- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-240-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06077-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-438-400/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3054,19 Eur negrąžintą kreditą, 213,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 24,02 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 674,77 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 28,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo 3 054,19 Eur kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.), 28,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 3 054,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. M. 3054,19 Eur negrąžintą kreditą, 213,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 24,02 Eur administravimo mokestį, 674,77 Eur negautas pajamas (nuostolius), 28,00 procentų dydžio negautas pajamas, už negrąžintą 3 054,19 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančius įrodymus įvertinus formaliai, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino suteikto kredito, dėl ko ieškovė turėjo nutraukti sutartį ir dėl to patyrė nuostolių. Tai sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti negrąžintą kreditą, pelno palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, o taip pat procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 674,77 Eur negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 2 d.) iki 2020 m. lapkričio 16 d., taikant 28,00 procentų metinių palūkanų normą ((3 054,19 Eur negrąžinta kredito dalis x 28,00 proc. / 365 dienų per metus) x 288 dienų) bei 28,00 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 054,19 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.).
6. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 28,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 054,19 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šis ieškovės reikalavimas nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2022 m. rugsėjo 29 d. neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei. Todėl šis ieškinio reikalavimas yra neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 28,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 3 054,19 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 28,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 054,19 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos; taip pat atitinkamai paskirstyti bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Šiuo atveju su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, pirmosios instancijos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
7.2. Papildomai nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 28,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu Atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo Pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo bei patirs nuostolius tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi, pelno palūkanų priteisimu bei sandorio sudarymo mokesčio dydžiu, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 28,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 054,19 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
10. Priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
12. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
13. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K?7?75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 28,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 054,19 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nukreiptas į ateitį, o patirtų nuostolių suma ne tik yra sąlyginė, kadangi sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo konkrečiai apskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovas išvis nevykdys sutarties, tačiau ir konkrečiai neapskaičiuojama, kas, pagal pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitinka negautų pajamų (nuostolių) reglamentavimo.
16. Be to, tenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.