- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- ATP-383-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05798-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. R. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, ir A. R. skundas netenkintas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir suinteresuota institucija) ir nurodė, kad L. B., veikdama (duomenys neskelbtini) pirmininkės vardu, pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, rinko, tvarkė, panaudojo ir atskleidė nenuasmenintus A. R. vardą, pavardę, asmens kodą, duomenis apie jos gyvenamąją vietą, o taip pat ir kitus duomenis be pareiškėjos sutikimo, iš Vilniaus miesto apylinkės teisme esančios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė jos 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo, 2014 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2013 m. lapkričio 25 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), N. G. 2014 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo bei 2015 m. balandžio 27 d. skundo Teisėjų tarybai kopijas, kurias pridėjo prie jos pasirašyto (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. V2-848 ir išsiuntė trečiajam asmeniui - Advokatų tarybai.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 3R-376(2.13-1) atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nesprendė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo klausimo ir perdavė šį skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui.
Šį sprendimą A. R. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi byla pagal rūšinį teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, ir A. R. skundo netenkino. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog L. B., eidama (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas, padarė pažeidimus, tvarkant A. R. duomenis, tačiau matyti, kad nuo galimo pažeidimo padarymo (2015 m. rugsėjo 21 d.) yra praėję daugiau nei vieneri metai ir šeši mėnesiai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šia nutartimi, pareiškėja apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba priimti naują nutarimą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, panaikinti, o byloje išsprendus L. B. kaltės klausimą ir/ar medžiagą perduoti prokurorui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos per atstovą 2017 m. kovo 3 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdžiuose nurodytų skundo tenkinimo pagrindų, nenustatinėjo nurodytų faktinių aplinkybių, jų netyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 248, 257 straipsnių nuostatas. Tai reiškia, kad teismas nepatikrino skundo tiek, kiek to buvo prašoma, padarė esminį pažeidimą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kas sudaro pagrindą ginčijamą teismo nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad dokumentų paėmimą iš archyvo reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas ir jį lydintys kiti teisės aktai, todėl šiuo atveju, pareiškėjos manymu, būtina išanalizuoti dokumentų iš (duomenys neskelbtini) archyvo paėmimo teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu įvertinti L. B. veiksmų teisėtumą, paimant iš teismo archyvo dokumentus su pareiškėjos duomenimis. Be to, būtina ištirti ir įvertinti tokių L. B. veiksmų paskatas ir tikslus, nes civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga įrodo, kad šioje byloje dėl advokato J. K. veiksmų jokio skundo nebuvo, pati L. B. šios bylos nenagrinėjo, visus šioje civilinėje byloje esančius dokumentus (įrodymus) jau buvo įvertinusi bylą išnagrinėjusi teisėja, kuri, nustačiusi teisės normų pažeidimą, galėjo priimti atskirąją nutartį. Taigi, šiuo atveju L. B. neturėjo jokio pagrindo imti iš archyvo civilinę bylą ir kopijuoti iš jos pareiškėjos procesinius dokumentus, taip pat neturėjo teisės be pareiškėjos sutikimo nenuasmeninus jos duomenis išsiųsti tretiesiems asmenims. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad L. B. aptartus veiksmus atliko piktnaudžiaudama pirmininkės įgaliojimais, kas patvirtina jos kaltę, pažeidus Dokumentų ir archyvų įstatymo bei jį lydinčių kitų teisės aktų ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 214¹⁴, ATPK 214¹⁶ straipsniuose ir/ar kitus pažeidimus, o taip pat jos veiksmai galimai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 167, 168 straipsniuose ir/ar kitos nusikalstamos veikos požymius, todėl medžiaga, pareiškėjos nuomone, perduotina prokurorui, dėl ko turėjo pasisakyti pirmosios instancijos teismas, o kadangi tai padaryta nebuvo, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 16 d. prašymo 2 punktu teismo prašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriui A. K. skirti baudą ir iškelti jam administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 186¹, 188 straipsnius ir/ar kitus straipsnius, tačiau teismas šio prašymo iš viso nenagrinėjo, kas taip pat sudaro pagrindą ginčijamą teismo nutartį panaikinti, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, nes, suinteresuotai institucijai atsisakius nagrinėti pareiškėjos 2015 m. lapkričio 19 d. skundą, terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (paaiškės, kai bus nustatyti pažeidimo požymiai), kuris nuo padarymo dienos yra ne vieneri, o dveji metai (ATPK 35 straipsnio 4 dalis). Kadangi teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, nes nutraukus teiseną dėl senaties, skundo tenkinimo ar netenkinimo klausimas nebegali būti sprendžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo A. R. skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pagal iki 2016 m. kovo 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijos 36 straipsnio 4 dalį, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Pirmosios instancijos teismo nutartyje yra pažymėta, kad pareiškėjos