Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui Ž. B. ir atsakovo Ž. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, o taip pat trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Jus civile“ ieškinį sutuoktiniams Ž. B. ir J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. B. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, būdamas neblaivus, darosi agresyvus, ne kartą yra apstumdęs ieškovę, o 2010-12-18 sumušė ne tik ieškovę, bet ir jos nepilnametę dukrą. Gyvendama su atsakovu ieškovė buvusi priversta kęsti pažeminimus, fizinį smurtą, išlaikyti atsakovą, apmokėti jo skolas. Vesdamas ieškovę, atsakovas norėjo tik pasipelnyti, nuslėpė faktą, kad su kita moterimi turi nesantuokinį vaiką. Ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti; dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą; priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; grąžinti ikisantuokinę pavardę B.; pripažinti ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus asmenine jos nuosavybe ir įpareigoti atsakovą juos grąžinti natūra arba priteisti iš atsakovo daiktų vertę 3 906 Lt.

Atsakovas Ž. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad vedybų iniciatore buvusi ieškovė ir jos motina R. E. Atsakovas nebuvęs ieškovės išlaikytinis, priešingai, tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu iš savo lėšų mokėjęs lizingo įmokas už ieškovės automobilį BMW X5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dažnai iš darbo grįždavusi vėlai, neblaivi, ją parveždavę nepažįstami vyriškiai, todėl atsakovas turėjęs pagrindo įtarti, kad ieškovė buvusi jam neištikima. 2010-12-18 tarp sutuoktinių kilusio ginčo metu atsakovas nemušęs ieškovės ir jos dukros, ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, apšmeižė atsakovą, o kai jis buvo nuvežtas į komisariatą, kartu su savo tėvais išvežė iš buto visus už bendras lėšas įgytus daiktus. Bute liko tik sofa-lova (kampas), komoda, vonios spintelės. Atsakovas teismo prašo: santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 9 936,59 Lt sumokėtas lizingo įmokas už ieškovės automobilį BMW X5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo VšĮ „Jus civile“ pareiškė savarankišką ieškinį, nurodydamas, kad sutuoktiniams J. B. ir Ž. B. suteikė teisines konsultacijas ir parengė UAB „Berkanas“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo Ž. B., reorganizavimo atskyrimo būdu dokumentų projektus. Už suteiktas paslaugas sutuoktiniai atsiskaitė iš dalies, todėl tretysis asmuo prašė priteisti iš sutuoktinių J. B. ir Ž. B. solidariai 2 779,74 Lt skolą, įstatymo nustatytas 5 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, trečiojo asmens ieškinį patenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą 2010-04-30 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1090) tarp Ž. B. ir J. B. (santuokinė pavardė B.), nutraukė. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo Ž. B. Priteisė iš Ž. B. kalto dėl santuokos iširimo 1 000 Lt neturtinės žalos J. B. Po santuokos nutraukimo grąžino ieškovei iki santuokos turėtą pavardę B. Įpareigojo Ž. B. grąžinti J. B. priklausančius asmeninės nuosavybės teise daiktus nurodytus ieškinyje, kurių vertė 3 229,42 Lt. Negrąžinus J. B. priklausančių asmeninės nuosavybės teise nurodytų daiktų, priteisė iš Ž. B. kompensaciją 3 229,42 Lt J. B. Priteisė iš Ž. B. turėtas 981,68 Lt bylinėjimosi išlaidas J. B. Pripažino prievolę Vilniaus apskrities VMI Ž. B. asmenine prievole. Priteisė iš Ž. B. trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Jus civile“ naudai 2 779,74 Lt skolą, 5 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos, t.y. 2011-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 519,85 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo

