- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-904-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01749-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- Nordea Bank
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei Nordea Bank, AB, veikiančiai per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, tretieji asmenys antstolis Jonas Petrikas ir R. T., dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį ir baudinių palūkanų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą būsto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį; taip pat prašo panaikinti būsto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) 13.1 p., 15 p., reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus, panaikinti būsto kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) 8.2 p. ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp jo, jo sutuoktinės R. T. ir atsakovo 2008-10-25 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 143 072,00 Eur dydžio kreditas, skirtas gyvenamajam namui pirkti ir statybos darbams užbaigti. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos r., įkeitimu. Nurodo, kad 2014-08-14 gavo iš antstolio J. Petriko patvarkymą dėl jam priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Mano, kad atsakovas netinkamai nutraukė su juo sutartį, neteisėtai vadovavosi nesąžiningais sutarties nutraukimo pagrindais, be to, vienašališkas sutarties nutraukimas yra atliktas neteisėtai. Kadangi jis yra vartotojas, todėl tarp jo ir atsakovo bei trečiojo asmens sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Nurodo, kad pagal sutarties 8.2 p. jis nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 16 procentų metinių palūkanų, kurios skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Atsakovas šiuo metu reikalauja 134 886,55 Eur sumos gražinimo bei 16 procentų baudinių metinių palūkanų, tai yra jis kas metus atsakovui dar papildomai privalo sumokėti po 21 581,85 Eur ir tokia suma kasmet bus mokama, kol jis visiškai padengs įsiskolinimą. Mano, kad Kredito sutartyje nustatytos 16 procentų dydžio baudinės palūkanos yra nepagrįstai per didelės, todėl sutarties 8.2 p. turėtų būti panaikintas. Nurodo, kad sutarties 13.1 p. dėl jo, kaip vartotojo, yra nesąžiningas ir taip pat turėtų būti panaikintas, nes pagal sutartį atsakovas sutartį turi teisę nutraukti net po 10 kalendorinių dienų, apie tai informavęs jį. O sutarties 15 p. nurodoma, kad visi pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo datos. Tai yra pagal sutarties nuostatas atsakovas gali nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Mano, kad atsakovas nutraukdamas vienašališkai sutartį turėjo vadovautis LR CK 6.127 str. ir 6.218 str. nuostatomis, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad jis dėjo visas pastangas vykdyti sutartį ir mokėjo įmokas, pats buvo sąžiningas ir nuolat bendravo su atsakovu, siekdamas kuo maksimaliau vykdyti priimtus įsipareigojimus atsakovui, informavo jį apie finansinius sunkumus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad atsakovas papildomu susitarimu bei susitarimu dėl skolos grąžinimo siekė išsaugoti sutartinius santykius, tačiau ieškovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tiek iki kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek ir po kreditavimo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis siekė modifikuoti kreditavimo sutartį po 2010-07-22 papildomo susitarimo prie kreditavimo sutarties, ir nepateikė rašytinių įrodymų apie šiuo metu jo esamą turinę padėtį. Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovas, spręsdamas kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo klausimą, ieškovui taikė daug palankesnes sąlygas, nei yra numatyta LR CK 6.218 str., todėl netenkino ir ieškovo reikalavimų panaikinti būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.1 p., 15 p. reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus, nes, kaip patvirtina kreditavimo sutartis, ji buvo nutraukta ne po vienkartinio pažeidimo, o po ieškovo daromų sistemingų ir ilgalaikių pažeidimų. Dėl ieškovo argumento, jog atsakovo sutartyje nustatytos mokėti palūkanos yra nesąžiningos ir neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, teismas nustatė, kad ieškovas sudarydamas kreditavimo sutartį sutiko su kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio kompensacinėmis palūkanomis, šių palūkanų dydį ieškovas iš esmės patvirtino ir sudarydamas 2010-07-22 papildomą susitarimą, be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad visos sutarties galiojimo metu jis būtų kreipęsis į atsakovą, kad būtų sumažintos šios palūkanos, jas mokėjo, kas tik patvirtina, kad ieškovas sutiko su tokio dydžio palūkanomis. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad 16 procentų metinės palūkanos negali būti vertinamos kaip neprotingos ar nesąžiningos, nes 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procento, tai yra neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyto netesybų dydžio, kuris yra 0,05 procento.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-02-23 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Taip pat ieškovas apeliuoja į sudarytą kreditavimo sutartį, jog sutartyje nustatyti terminai negali būti pripažinti sąžiningais, kadangi atsakovas, būdamas verslininku, vienašališkai nustatė sutarties sąlygas be galimybės jas keisti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas apeliacinį skundą 2015-06-17 nutartimi atmetė, motyvuodamas, kad siekiant išvengti teisminio proceso vilkinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių, nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nes ieškovui ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, sutartis ne kartą buvo peržiūrėta, ieškovui ne kartą buvo atidėti mokėjimai, atsakovas davė laiko ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį ir tik įsitikinęs, kad ieškovas yra nepajėgus prievolę įvykdyti, nutraukė sutartį bei ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų (LR CK 6.217 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė prašymą, juo prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 592,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas motyvuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2015-06-17 nutartį neišsprendė atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas (CPK 277 str.).
CPK 277 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas arba teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2A-904-163/2015 medžiagos, atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovės naudai iš ieškovo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 592,23 Eur bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės bei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti.
Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 592,23 Eur išlaidų. Todėl atmetus ieškovo R. T. apeliacinį skundą visiškai, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 592,23 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 270, 277 straipsniais,
nutaria:
priteisti atsakovei Nordea Bank AB iš ieškovo R. T. 592,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.