asmens duomenis L. B. tvarkė teisme, eidama teismo pirmininko pareigas. Tai reiškia, kad pareiškėjos asmens duomenys buvo tvarkomi tikslais, susijusiais su L. B. kaip teismo pirmininkės pareigų vykdymu. Tolesnis tikslo detalizavimas nagrinėjamoje situacijoje nėra reikšmingas. Tokią teismų praktiką analogiškoje byloje yra suformavęs ir Vilniaus apygardos teismas (bylos Nr. ATP-17-195/2017). Kadangi visi skundžiami L. B. veiksmai, tvarkant pareiškėjos asmens duomenis, buvo atlikti teisme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatos taip pat nėra reikšmingos. Suinteresuota institucija atkreipia dėmesį, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjos 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotas skundas dėl suinteresuotos institucijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-376(2.13-1.). A. K. administracinės atsakomybės klausimas dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimų jau kartą buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-963-870/2016.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pirmininkės L. B. veiksmai, 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. V2-848 persiunčiant dokumentus su pareiškėjos asmens duomenimis, buvo vienkartinio pobūdžio, todėl administracinės nuobaudos skyrimui turėtų būti taikomas šešių mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., o šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams. ATPK 35 straipsnio 4 dalis šioje situacijoje netaikytina, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, nebuvo nutrauktas baudžiamasis procesas ar priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Skundas netenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos A. R. 2015 m. spalio 21 d. skundą, motyvuodama tuo, jog skundas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai, ir persiuntė jį nagrinėti pagal Vilniaus apygardos teismo pirmininkui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d., išnagrinėjęs A. R. skundą dėl 2015 m. lapkričio 2 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutartimi bylą pagal rūšinį teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcija A. R. kreipėsi dėl to, kad L. B., veikdama (duomenys neskelbtini) pirmininkės vardu, pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, rinko, tvarkė, panaudojo ir atskleidė nenuasmenintus A. R. vardą, pavardę, asmens kodą, duomenis apie jos gyvenamąją vietą, o taip pat ir kitus duomenis be pareiškėjos sutikimo, išsiųsdama šiuos duomenis trečiajam asmeniui - Advokatų tarybai.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnyje reglamentuotos Lietuvos advokatūros funkcijos, tarp kurių – ir šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą. Vadovaudamasi šiuo nurodomu punktu, (duomenys neskelbtini) pirmininkė L. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į Advokatų tarybą, tikslu susipažinti su advokato J. K. rengtais procesiniais dokumentais ir neprocesiniais skundais, siekiant įstatymų nustatyta tvarka įvertini šio advokato profesinę veiklą. Kartu su raštu Advokatų tarybai buvo pridėti ir Pareiškėjos skunde nurodomi dokumentai, kopijuoti iš civilinės bylos. Įvertinus šių dokumentų pateikimo Advokatų tarybai tikslą (įvertinti advokato profesinę veiklą, susijusią su šalių atstovavimu civilinėse bylose teismuose), šio Lietuvos advokatūros valdymo organo veiklos principus, t.y. tai nėra viešas asmuo, todėl jam pateikiama informacija nėra prieinama visiems asmenims ir šiais duomenimis disponuojama tik tiek, kiek tai reikalinga pareiškimui nagrinėti, be to Advokatų tarybai taikomi duomenų neatskleidimo tretiesiems asmenims reikalavimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. B. veikė ne kaip fizinis asmuo, o išimtinai kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkė, vykdydama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytas funkcijas.
Kas susiję su dokumentų su pareiškėjos duomenimis iš archyvo paėmimu, pažymėtina, kad skundo rengimas Lietuvos Advokatūrai ir duomenų rinkimas skundui pagrįsti iš teismo archyve esančių bylų, taip pat nepatenka į Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos reguliavimo sritį. (duomenys neskelbtini) pirmininkės L. B. veiksmai buvo nukreipti į savo, kaip teismo pirmininkės pareigų vykdymą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šie veiksmai laikytini asmens duomenų tvarkymu teisme.
Nors pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, motyvuotai dėl visų skundo argumentų nepasisakė, vis dėlto, teismas nustatė, kad visi (duomenys neskelbtini) pirmininkės L. B. veiksmai yra laikytini asmens duomenų tvarkymu teisme. Tuo tarpu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kontroliuojanti ir prižiūrinti, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, taigi ir turinti teisę surašyti protokolą pagal ATPK 214¹⁴, 214¹⁶ straipsnius, neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose (pagal iki 2016 m. kovo 1 d. galiojusią straipsnio redakciją).
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nutraukė dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, nors turėjo išspręsti, ar pagrįstai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkė, tvarkydama A. R. asmens duomenis, pažeidimų nepadarė, ir jos veiksmai laikytini asmens duomenų tvarkymu teisme. Papildomai pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta nebuvo, o nutraukiama tik pradėtoji. Todėl, šiuo atveju, turėjo būti sprendimas ne nutraukti bylą dėl senaties, o tik atmesti pareiškėjos skundą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, nurodant pareiškėjos A. R. skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
A. R. skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria byla nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.