Teismas konstatavo, kad šalys nuo pat bendro gyvenimo pradžių nesutarė tarpusavyje, nuolat konfliktavo, apsistumdydavo, tačiau santuokinių ryšių nutrūkimą lėmė tai, jog 2010-12-18 atsakovas, būdamas neblaivus, sumušė sutuoktinę ir jos dukrą. Šį faktą patvirtina specialisto išvada Nr. G 4793/10 (01) dėl ieškovei padarytų sužalojimų, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Fabijoniškių policijos nuovados surinkta medžiaga, kurioje pats Ž. B. pripažino, kad trenkė žmonai kelis kartus, dėl savo poelgio gailisi. Apklaustas liudytojas A. M. sakė matęs B. apsiverkusią, su mėlynėmis ant rankų. Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik vieną faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. Smurtas prieš moterį šeimoje yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, kuris sukelia aukai tiek fizines, tiek moralines kančias, todėl įrodžius ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine, teismas pripažino, kad Ž. B. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Faktų, kad ieškovė girtavo, grįždavo vėlai ir buvusi sutuoktiniui neištikima, atsakovas neįrodė. Priešingai, nustatyta, kad kartu su sutuoktiniais apsigyveno ir atsakovo nepilnametė dukra iš pirmos santuokos Karolina, atsakovas teigia dažnai vykdavęs iš namų į komandiruotes, tuo metu vienai ieškovei tekdavo visi buities, namų ūkio, vaikų auklėjimo ir priežiūros rūpesčiai bei atsakomybė. Konstatavus atsakovo žiaurų elgesį su sutuoktine ir neįrodžius ieškovės kaltės, teismas šalių santuoką nutraukė pripažindamas, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas Ž. B. (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 3 d.).

Dėl sutuoktinių turto ir skolų

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-14 sutuoktiniai J. B. ir Ž. B. sudarė povedybinę sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos. Pagal sutarties sąlygas santuokos metu vieno iš sutuoktinių įgyjamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1 p.), nė vienas sutuoktinis nuo šios sutarties sudarymo dienos neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui priklausantį ar įgyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek ir jos nutraukimo atveju, nepriklausomai kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių santuoka bus nutraukta (3 p.), už visas prievoles, atsiradusias iki santuokos sudarymo, taip pat asmenines prievoles, atsiradusias santuokos metu, kiekvienas sutuoktinių atsako asmeniniu savo turtu (5 p.). Tiek pats Ž. B., tiek apklausta liudytoja jo sesuo V. M. pripažino, kad ieškinyje įvardinti daiktai buvo bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno sutuoktiniai. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad daiktus ieškovė išsivežė jam būnant 6 PK Fabijoniškių policijos nuovadoje ir kitą dieną po konflikto (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovas pripažino, kad bute (duomenys neskelbtini) yra sofa-lova (kampas), vonios spintelės, komoda, lyginimo lenta (CPK 187 str.). Atsakovas teigė, kad televizorių išsivežė ieškovė kitą dieną, o jo sesuo liudytoja V. M., kad televizorius buvo išvežtas dar anksčiau nuomininkams į ieškovės butą. Atsakovas pripažino, kad jis pakeitė įeinamųjų durų spyną, kad ieškovė negalėtų patekti į butą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovei priklausančius kilnojamuosius daiktus arba sumokėti už juos 3 229,42 Lt kompensaciją. Iki santuokos įregistravimo 2010-01-18 UAB „SEB lizingas“ perdavė J. B. už 35 000 Lt vertės automobilį BMW X5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įgytas automobilis (išperkamosios nuomos) lizingo būdu. Atsakovas Ž. B. pateikė pažymą apie atliktas įmokas į AB SEB lizingo sąskaitą už minėtą automobilį. Atsakovas prašė priteisti iš J. B. 9 936,59 Lt už sumokėtas lizingo įmokas iš asmeninių lėšų. Šiuo atveju povedybine sutartimi (4 p.) sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę disponuoti, valdyti ir naudotis savo asmeniniu turtu savo nuožiūra be atskiro kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovas Ž. B. savo nuožiūra pinigines lėšas skyrė automobilio išpirkimo įmokoms sumokėti, nors turėjo teisę skirti savo lėšas kitoms reikmėms, tačiau povedybinėje sutartyje aptarta, kad nė vienas sutuoktinis neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui priklausantį ar įsigyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek jos nutraukimo atveju (3 p.). Taigi priteisti reikalaujamų iš J. B. 9 936,59 Lt sumokėtų lizingo įmokų teismas neturi pagrindo, nes tai prieštarautų šalių (sutuoktinių) susitarimui, sudarytam laisva valia.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Jus civile“ reikalavimo priteisti skolą

