Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-18 · Byla Nr. ATP-327-1020/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.8.-1175-369/2017Nutartis · 2017-03-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-327-1020/2017Nutartis · 2017-05-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
ATP-327-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13628-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Pažeidėjas
I. G.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Byla Nr. ATP-327-1020/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-13628-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 9.36.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. G. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria I. G. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje ir nubausta 1448 eurų bauda su akcizais apmokestinamų prekių – 379 pakelių cigarečių „Malboro Gold“ ir 10 pakelių cigarečių „West“, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nubausta už tai, kad 2016 m. spalio 11 d., apie 22.50 val., Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelias 2, Vilniuje, ji su savimi turėjo 37 blokus ir 9 pakelius cigarečių „Malboro Gold“ be banderolių ir 1 bloką cigarečių „West“ be banderolių, gabendama minėtas cigaretes pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2.1.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. G. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Anot apelianto, I. G. veiksmuose nėra ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta. I. G. pas ją aptiktas cigaretes įsigijo oro uoste esančioje „Duty free“ parduotuvėje ir jos buvo su šios parduotuvės atžymomis – byloje nėra jokių duomenų paneigiančių I. G. paaiškinimus. Tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie tą dieną įsigytas cigaretes su kelionės bilietais į reisą (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad I. G. negalėjo šioje parduotuvėje įsigyti cigarečių, o byloje neišsiaiškinta ar tokioje parduotuvėje be bilieto galima įsigyti cigaretes ar įvykio dieną buvo parduodamos ir kiek buvo parduodama pas I. G. rastų firmos cigarečių – dėl šių aplinkybių nėra teisinga teigti, jog pastaroji įsigijo cigaretes neteisėtai, pažeisdama nustatytą tvarką. Apeliantas skunde pasisako ir dėl aptariamo ATPK pažeidimo objekto, nurodydamas, jog I. G. veiksmai nedarė žalos valstybės finansams, nes jos teisėtai įsigytos cigaretės būtų suvartotos kitoje valstybėje. I. G. paaiškinimai ir kitos bylos aplinkybės rodo, kad po to, kai įsigijo tabako gaminių neapmuitinamoje parduotuvėje, skirtoje keleiviams išskrendantiems iš Lietuvos į kitas šalis, ji neketino jomis disponuoti Lietuvos Respublikoje, o norėjo jas išvežti už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų – t. y. jokia grėsmė Lietuvos finansinei sistemai nekilo, todėl I. G. negalėjo būti inkriminuota ATPK 163² straipsnio 3 dalis. Apeliantas, remdamasis Lietuvos bei Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatomis, teigia, jog jie numato galimybę sumokėti akcizą už įvežtas nepaženklintas banderolėmis cigaretes, tačiau R. R. nebuvo sudaryta galimybė sumokėti akcizą už pas ją aptiktas cigaretes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tabako gaminiai buvo pirkti neapmuitintoje parduotuvėje – erdvėje skirtoje vykstantiems į ne ES šalis, kurioje nėra prekių su Lietuvoje taikomais akcizais, tai reiškia, kad iš šios erdvės į Lietuvos ekonominę erdvę patekusioms prekėms gali būti taikomas minimalus leidžiamų laikyti ir gabenti nepaženklintų cigarečių, įvežtų iš užsienio valstybių, kiekis, todėl I. G. atstovas advokatas teigia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas konfiskuoti visas cigaretes, rastas pas minėtą moterį, negali būti laikomas teisėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą, o I. G. apeliacinio skundo netenkinti. Muitinė dėl galimybės gabenti 100 pakelių cigarečių, neženklintų banderolėmis, sutinka su pirmos instancijos teismo pateiktu Taisyklių 3 punkto aiškinimu, jog ši norma reglamentuoja tik į Lietuvos Respubliką iš ES valstybių narių ar iš trečiųjų šalių įvežtų tabako gaminių leistinus kiekius fiziniam asmeniui. Šiuo atveju šios normos taikymas nėra aktualus, kadangi nagrinėjamas klausimas dėl ypatingų cigarečių – įgytų „Duty free“ parduotuvėje, t. y. apskritai neturinčių banderolių ir neapmokestinamų akcizais, gabenimo, kurios į Taisyklių 3 punkto išimtis nepatenka. Muitinė nesutinka ir su apeliaciniame skunde išdėstoma pozicija, jog I. G. teisėtai įgijo aptartas cigaretes, norėdama išvykti Lietuvos Respublikos, nes tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Muitinės įstatymas) 79 straipsnio 3 daliai. Ši teisės norma numato, draudimą įsigyti ir gabenti neapmokestintas importo muitais bei mokesčiais prekes į ES valstybes, todėl I. G. negalėjo įsigyti ir gabenti tokiais muitais ir mokesčiais neapmokestintas prekes į Didžiąją Britaniją. Muitinė sutinka su teismo išvada, kad I. G. ne tik neteisėtai gabeno, bet ir įsigijo bei laikė cigaretes, nes cigaretės su „Duty Free only“ žyma, neįvežtos į ES ir trečiųjų šalių, jos buvo pirktos Lietuvoje, o tai reiškia, kad jokio kiekio tokių cigarečių fizinis asmuo laikyti negali, todėl visos cigaretės buvo sulaikytos, o teismo sprendimu ir pagrįstai konfiskuotos. Muitinė nesutinka, kad I. G. akcizo mokestį norėjo sumokėti po cigarečių suradimo, ir tai paneigia byloje surinkti duomenys.

