-06, 2022-10-28, 2022-12-20 pervedė ieškovei atitinkamai 50, 100, 100 ir 50 Eur, t. y. pervedė sumas ženkliai mažesnes nei turėjo mokėti pagal teismo sprendimą. Atsakovas teigė, kad išlaikymo neteikė dėl nedarbingumo, tačiau iš jo paties pateiktos informacijos apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuo 2019-09-01 iki 2024-01-01 matyti, kad atsakovas dėl ligos buvo nedarbingas nuo 2021-05-11 iki 2021-05-24, nuo 2022-12-01 iki 2023-01-13, nuo 2023-05-22 iki 2023-07-10. Remiantis šia informacija, sutiktina, kad atsakovas, būdamas nedarbingas, neturėjo galimybės teikti teismo sprendimu priteistos visos išlaikymo sumos nedarbingumo laikotarpiu, tačiau nepateisina išlaikymo neteikimo kitais laikotarpiais, pav. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. spalio 30 d. (išskyrus nedarbingumo laikotarpį 2021 m. gegužės mėnesį) ar 2022 m., kai mokėjo mažesnio dydžio išlaikymą. Kad atsakovas išlaikymo vaikui reguliariai neteikė nustatyta ir 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu.
Antstolių pateikti skaičiavimai apie atsakovo teiktą išlaikymą sūnui patvirtina, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, taip užtikrinant sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, šios pareigos nevykdė. Atsakovas šiuo metu nedirba, teismo posėdžio metu nurodė negalintis dirbti dėl sveikatos problemų, tačiau atsakovui netektas darbingumas nėra nustatytas. Sutiktina, kad atsakovas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau vis tik turėtų imtis priemonių susirasti darbą, atitinkantį sveikatos būklę, ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį bei prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vaiko interesus turi užtikrinti tėvai, atsakovo elgesys, neskiriant lėšų vaiko poreikių patenkinimui, atsakovo nurodytos išlaikymo neteikimo priežastys, kai bandoma išlaikymo įsiskolinimo susidarymą pateisinti akcentuojant buvusį bendro gyvenimo laikotarpį ar ieškovės trukdymu bendrauti su sūnumi, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui vaiko tikrieji poreikiai nėra žinomi arba atsakovas nesugeba jų identifikuoti. Įvertinus atsakovo amžių, duomenis apie jo darbingumą, ilgalaikį išlaikymo neteikimą, teismas sprendžia, kad atsakovas vienos iš tėvų pareigos nevykdo dėl aplaidumo (ar abejingumo) savo tėviškoms pareigoms, tokie atsakovo veiksmai laikytini kaltais veiksmais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurių nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės dėl atsakovo ilgalaikio nesirūpinimo vaiku, jo poreikių neužtikrinimo, išlaikymo neteikimo, sudaro pagrindą taikyti tėvo valdžios ribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu siekia apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Tokiai pozicijai pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu.
Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, taip pat kaip būdas išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių ginčai ir nesutarimai yra kilę dėl atsakovo netinkamai vykdytos išlaikymo pareigos, atsakovas neteikia išlaikymo, nes ieškovė neužtikrina atsakovo bendravimo su vaiku, ieškovė nededa pastangų atkurti atsakovo ir sūnaus ryšio, nes atsakovas neteikia tinkamo išlaikymo („jeigu vaiko tėvas reguliariai ir atsakingai teiktų išlaikymą sūnui, tuomet bendravimui nekiltų jokių kliūčių“, 2022-12-28 Vaiko situacijos vertinimo anketa).
Sudarant pagalbos planą ieškovės šeimai, nustatyti rizikos veiksniai, vienas iš kurių susijęs su vaiko motina, t. y. kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, taip pat rizikos veiksnys, susijęs su abiem vaiko tėvais (2023-02-27 pagalbos planas). Tuo tikslu sudarytas pagalbos planas ieškovės šeimai, pagal kurį siūloma šalims dalyvauti mediacijos procese dėl bendravimo tvarkos nustatymo, siekti pagarbaus ir taikaus bendravimo su vaiko tėvu modelio, užtikrinti sūnaus bendravimą su biologiniu tėvu (sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu telefonu) ir kt. Pagalbos planas buvo sudarytas ir atsakovo šeimai, t. y. nustatyti sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, ugdyti gebėjimą tinkamai rūpintis sūnumi, stiprinti pozityvias auklėjimo žinias ir gebėjimus, siekti atkurti ryšį su sūnumi.