Tretysis asmuo VšĮ „Jus civile“ pareiškė savarankišką ieškinį nurodydamas, kad sutuoktiniams J. B. ir Ž. B. teikė teisines konsultacijas bei rengė UAB „Berkanas“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo Ž. B. , reorganizavimo atskyrimo būdu dokumentų projektus. Kadangi už paslaugas sutuoktiniai atsiskaitė iš dalies, tai prašė iš abiejų sutuoktinių solidariai priteisti 2 779,74 Lt skolą ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad tarp VšĮ „Jus civile“ ir sutuoktinių rašytinė pavedimo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nesudaryta, tačiau įstatymas rašytinės pavedimo sutarties įsakmiai nereikalauja. Sutuoktiniai patvirtino, kad dėl paslaugų buvo tartasi žodžiu, tai patvirtina elektroniniu paštu vykęs susirašinėjimas. VšĮ „Jus civile“ pateikė teisinių paslaugų sąmata, sutuoktiniai J. B. ir Ž. B. pateikė reikalingus UAB „Berkanas“ dokumentus bei informaciją, VšĮ „Jus civile“ parengė dokumentų dėl UAB „Berkanas“ reorganizavimo atskyrimo būdu projektą, pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgęs į tai, kad pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas J. B. sumokėjo 1 000 Lt, jokių pretenzijų dėl atliktos užduoties VšĮ „Jus civile“ nepareiškė, atlyginimo dydžio už suteiktas paslaugas neginčijo, teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Jus civile“ atliko pavedimą, o sutuoktiniai atlyginimo nesumokėjo. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, iš kurio sutuoktinio priteisti skolą, būtina analizuoti povedybinės sutarties sąlygas, kurioje nurodyta, jog akcijos, įgytos prieš santuoką, priklauso tam iš sutuoktinių, kurio vardu yra įformintas akcijų įsigijimas (6.2 p.), šiuo atveju Ž. B. Už visas prievoles, atsiradusias iki santuokos sudarymo, taip pat asmenines prievoles, atsiradusias santuokos metu, kiekvienas sutuoktinių atsako asmeniniu savo turtu (5 p.). Taigi J. B. galėjo savo lėšomis sumokėti 1 000 Lt avansą, bet ji neturi pareigos apmokėti visą UAB „Berkanas“ akcininko skolą. Be to patikslintame priešieškinėje Ž. B. nurodė, kad jam priklausanti transporto įmonė UAB „Berkanas“ yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta 2003 metais, t.y. iki santuokos su ieškove, be to tai numatyta ir povedybinėje sutartyje, todėl šios įmonės skolas atsakovas pripažįsta ir už jas atsako asmeniškai. Tokiu būdu teismas priteisė trečiajam asmeniui VšĮ „Jus civile“ iš Ž. B. 2 779,74 Lt skolą, 5 % procesines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.761 str. 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Ž. B. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą; priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti atsakovo reikalavimus pilna apimtimi; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, sumušė sutuoktinę ir jos dukrą, tačiau ignoravo ir nevertino faktų, liudijančių sutuoktinės kaltę: jos girtavimą bei tam tikras aplinkybes, leidžiančias spręsti apie sutuoktinės neištikimybę. Teismas, konstatuodamas vien atsakovo kaltę, pasireiškusią žiauriu elgesiu, nevertino to fakto, kad tiek atsakovas, tiek pati ieškovė teisme pasisakė apie nesutarimus, kilusius dėl abiejų kaltės. Nors teismas rėmėsi specialisto išvada Nr. G 4793/10 (01) dėl ieškovei padarytų sužalojimų, tačiau nevertino aplinkybių ir faktų, duodančių pagrindą abejoti ieškovės teiginiais apie atsakovo įvykdytą smurtą. Tinkamai nebuvo įvertintas faktas, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą tik 2010-12-21, t.y. praėjus net trim paroms nuo dienos, kada, pasak ieškovės, ją ir jos dukrą sumušė atsakovas. Specialisto išvada, kad ieškovei padaryta poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, kairiame žaste, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2010-12-18, negali būti pakankamas įrodymas, kad nurodytas lengvas kūno sužalojimas atsirado dėl ieškovės nurodomų veiksmų. Jei būtų taip, kaip tvirtina ieškovė, neabejotinai į teisėsaugos institucijas ir dėl dukros atžvilgiu įvykdytų smurtinių veiksmų taip pat būtų kreiptasi, tačiau tokių duomenų į bylą ieškovė nepateikė. O nepateikė todėl, kad smurto jos atžvilgiu sutuoktinis ir nevartojo. Smurtinį elgesį galėjo patvirtinti ir nepilnametė dukra, tačiau ir ji nebuvo kviečiama į teismo posėdį, todėl teismas konstatuoti smurtinius veiksmus iš atsakovo pusės neturėjo pakankamo pagrindo. Nors ieškovė teisme ir teigė, kad visą sutuoktinių bendrą gyvenimą jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, tačiau šie nepatvirtinami jokiais kitais duomenimis. Tik ieškovei nusprendus nutraukti santuoką ir apie savo apsisprendimą pranešus sutuoktiniui, jos iniciatyva buvo išprovokuotas konfliktas, kuriuo pasinaudojo ieškovė, tačiau atsakovas nenaudojo fizinio smurto, o tik vengdamas didesnio konflikto, atstūmė sutuoktinę, ir toks veiksmas negali būti traktuojamas kaip žiaurus ir nežmoniškas elgesys. Atsakovas niekada nesielgė žiauriai ir nenaudojo fizinio smurto prieš ieškovę, o priešingai buvo lojalus, ieškojo abiems priimtinų sprendimų, nekonfliktavo, rūpinosi šeimos gerove. Teismas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, nekreipė dėmesio į atsakovo bei liudytojų parodymus dėl ieškovės elgesio, todėl teismo teiginys, kad ieškovas smurtavo sutuoktinės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis negali būti pritaikytos Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nuostatos dėl žiauraus elgesio su sutuoktine. Nenustačius atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nėra ir pagrindo priteisti neturtinę žalą. Savo išvadas ir motyvus dėl sutuoktinių turto ir skolų padalijimo teismas grindė išimtinai nenuosekliais ieškovės parodymais, kurie buvo visiškai arba dalinai paneigti objektyviais duomenimis: liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, dėl kurių teismas nepasisakė. Kritikuotinas teismo motyvas dėl durų spynos pakeitimo, tariamai patvirtinantis ieškovės nurodomą aplinkybę apie negalėjimą patekti į butą ir išvežti daiktus. Teismas pasirėmė tuo, kad atsakovas šį faktą pripažino, tačiau visiškai nevertino atsakovo paaiškinimo, kad spyna ir buvo pakeista jau po to, kada atsakovė jam nesant išvežė daiktus, turint tikslą išvengti konfliktų ateityje bei apsisaugoti nuo ieškovės neprognozuojamų veiksmų, besiribojančių su savavaldžiavimu. Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį ir reikalavimą priteisti jam 9936,59 Lt už sumokėtas lizingo įmokas iš asmeninių lėšų už ieškovės iki santuokos lizingu įgytą automobilį BMW X5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai interpretavo povedybinės sutarties turinį, jos esmę ir prigimtį. Teismas konstatuodamas, kad nei vienas sutuoktinis neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui priklausantį ar įsigyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek jos nutraukimo atveju nepagrįstai sprendė, jog priteisti reikalaujamų iš atsakovo lėšų, sumokėtų lizingo įmokų teismas neturi pagrindo, nes tai prieštarautų šalių (sutuoktinių) susitarimui, sudarytam laisva valia. Atsakovas niekada nepretendavo ir dabar nepretenduoja į ieškovės automobilį, bet prašo jam kompensuoti jo asmenines lėšas, sumokėtas lizingo bendrovei. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius santykius dėl lizinguojamo turto reglamentuoja visiškai kitos teisės normos. Atsakovo prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio asmeninėmis lėšomis nėra esminis ir negali nulemti šio turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe Civilinio kodekso 3.90 str. numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nors ir tarp VšĮ „Jus civile“ ir sutuoktinių rašytinė pavedimo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nesudaryta, tačiau sutuoktiniai patvirtino, kad dėl paslaugų buvo tartasi žodžiu, tai patvirtina ir elektroniniu paštu vykęs susirašinėjimas. Atsakovas visada neigė taręsis su nurodytu trečiuoju asmeniu ir tokius jo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys. Net gi pats teismas patvirtino, kad rašytinės pavedimo sutarties nebuvo, todėl teismo išvada apie atsakovo atsakomybę pagal sutartį, kurios jis nesudarė, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga. Atsakovas neneigia, kad UAB „Berkanas“ yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau jis neprivalo atsiskaityti už paslaugas, kurių jis neužsakė, o povedybinėje sutartyje sąlygos, suteikiančios teisę sutuoktinei (ieškovei) be atsakovo sutikimo disponuoti, valdyti jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik ieškovė buvo iniciatorė ir užsakė paslaugą, apie kurią atsakovui tapo žinoma tik po to, kai paslaugos buvo suteiktos. Kad pati ieškovė sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį be atsakovo įgaliojimo ir sutikimo, įrodo byloje esantys neginčijami įrodymai, kurių teismas nevertino.

Ieškovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, kad teismas, pripažindamas santuoką iširusia dėl atsakovo kaltės, pakankamai aiškiai teismo sprendime nurodė atsakovo žiaurų elgesį su sutuoktine ir jos dukra, teismui nekilo abejonės dėl specialisto išvados Nr. G 4793/10(01), be to, šį faktą patvirtino ir išreikalauta iš Vilniaus Fabijoniškių policijos nuovados medžiaga, kurioje pats atsakovas prisipažino policijai, kad ieškovė buvo mušama. Teismas vadovavosi ir apklausto liudytojo A. M. parodymais, kuris matė ieškovę sumuštą. Nagrinėjant civilinę bylą, atsakovas negalėjo nurodyti kitų aplinkybių, kas galėjo ieškovę sumušti. Atsakovas vedė civilinę bylą su advokatu, todėl galėjo prieštarauti, pateikti įrodymus, kviesti liudytojus, įrodinėti, kad sužalojimai yra padaryti ne jo. Teismas teisingai taikė Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. normą dėl sutuoktinio žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu, pažeidžiant Civilinio kodekso 3.27 str. numatytą sutuoktinio pareigą vienas kitą remti moraliai, pagarbiai, materialiai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės poodinė kraujosruva dešinėje rankoje kairiajame žaste, atsiradusi nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2010-12-18, negali būti pakankamas įrodymas. Su tuo sutikti negalima, nes šią eksperto išvadą patvirtino kiti įrodymai, policijoje surinkta medžiaga, liudytojų parodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinio smurto, vertino visus įrodymus visumoje. Teismas, spręsdamas skolų priteisimą trečiajam asmeniui, analizavo povedybinės sutarties sąlygas, kurioje aiškiai šalių aptarta, kad akcijos, įsigytos prieš santuoką, priklauso vienam sutuoktiniui Ž. B., ir aiškiai povedybinėje sutartyje nurodyta, kad visos prievolės, atsiradusios iki santuokos sudarymo, taip pat asmeninės prievolės ir atsiradusios santuokos metu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė prievolė. Apeliantas povedybinės sutarties sąlygų neginčijo ir negali apeliaciniame skunde nurodyti, kuo ši sutartis yra ydinga. Teismas teisingai nusprendė dėl ieškovės asmeninių daiktų priteisimo iš atsakovo natūra arba išieškant jų vertę. Buvo pateikta pakankamai įrodymų apie baldų įsigijimą ieškovės vardu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė šiuos daiktus galėjo išsivežti, tuo labiau, pats pripažino, kad jis pakeitė durų spyną, ieškovė neturėjo priėjimo prie daiktų. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, priešingai, teismas sprendime pasisakė dėl liudytojos M. parodymų, kurie prieštaravo paties atsakovo parodymams dėl televizoriaus išvežimo. Teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė su tėvais išsivežė daiktus, nenurodė jokių asmenų, kurie matė šį faktą, nes to nebuvo. Teismas teisingai vertino kaip įrodymą pačios šalies prisipažinimą dėl toje dalyje keliamų reikalavimų (CPK 177 str.).