I. G. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar I. G. veika atitinka ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 10 (376,60 euro), bet neviršija 50 (1 883 eurai) minimalių gyvenimo lygių. Už tokį pažeidimą numatyta bauda, nuo 1 448 iki 2 896 eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog I. G. pažeidė akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo tvarką, kaip tai numatyta Taisyklėse – minėta ATPK norma yra blanketinio pobūdžio, todėl šiuo atveju būtina nustatyti kokius minėtų Taisyklių pažeidimus padarė I. G.

Taisyklių 2.1.1. punktas numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus). Taisyklių 3 punkte numatyta, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: <...> 100 pakelių cigarečių, <...> kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių; <...> 10 pakelių cigarečių, <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad byloje nėra ginčo, jog I. G. cigaretes įgijo Lietuvos Respublikoje, o ne įvežė į Lietuvos Respubliką, darytina išvada, kad minėtose teisės normose numatytos išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos (aptariamų išimčių taikymui būtina, jog cigaretės būtų įvežtos iš užsienio valstybių). Taigi, konstatuotina, jog I. G. laikydama ir gabendama inkriminuotas cigaretes pažeidė Taisyklių reikalavimus.

Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šiai bylai aktualias Muitinės įstatymo nuostatas. I. G. veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 11 d., galiojusio Muitinės įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai muitinės prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į trečiąsias šalis <...> keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. To paties straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, jog keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į kitas Bendrijos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais bei mokesčiais.

Pažymėtina, jog I. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog cigaretes, su kuriomis ji buvo sulaikyta, pirko parduotuvėje „Duty free“ tam, kad jas nuvežtų draugams į Londoną. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Didžioji Britanija minėto įstatymo prasme negali būti laikoma trečiąja valstybe. Ji veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra visavertė ES valstybė narė, priklausanti Bendrijos muitų teritorijai, todėl vykstant į šią šalį I. G. negalėjo su savimi turėti nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis akcizinių prekių, kaip ir atitinkamai, iš „Duty free“ parduotuvės įgytos minėtos cigaretės be banderolių negalėjo būti gabenamos į Didžiąją Britaniją.

Apelianto įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje neišsiaiškinta ar „Duty free“ parduotuvėje be bilieto galima įsigyti cigaretes ar įvykio dieną buvo parduodamos ir kiek buvo parduota pas I. G. rastų „Malboro Gold“ ir „West“ cigarečių. Visgi, apygardos teismas laiko, kad šie teiginiai nėra pagrįsti, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra UAB „T“ raštas dėl galimybės įsigyti cigaretes be banderolių „Duty Free“ parduotuvėje, tarptautiniame Vilniaus oro uoste (b. l. 27). Šiame rašte nurodyta, kad bendrovė prekiauja ir banderolėmis neženklintomis cigaretėmis, skirtomis parduoti tik į trečiąsias šalis (ne į ES šalis) vykstantiems keleiviams, ir ši bendrovė užtikrina, jog visi keleiviai norintys pirkti prekes tokio pobūdžio parduotuvėse, pateikia įsodinimo į lėktuvą taloną ir tuo pagrindu bendrovės sistema skirsto visas parduodamas prekes į ES ir ne ES krypčių pardavimus. Ši sistema neleidžia parduoti „Duty Free“ cigarečių į ES kryptis skrendantiems keleiviams, nes toks pardavimas blokuojamas, todėl keleivei – I. G. – galėjo būti parduotos tik pateikus skrydžio į trečiąsias šalis taloną. Šių duomenų pagrindu, atsižvelgiant ir į pačios I. G. paaiškinimus, jog cigaretes ji įsigijo „Duty Free“ parduotuvėje, tarptautiniame Vilniaus oro uoste, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje išsiaiškinta, jog be bilieto dėl skrydžio į trečiąsias šalis I. G. teisėtu būdu negalėjo įsigyti cigarečių be banderolių. Dėl aplinkybių, kiek konkrečiai tą dieną buvo parduota tos firmos cigarečių, kurios buvo rastos pas I. G. ir ar išvis jomis tą dieną buvo prekiaujama, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantas iš esmės reikalauja perteklinių veiksmų atlikimo, nes I. G. nėra nubausta už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą – jai inkriminuotas neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas ir gabenimas.

