- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-21-768/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29595-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- Z. A.
- Advokatai
- Arūnas Nevardauskis
- Kategorijos
- 2.4.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Donatas Jatužis, teisėjai Sigitas Bagdonavičius ir Algirdas Gaputis,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo Z. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atviroje kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. Taip pat nuteistajam Z. A. buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš Z. A. 8200,13 Eur turtinei žalai atlyginti.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Z. A. nubaustas už tai, kad jis 2015 metų gegužės 25 d., 19 val., (duomenys neskelbtini) k., teritorijoje, privažiavimo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, nuo kelio (duomenys neskelbtini) 0,35 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,72 promilių girtumas), vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p., 133 p., reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje gulėjusią R. D., kuri 2015 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Z. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodo, jog viso proceso metu kaltę, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, pripažino, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Pažymi, jog įvykis jį labai sukrėtė, skaudžiai jį išgyvena, nuolatos jaučiasi depresijos būsenoje, kadangi nukentėjusioji buvo labai artima jo draugė. Be to, akcentuoja, jog yra ūkininkas, veisia galvijus, turi didelę jų bandą, taip pat įgyvendina projektą pagal gautą Europos Sąjungos paramą, todėl atlikdamas realiai skirtą laisvės atėmimo bausmę ne tik, kad galvijai liktų be jokios priežiūros, tačiau privalėtų grąžinti ir gautą Europos Sąjungos paramą, kurios grąžinti, žlugus ūkiui, paprasčiausiai neįstengtų. Skundu Z. A. taip pat prašo atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad nukentėjusioji R. D. įvykio metu būdama neblaivi, tiesiog gulėjo kelio važiuojamosios dalies ribose ir jis tiesiog neturėjo jokios galimybės pastebėti jos gulinčios. Tvirtina, kad laikotarpiu, kada nukentėjusioji R. D. buvo hospitalizuojama, jis nuolat rūpinosi jos gydimu, po jos netekties artimiesiems atlygino turtinę žalą, jie pretenzijų neturi. Atlyginti tenkintą Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį neturi galimybių, kadangi tuo užsiima draudimo bendrovė. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina. Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK specialiojoje dalyje numatytų atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkio.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. A. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančiai bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, Z. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, atitinka jos asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, apylinkės teismas nuteistajam pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinęs vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą 2 metams. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. A. bausmę, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Dėl BK 75 straipsnio taikymo.BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už neatsargų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip šešerių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo vykdymo, svarbu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
8.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį ne tik visuomenėje, tačiau ir artimoje aplinkoje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (vertinant ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės ir kt.), daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. A. ir velionė buvo artimi, o nukentėjusios giminaičiai jokių pretenzijų jam nepareiškė. Nors neatsargus nusikaltimas įvyko Z. A. būnant neblaiviam, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų priklausomybę alkoholiui, juo piktnaudžiautų, arba vestų asocialų gyvenimo būdą, atvirkščiai, matyti, jog jis veiklus – vysto (duomenys neskelbtini) ūkį, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą dalyvavo (duomenys neskelbtini) priemonėje, pagal 2014-2020 metų programą 5 metams įsipareigojo gerinti (duomenys neskelbtini) būklę priemonėje (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad Z. A. praeityje neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negaliojančios (b. l. 98), seniūnijos seniūno pavaduotojos A. U. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 95), reiškia, Z. A. asmenybė išties yra daugiau teigiama nei neigiama. Apeliacinės instancijos teismo manymu, be to, kas paminėta, svarbu atsižvelgti į aplinkybes nurodomas ir nuteistojo apeliaciniame skunde, kad jo ūkis liktų visiškai be priežiūros, be to, tektų grąžinti ir pagal paramą gautas lėšas, kurios investuotos į ūkio plėtrą, o tai iš esmės reiškia, kad visiškai žlugus ūkiui, Z. A. tuo pačiu netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Būtina pažymėti ir tai, kad šioje situacijoje ypatingai didelę reikšme turi ir eismo įvykio metu nukentėjusio asmens elgesys, kadangi tai taip pat turi įtakos sprendžiant daugelį teisinių klausimų. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Byloje nustatyta, kad žuvusioji įvykio metu gulėjo (miegojo) važiuojamojoje kelio (keliuko) dalyje, todėl nekyla abejonių, jog ji buvo labai neatsargi, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išties turėjo įtakos minėto nusikaltimo padarymui. Viena vertus, nors įvykio metu buvo pakankamai šviesu, dėl ko nukentėjusioji galėjo būti lengviau pastebima, tačiau matomumą akivaizdžiai blogino purvo sluoksnis ant priekinių nuteistojo vairuojamo automobilio langų, kuris savaime suprantama apsunkino matymo galimybes. Kita vertus, tikimybė, kad ant lauko keliuko ties dirbamais žemės laukais gulės žmogus, yra minimali. Nagrinėjamos situacijos kontekste reikšminga ir nuteistojo pozicija ne tik įvykio metu, tačiau ir po jo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Z. A. būtų suvokęs labai tikėtinus ar net neišvengiamus padarinius – žmogaus mirtį, atvirkščiai matyti, kad jis tikėjosi padarinių išvengti ar sumažinti jų laipsnį, nes iš karto po įvykio rūpinosi nukentėjusiąja, jos gydymu bei priežiūra. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016 ir kt.).
IV. Dėl turtinės žalos atlyginimo
8.3. Nagrinėjamoje byloje Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš Z. A. priteisė 8200,13 Eur turtinei žalai atlyginti, nors civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa nėra pripažinta civiliniu ieškovu, o byloje esantis raštas dėl žalos atlyginimo patvirtino aplinkybę, jog už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 8200,13 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 82-83). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo šį raštą prilyginti civiliam ieškiniui ir dėl jo priimti sprendimą, preziumuojant, jog byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys. Be to, iš AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuodamas nuteistasis Z. A. sukėlė eismo įvykį, buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 62, 63-65). Tokiu būdu, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovė trečiajam asmeniui privalo betarpiškai atlyginti nuteistojo veiksmais padarytą turtinę žalą. (CK 6.987 str.). Įvertinus nustatytas aplinkybes skundžiamas nuosprendis dalyje dėl 8200,13 Eur turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo Z. A. Panevėžio teritorinei ligonių kasai naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, ir nuteistajam Z. A. paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio - 8200,13 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Kitą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį palikti galioti be pakeitimų.