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Jus civile“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 605 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei su byla susijusias teisines konsultacijas. Nurodo, kad apeliantas teigia, jog jam nėra prievolės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Savo poziciją atsakovas grindžia argumentais, kad tik ieškovė užsakė trečiojo asmens teisines paslaugas. Pasak atsakovo, jis apie šias paslaugas sužinojo tik po jų suteikimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino susitikęs su pareiškėju (jo atstovais) ir konsultavęsis dėl teisinių paslaugų teikimo. Atsakovas taip pat pripažino asmeniškai pareiškėjo atstovams pristatęs teisinėms paslaugoms teikti reikalingus dokumentus. Aplinkybė, kad teisinių paslaugų teikimas buvo užsakytas elektroniniu paštu iš ieškovės elektroninio pašto paskyros, nepaneigia fakto, kad teisinėmis paslaugomis buvo suinteresuoti abu sutuoktiniai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo visada neigęs, kad tarėsi su trečiuoju asmeniu, o tai, esą, patvirtina byloje esantys duomenys. Tačiau atsakovas šių duomenų neįvardija. Pasak atsakovo, ieškovė tikriausiai buvo suinteresuota dėl UAB „Berkanas“ reorganizavimo atskyrimo būdu, nes naujai kuriamos UAB „Biltrans“ vadove turėjo tapti ieškovė. Atsakovas nepaaiškina, kaip ieškovė būtų tapusi UAB „Biltrans“ vadove, jei jis nebūtų priėmęs atitinkamų sprendimų dėl vadovo paskyrimo. Atsakovas, o ne ieškovė, buvo vienintelis UAB „Berkanas“ akcininkas. Be atsakovo sprendimų būtų neįmanomas nei UAB „Berkanas“ reorganizavimas, nei ieškovės paskyrimas UAB „Biltrans“ vadove. Atsakovo argumentas, kad paruoštus dokumentus pareiškėjas pateikė ieškovei, neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Dokumentai buvo pateikti elektroniniu paštu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas elektroniniu paštu nesinaudojo, nes jo namuose dėl įsiskolinimo nebuvo tiekiama interneto ryšio paslauga. Todėl atsakovo sutuoktinė iš savo elektroninio pašto paskyros bendravo su trečiuoju asmeniu dėl galimo susitikimo konsultacijai, vėliau užsakė teisinių paslaugų, o galiausiai paprašė pateikti paruoštų dokumentų projektus. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl jo prievolės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dalyje

Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl smurtavimo fakto prieš ją iš atsakovo pusės, teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus Fabijoniškių policijos nuovados medžiagoje yra atsakovo prisipažinimas, kad jis, būdamas neblaivus, sumušė sutuoktinę ir jos dukrą. Atsakovas skunde nenurodo argumentų, jog ši teismo išvada būtų nepagrįsta, jog nėra teikęs tokio turinio paaiškinimo policijai. Tai, kad pats atsakovas prisipažino policijai, kad ieškovė buvo mušama, leido teismui atmesti atsakovo paaiškinimus civilinėje byloje ir daryti išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl jo smurtavimo prieš ieškovę. Nepilnametės ieškovės dukros neapklausimas liudytoja byloje, negali būti vertinamas kaip nevisapusiškas bylos tyrimas, nes, esant atsakovo paaiškinimui policijai apie tai, kad jis mušė ieškovę, liudytojos parodymai, nors ir būtų atsakovo naudai, leistų priimti ieškovės paaiškinimus dėl mušimo fakto. Be to, atsakovas nenurodo, jog liudytoja patvirtintų jo paaiškinimus apie tai, kad jis nemušė ieškovės, todėl kviesti šią liudytoją į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme ir ją apklausti liudytoja nėra tikslinga. Teismas atsižvelgė ir į apklausto liudytojo A. M. parodymais, kuris matė ieškovę sumuštą, todėl šie įrodymai, patvirtinę ieškovės nurodytas aplinkybes ir atitinkantys policijos tyrimo medžiagą, pagrįstai buvo priimti.