Apeliantas, teigia, jog I. G. veiksmais jokia grėsmė Lietuvos rinkai, jos finansinei sistemai, sudarančiai ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektą, nebuvo kilusi, todėl jai negalėjo būti inkriminuotas šis pažeidimas. Vertindamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikai tapus ES nare, ji tapo ir ES bendrosios rinkos nare, kurios valstybės narės viena kitos atžvilgiu tuo pačiu prisiėmė abipusius įsipareigojimus (garantuojamas laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, veikia ES muitų sąjunga, kaip bendra ES prekybos erdvė, kurioje vyksta laisva visų prekių apyvarta; kovojama su teisės pažeidimais dėl kurių atskiros šalys, o per jas ir visa ES, netenka mokestinių pajamų, reikalingų svarbioms viešosioms išlaidoms ir visiems ES piliečiams ir kt.). Taigi akivaizdu, jog Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad į Lietuvą ir per ją į kitas ES šalis nepatektų iš trečiųjų šalių atgabentos ir neapmokestintos prekės. Į ES bendrąją rinką iš Lietuvos Respublikos teritorijos patekus tokioms prekėms, būtų padaryta žala visai ES finansų sistemai, taigi ir Lietuvos Respublikos finansų sistemai. Dėl minėtų argumentų, pagrįstai manytina, kad I. G. veiksmais buvo sukelta grėsmė Lietuvos valstybės finansų rinkai bei jos tinkamam tarptautinių įsipareigojimų vykdymui.

Apelianto teigimu, R. R. nebuvo sudaryta nebuvo sudaryta galimybė sumokėti akcizą už pas ją aptiktas cigaretes, tačiau šioje byloje nagrinėjamas ne R. R., o I. G. administracinės atsakomybės klausimas. Visgi, net jei apeliaciniame skunde buvo padaryta techninė klaida ir turėtas omenyje I. G. atvejis, tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir, turint omenyje I. G. nurodytą cigarečių gabenimo tikslą, nėra įtikinami, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu pagrįstai I. G. pripažino kalta pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį: ji neteisėtai, pažeisdama jau minėtų teisės aktų reikalavimus, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes, o šių cigarečių vertė viršijo 10 MGL, bet neviršijo 50 MGL (prekių vertė, su privalomais sumokėti mokesčiais, buvo lygi 1 169,48 euro).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu I. G. skyrė ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1448 eurų baudą. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir I. G. charakterizuojančius duomenis, turint omenyje ir tai, jog I. G. dirbo (duomenys neskelbtini) Vilniaus oro uoste, šioje byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog I. G. paskirta nuobauda yra per griežta.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje negali būti konfiskuotos visos I. G. neteisėtai laikytos ir gabentos cigaretės, kad 100 pakelių cigarečių konfiskavimas nepagrįstas. Visų pirma, remiantis jau aptartais teisės aktais, I. G. turėti 100 pakelių cigarečių be banderolių galėjo būti įgytos siekiant jas išgabenti į trečiąsias (ne ES šalis), o pati I. G. nurodė, jog jas siekė išgabenti į Didžiąją Britaniją. Antra, toks teisės aiškinimas prieštarauja nusistovėjusiai ir gausiai teismų praktikai ne tik administracinėse, bet ir baudžiamosiose bylose, kai akcizais apmokestinamų prekių neteisėto laikymo ir gabenimo atvejais, konfiskuojamas visas padaryto teisės pažeidimo dalykas. Dėl minėtų argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria konfiskuotas visas pas I. G. rastų cigarečių kiekis, yra pagrįstas, proporcingas ir teisėtas .

Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog priėmė „nutartį“, kai iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies akivaizdu, jog buvo priimtas nutarimas. Ši klaida neturėjo jokios įtakos priimto teismo sprendimo turiniui ir laikytina formalia, todėl gali būti ištaisyta nekeičiant teismo sprendimo ir ištaisant padarytą klaidą patikslinimu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-1175-369/2017 priėmė „nutarimą“.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-1175-369/2017 palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, ir žodį „NUTARTIS“, pakeisti žodžiu „NUTARIMAS“.

Teisėjas Ernestas Rimšelis