Iš Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad nuo 2022 m. gruodžio 30 d. taikant atvejo vadybą ir teikiant socialinės priežiūros šeimai paslaugas, organizuoti keturi atsakovo šeimos atvejo nagrinėjimai, kurių metu atsakovas aktyviai reiškė norą ir iniciatyvą bendrauti su sūnumi. Pažymėta, kad M. D. noriai priima siūlomą pagalbą, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis, pagalbos plane iškeltus tikslus ir uždavinius vykdo, ką patvirtina ir atsakovo pateiktas pažymėjimas apie tai, kad 2023 m. sausio -balandžio mėnesiais dalyvavo 12 užsiėmimų praktiniuose ir teoriniuose mokymuose „Tėvystės įgūdžių grupė“.
Šie duomenys apie ieškovės ir atsakovo šeimoms teikiamas socialinės priežiūros paslaugas bei vykdomą atvejo vadybos procesą leidžia spręsti, jog taikant pagalbos priemones šeimoms, ryšys tarp tėvo ir sūnaus gali būti atstatomas. Tai pažymėjo ir savo išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinio tarnyba savo pateiktoje rašytinėje išvadoje.
Teismo vertinimu šiuo atveju netaikytina kraštutinė teisinė priemonė – neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Atsakovas priima jam teikiamas socialines paslaugas, siekia atkurti ryšį su vaiku bei su juo bendrauti, išreiškia norą dalyvauti vaiko gyvenime, todėl yra tikimybė, kad padėtis šeimoje gali pasikeisti. Įvertinus atsakovo pastangas ir norą bendrauti su sūnumi, tai, kad bendravimas su sūnumi nutrūko iš dalies dėl konfliktiškų šalių santykių, bei vertinant tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, teismas sprendžia, jog esamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir taiko terminuotą tėvo valdžios apribojimą.
CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Teismo vertinimu atsakovas, siekdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, turėtų: domėtis sūnų supančia aplinka ir jo poreikiais, atkurti emocinį ryšį, gauti pakankamas pajamas, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaiko išlaikymas. Atsakovui neveikiant, ieškovė ar atsakingos institucijos turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Pažymėtina, kad atkuriant vaiko emocinį santykį su skyrium gyvenančiu tėvu yra svarbus kartu su vaiku gyvenančios mamos pozityvus nusiteikimas šį santykį kurti, skyrium gyvenančio tėvo nuoseklus ir atsakingas bendravimas su vaiku. Ieškovė teigia, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, tačiau iš byloje esančių duomenų spręstina, kad ieškovė tokio bendravimo ir neskatina, pav. vaiko telefonas atostogų metu išjungtas, planuotas 2023 m. rugsėjo 22 d. susitikimas tėvo ir sūnaus neįvyko, nes ieškovė nesutiko, 2023 m. rugpjūčio 31 d. planuotas susitikima taip pat neįvyko. Pats N. nurodė, kad jei tėvas norėtų su juo bendrauti, tai gal ir norėtų su juo susitikti (2022-12-22 Vaiko situacijos vertinimo anketa). Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė teisė, įtvirtinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje, todėl teismas nepritaria ieškovės nuomonei, jog bendravimas su atsakovu neatitinka geriausių šalių sūnaus interesų. Esant tėvų nesutarimams, pirmiausia turėtų būti išnaudotos priemonės, kurios mažiau riboja skyrium gyvenančio tėvo teises. Šalys gali pasinaudoti ir įstatymo suteikiama galimybe kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku (CK 3.175 straipsnis), kas leistų apibrėžti kiekvieno iš tėvų pareigas siekiant užtikrinti kiek įmanoma pilnavertį vaiko bendravimą su abiem tėvais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sudarė 1 000 Eur. Susipažinus su ieškovės atstovės pateiktais dokumentais dėl išlaidų, susijusių su teisine pagalba, darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintus dydžius. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 700 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), ieškovei priteistinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės J. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. D. 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. J..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.