Dėl kompensacijos už mokėtas lizingo įmokas priteisimo

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybę dėl atsakovo teisės pretenduoti į lėšų, kurias jis mokėjo kaip lizingo įmokas už ieškovės nuomojamą automobilį, kompensavimą. Povedybine sutartimi (4 p.) sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę disponuoti, valdyti ir naudotis savo asmeniniu turtu savo nuožiūra be atskiro kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovas Ž. B. savo nuožiūra pinigines lėšas skyrė automobilio išpirkimo įmokoms sumokėti, daryti išvadą, kad jis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie įmokų sumokėjimo nėra pagrindo, nes sutuoktiniams gyvenant šeimoje jų gaunamos pajamos nebuvo kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Atsakovas neįrodė, jog mokėjo įmokas būtent iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas turėjo teisę skirti savo lėšas kitoms reikmėms, tačiau povedybinėje sutartyje aptarta, kad nė vienas sutuoktinis neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui priklausantį ar įsigyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek jos nutraukimo atveju (3 p.), tačiau gaunamos periodinės pajamos nėra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis turtas, todėl priteisti reikalaujamų iš J. B. 9 936,59 Lt sumokėtų lizingo įmokų teismas neturi pagrindo, nes tai prieštarautų šalių (sutuoktinių) susitarimui, sudarytam laisva valia. Be to, ieškovės nuomojamas turtas buvo naudojamas šeimos interesais, t.y. ir atsakovas turėjo teisę naudotis nuomojamu turtu, todėl mokesčių iš esmės ir už nuomą mokėjimas nebuvo tik naudos teikimu ieškovei. Nėra pagrindo atmesti ir ieškovės paaiškinimą, kad apmokėti lizingo įmokas atsakovas galėjo ir ieškovės kreditinėje kortelėje buvusiomis lėšomis.

Dėl teisinių paslaugų sutarties su VŠĮ „ JUS CIVILE“

Teismo išvada, kad dėl paslaugų suteikimo į VšĮ „Jus civile“ kreipėsi abu sutuoktiniai, jie buvo suinteresuoti kad jiems būtų suteikta paslauga - atsakovui priklausančios bendrovės reorganizavimo dokumentų paruošimas, todėl paslaugą apmokėti turi ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. J. B. savo lėšomis sumokėjo 1 000 Lt avansą, bet ji neturi pareigos apmokėti visą atsakovo, UAB „Berkanas“ akcininko, skolą. Priešieškinėje Ž. B. nurodė, kad jam priklausanti transporto įmonė UAB „Berkanas“ yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta 2003 metais, t.y. iki santuokos su ieškove, be to tai numatyta ir povedybinėje sutartyje, todėl šios įmonės skolas atsakovas pripažįsta ir už jas turi atsakyti asmeniškai. Tokiu būdu teismas pagrįstai priteisė trečiajam asmeniui VšĮ „Jus civile“ iš Ž. B. 2 779,74 Lt skolą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.